“KAD DAUG DIENŲ TAVE LYDĖTŲ ...”

Juozas Žilionis— sukaktuvininkas

Juozas Žilionis

Nuotr. VI. Bacevičiaus

Juozo Žilionio pavardė plačiai ir pagarbiai minima jau per paskutinius 33 metus Clevelande. Šis energingas ir nuoširdus švietėjas, kultūrininkas ir visuomenininkas, ir atšventęs savo amžiaus deimantinę sukaktį, nepasitraukė į ramią be rūpesčių gyvenimo užuovėją, bet su didele meile tęsia darbus, taip reikalingus mūsų tautinei gyvybei išeivijoje palaikyti. Jis yra vienas iš tos generacijos žmonių, kurie jaunose savo gyvenimo dienose kūrė nepriklausomą Lietuvą, vedė jį iš tamsos į šviesą, iš skurdo ir vargo į viltingą ateitį, bet, ir patyrę skaudžiausį smūgį jų svajonių realizavime — laisvės praradimą ir svetimųjų okupacijas, nepalūžo ir, atsidūrę svetimuose kraštuose kaip benamiai tremtiniai, su tuo pačiu sumanumu ir meile rikiavosi į kovotojų gretas už lietuvių tautą ir Lietuvą.

Ir dabar, žiūrėdami iš perspektyvos, stebimės, kaip tas neturtingas kraštas Lietuva, karų, okupacijų vargintas, per tuos nepriklausomo gyvenimo metus tiek daug atsiekė. Juozo Žilionio generacijos žmonės, nežiūrint, kokia kuklumo skraiste besidangstytų, gali išdidžiai mesti žvilgsnį atgal, į darbus, atliktus ten — Lietuvoje ir čia — tremtyje. Ta generacija Lietuvoje griebėsi darbų, kurie turėjo būti atlikti tuojau. Nebuvo laiko laukti, kol atsiras kokių ypatingų specialistų ar žinovų, o reikėjo veikti dabar.

Ir stebint tų deimantines amžiaus sukaktis švenčiančiųjų lietuvių veiklą, atrasime daug tarp jų ir skirtingų bruožų, taktikos ir metodų jų darbuose. Bet visa tai orientavosi į atsikūrusios Lietuvos dvasinį ir materialinį gerbūvį.

Įdomus yra ir sukaktuvininko Juozo Žilionio nueitas gyvenimo kelias. Gimė 1908 m. kovo 19 d. Veisėjų miestelyje, Seinų apskr., gražiojoje Dzūkijoje. Mokslą pradėjo pas daraktorių, vėliau kantičkos buvo jo vadovėlis. Pirmojo pasaulinio karo metu su tėvais atsidūrė Rusijoje, ir tiktai 1918 m. grįžo į Lietuvą. Baigęs Veisėjų vidurinę mokyklą, 1923 m. įstojo į dviejų metų mokytojų kursus ir gavo mokytojo cenzą. 1931 m. baigė Simano Daukanto mokytojų seminariją Kaune. 1931-36 studijavo VDU teisių fakultete ekonomiką. 1925-29 metais buvo Seinų apskr. pradžios mokyklos vedėjas (2 m.) ir mokytojas Ukmergės apskr. (2 m.). 1933-1942 m. laikotarpy buvo vedėju Kauno miesto pradžios mokyklų: Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos, 39-sios ir 11-sios.

1942-44 Kultūros reikalų direkcijos viršininkas (V.R.V.) visuomenės reikalų departamente. Aktyviai įsijungė į Lietuvių karių ir jų šeimų globos komiteto organizavimo darbus ir buvo to komiteto vicepirmininku — iždininku.

1934-37 metais Lietuvos Mokyklos žurnalo administratorius ir bendradarbis. “Gimtinės žiburėliai” knygutėse, leistose Hanau stovykloje, Vokietijoje, rašė įžanginius straipsnius, rašė “Aiduose” ir “Švietimo gairėse”. Ateitininkas nuo 1923 m. 1930-31 m. Kauno miesto moksleivių ateitininkų rajono pirmininkas. Priklausė stud. korp! Iustitia, buvo jos valdyboje. Studentu būdamas, vienerius metus dirbo Pavasario s-gos centro valdybos jaunimo sekcijoje. Nuo 1925 m. priklausė Saulių sąjungai ir dirbo šaulių kultūrinėje sekcijoje.

1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, nuo 1945 m. gyveno Hanau DP stovykloje, kur tais pačiais metais suorganizuotoje mokykloje dirbo iki 1949 metų. Dirbo ir stovyklos komitete 3 metus švietimo vadovu.

1949 m. atvyko į JAV, į Shenandoah, Pa. Nuo 1950 m. gyvena Clevelande. Galąsdamas grąžtus fabrike, uždirbdamas duoną šeimai, nuo 1952 m. dirbo šeštadieninėse mokyklose (mokytoju ar vedėju ir vėl mokytoju), dėstė lituanistiniuose pedagoginiuose kursuose, atidavęs 24 metus lietuviškam švietimui. Vienas pirmųjų lituanistinių pedagoginių kursų Clevelande organizatorius ir juose dėstytojas. Buvo suorganizavęs ir kurį laiką vadovavo vaikų radijo programai ‘Tėvynės garsuose”. Nuo 1974 m. savo energiją nukreipė į lietuviškų knygų platinimą, veda Dievo Motinos parapijos spaudos kioską.

Šalia kultūrinio ir švietimo darbo nemažą duoklę atiduoda ir visuomeniniams reikalams. Virš 30 metų priklauso LFB Clevelando sambūriui, yra buvęs sambūrio valdybose, penkerius metus buvo LFB centro valdybos nariu. Lietuvių Bendruomenei priklauso nuo pat jos įsisteigimo. Clevelando valdyboje yra buvęs sekretoriumi ir švietimo vadovu. Šiuo metu yra LB Ohio apygardos valdybos narys.

Dabar visą savo dėmesį ir energiją yra nukreipęs į lietuviškų knygų platinimą, yra tapęs naujųjų laikų knygnešiu, kad lietuviškas spausdintas žodis neliktų dulkėti sandėliuose. Be Juozo ir jo gyvenimo palydovės Onos vedamo kiosko Clevelande ir kitų panašių centrų kituose miestuose lietuviškos knygos kelias į skaitytoją labai pasunkėtų ir vargu ar leidyklos drįstų užsiimti tokių didelės finansinės rizikos reikalaujančių biznių. Knygnešio darbas reikalauja daug laiko ir energijos. Žilionių vedamas kioskas visada tvarkingai atsiskaito su leidyklomis. Gautą komisiją už knygų platinimą Žilioniai nenaudoja savo asmeniniams reikalams, bet atiduoda parapijai ar kitiems kultūriniams lietuvių reikalams. Žilioniai Dievo Motinos parapijai yra įrengę varpų muziką ir vargonų muzikinę sistemą šventovėje.

Ir tokiu nemažėjančiu gyvenimo tempu Juozas nepastebėjo, kad atėjo ir deimantinė amžiaus sukaktis, kuri kaip didelė staigmena buvo pagarbiai prisiminta Lietuvių Fronto bičiulių, LB apylinkės ir Dievo Motinos parapijos. Pobūviui, kuriame dalyvavo per šimtinė kviestų svečių, vadovavo LFB Clevelando sambūrio pirm. Juozas Ardys. Kleb. kun. G. Kijausko, S.J., invokacija, šampanas su Ilgiausių ir sveikiausių metų linkėjimų garsais, su vaišėmis, sveikinimais, su jo gyvenimo kelio skaidrių montažu, puota virto gražia visiems atmintina švente. Žmonos, sūnaus ir anūkų, dukters ir giminių linkėjimus perdavė duktė Violeta. Žodžiu sveikino LB Ohio apygardos pirm. Juozas Mikonis, LB Clevelando apylinkės pirm. Jurgis Malskis, Zenonas Dučmanas perdavė Vaidilos ir Lietuvių namų direkcijos sveikinimus. Perskaityti sveikinimai. Gražiausias jų tarpe buvo poeto Bernardo Brazdžionio ketureilis: Kad daug dienų tave lydėtų, Prasmingų ir šviesių kaip ši, Visų rašytojų, poetų, Mielasis Knygnešy!

Po beveik šešių mėnesių, spalio 22 d., sukaktuvininką sekė kita maloni staigmena, šį kartą su laureato titulu ir dovanomis. Lietuvių Amerikos piliečių klubas, kuris yra ir didžiausias Lietuvių namų akcininkas, švenčiant Lietuvių namų pirmąjį dešimtmetį, 1983 metų kultūrinę premiją paskyrė Juozui Žilioniui ir žurnalistui Thomui Brazaičiui, įteikiant įgraviruotas plokštes ir po 500 dol. premijas. Sukaktuvininkas savo piniginę dovaną padovanojo DMNP parapijos leidžiamiems “Mūsų žingsniams”. Iškilmingame pokylyje Lietuvių namuose buvo pagerbti laureatai. Savo žodyje Juozas Žilionis kalbėjo: “Jau antrąją šventę šįmet švenčiu. Pirmoji liudijo mano gyvenimo nutekėjusį laiką, 75-rius metus. Deimantine sukaktimi atžymėta paliko... Antroji šventė, šiandien, tai džiaugsmo šventė. Ji iškelia mano gyvenimo nueitam kely nuveiktus darbus... Gyvenu išeivijoje, alsuoju laisve ir tikėjimu, o Tėvynėje tikėjimą ir laisvę tremtis ir kalėjimas lydi. Manau, mūsų didelės pastangos bei darbai, skelbiant pasauliui tautos kančias, daug padeda ir padės kenčiantiems pergalės siekiant. . . Žinau, kad spauda yra vienas iš didžiausių ginklų prieš mūsų Tėvynės užgrobėją, ir taip jau nutiko, kad likau spaudos platintoju . . .”

Ilgiausių metų, mielas Sukaktuvininke!

V. Rociūnas