STIPRINANTI DVASIOS PERGALĖ
VEDAMASIS
JULIUS VIDZGIRIS
Muenchenas, Vokietija
Pavergta už savo teises kovojanti tauta kuria savo istoriją, kurioje iškyla nauji kankinių ir didvyrių vardai, į sutelktinę tautos atmintj giliai smelkiasi patirtos kančios ir laimėjimai. Tiesa, nuožmioje priespaudoje nepalydinamai daugiau kančių negu laimėjimų, tačiau kaip tik todėl kiekvienas laimėjimas tokioje būklėje dar brangesnis, reikšmingesnis, labiau mus stiprina.
Toks be galo šviesus pragiedrulis tamsioje šiandieninėje priespaudos naktyje mums yra “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika”, pasirodžiusi prieš tryliką metų kovo 19. Mažytis tikėjimo, meilės ir vilties grūdas, suleidęs šaknis giliame pogrindyje, jau išsistiebė dvasios pergale žydinčiu medžiu.
Tryliktąsias savo gyvenimo metines Kronika pažymi ką tik Vakarus pasiekusiu 65-jų numeriu, pasirodžiusiu Lietuvoje šių metų pradžioje. Kas bent kiek pagalvoja, kokią milžinišką valstybinio teroro ir priespaudos jėgą reikia įveikti, Kronikos gyvavimą turi laikyti tikru stebuklu. Jos pradžia buvo labai kukli ir nedrąsi. Tik po dvejų metų leidėjai prisipažino, kad pradžioje ir jie patys visiškai nenujautė, kokio dėmesio Kronika susilauks tėvynėje ir pasaulyje. Veikiai ji pasidarė pasaulyje geriausiai žinomu lietuvišku periodiniu leidiniu. Kronika nuo pat pradžios užsibrėžė skelbti tikslius patikrintus faktus. Neiškraipytų faktų kalba jai pelnė ir pelno savųjų ir svetimųjų skaitytojų pagarbą.
Pogrindžio “Aušra”, vadindama Kroniką “religinės kovos metraščiu”, teisingai pastebėjo: “Perskaitęs “LKB Kronikos” kiekvieną numerį, suvoki, kokia didelė kova vyksta mūsų tėvynėje — kova už tikėjimo laisvę, už tiesą, už teisę būti žmogumi! Be “LKB Kronikos” nepajėgtume suvokti šios kovos masto net mes, gyvenantieji Lietuvoje. O ką kalbėti apie tuos, kurie toli nuo mūsų”...
Iki Kronikos pasirodymo nedaug žinių iš Lietuvos pasiekdavo užsienį. Pagrindiniai žinių šaltiniai buvo trys: oficiali tarybinė spauda, kurioje daug nutylėjimų ir iškraipymų; daugiau ar mažiau nuo tėvynės atitrūkusių išeivių liudijimai; ir paviršutiniški negausių keliautojų įspūdžiai.
Kronika užtaisė šią informacijos spragą.
Amerikietis jėzuitas tėvas Dirscherlas, recenzuodamas pirmąjį Kronikos tomą anglų kalba, taip nusakė jos pobūdį ir reikšmę: Kronika aprašo Lietuvos katalikų drąsą, sukatalogizuodama, kokią kainą už tai jie turi sumokėti, netekdami darbo, teisių, kurias neva garantuoja tarybinė konstitucija, gąsdinami, mušami, griežtai baudžiami, tremiami, kalinami, o kartais net nužudomi. Lietuviai gerai žino, su kuo jie kovoja, stodami prieš tarybinį Rusijos režimą, todėl šis veikalas (Kronika) užgauna jautriąsias stygas visame laisvajame pasaulyje. Lietuviškoji Kronika parodo, ką reiškia gyventi tikėjimu, kai stovima prie nukryžiuotojo Kristaus. “Nesuklyskite, Kristus dar tebėra kalamas prie kryžiaus šiandien Lietuvoje", įspėjo amerikietis jėzuitas, perskaitęs pirmąjį Kronikos angliškojo vertimo tomą.
Iš tikrųjų joks kitas laikraštis pasaulyje nesužadino tiek daug dėmesio Lietuvai, kaip “LKB Kronika". Kartais net susidaro gana šališka ir neteisinga pažiūra, tarsi Lietuvoje vyktų tik kova už tikėjimą ir nieko daugiau. Tai tik kai kurių vakariečių patogus įsikalbėjimas, nenoras pažiūrėti tikrovei į akis. Atseit, Lietuva nesiekia laisvės, susitaikė su Maskvos jungu, tik saujelė katalikų bruzda.
Kas taip galvoja, aukština Kroniką, jos nepaskaitę. Kronika niekada neatsiribojo nuo gyvybinių tautos reikalų, niekada nestovėjo nuošaly jos didžiųjų rūpesčių. Tiktai tada, kai atsirado daugiau pogrindžio laikraščių, ji labiau apsiribojo Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalais. Tačiau niekam nevalia suabejoti Kronikos leidėjų gilia tėvynės meile ir patriotine sąmone.
Negalima užmiršti to, ką Kronika pareiškė 1979 metais, kai pasirodė 45 pabaltiečių reikalavimas pasmerkti Hitlerio - Stalino paktą ir panaikinti jo padarinius Pabaltijo valstybėse. Štai Kronikos leidėjų pažiūra: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios nelaimės pradžios reikia ieškoti prieš 40 metų, kai 1939 rugpjūčio 23 Stalinas ir Hitleris dalijosi įtakų sferomis ir Lietuva buvo parduota sovietinei Rusijai. Kol Lietuva bus okupuota, tol tikintieji neturės laisvės ir tol bus tautiečių, kurie už Ezavo lešienės lėkštę padės okupantams persekioti savo brolius. Todėl LKB Kronika solidarizuojasi su 45 pabaltiečių reikalavimu, pasiųstu SNO ir Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusiomis valstybėmis, pasmerkti gėdingą Molotovo - Ribentropo sutartį ir reikalauti šios sutarties padarinių likvidavimo".
“LKB Kronikos" gimtadienis yra gera proga pagerbti jos sumanytojų, leidėjų, bendradarbių, ypač skaudžiai nukentėjusių, pastangas ir ryžtą. Puiki proga pasisemti dvasios stiprybės ir įkvėpimo:
Lietuvą Dievas apveizdi ir gina,
Amžiais suvargusios jos neapleis.
Ateičiai dvasios galiūnu gamina,
Vesdamas juos stebuklingais keliais.
(Kun. Jurgis Tilvytis-Žalvamis)
