LFB KONFERENCIJOS IŠVADOS

SU KENČIANČIA IR KOVOJANČIA TAUTA

JAV ir Kanados LFB konferencija, Įvykusi 1983.VI 11.4-5 dienomis Dainavoje, Mich., išklausiusi Juozo Girniaus temos "Kritiškas žvilgsnis į save (LFB)’’ ir temos koreferentų Kazio Ambrozaičio, Adolfo Damušio ir Vytauto Vaitiekūno, taip pat dalyvių pasisakymų, pavedė savo sudarytai komisijai (Ambrozaitis, Damušis, Kojelis snjr., Raugas, Raulinaitis, Rociūnas ir Vaitiekūnas) suredaguoti išvadas. Komisija suredagavo šias savo išvadas:

—    Konferencija pabrėžia didelį reikalingumą institucijos, kuri rūpintųsi okupuotos Lietuvos politinės, ūkinės, kultūrinės, religinės padėties bei raidos studijavimu. Kol tokia institucija netaps visų Lietuvos vadavimui dirbančių organizacijų bendru rūpesčiu ir bendra atsakomybe, konferencija paveda LFB vadovybei imtis atatinkamos iniciatyvos.

—    Konferencija sveikina iniciatyvą sutelkti ir išleisti mūsų tautos rezistencijos prieš sovietų ir vokiečių okupaciją dokumentaciją ir skatina LF bičiulius šias pastangas visokeriopai remti.

—    Konferencija primena LFB vadovybei ir LFB sambūriam, kad jie laikytų savo tiesioginiu uždaviniu bendradarbiauti su veikiančiomis išeivijos institucijomis, kurių tikslas teikti pagalbą tautos rezistencijai ir tos rezistencijos aukom.

—    Konferencija pabrėžia, kad LFB nėra opozicijoje nei ALT’o, nei VLIK’o institucijom. LFB yra opozicijoje vien tik šių institucijų vardu sprendimus darančiai šio meto daugumai, kuri faktiškai kenkia šių, Lietuvos vadavimui skirtų, institucijų prisitaikymui prie laiko diktuojamų reikalavimų ir tuo trukdo Lietuvos vadavimo uždavinius sėkmingai vykdyti. Konferencija linki, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Vl-ojo seimo metu Chicagoje PLB valdybos ir VLIKo valdybos pasiekto susitarimo vykdymas kuo veikiau duotų teigiamių vaisių.

—    Konferencija labai vertina Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizacijos stiprėjimą ir laimėjimus, išlaikant bei ugdant mūsų išeivijos tautinį savitumą, puoselėjant tautinę kūrybą ir palaikant gyvą Lietuvos bylą tarptautinėse institucijose ir atskirų valstybių vyriausybių ir visuomenės sluoksniuose. Konferencija gėrisi LF bičiulių įnašu, talkinant lietuvių bendruomenės organizacijai savo uždavinius vykdant ir tam vykdymui sudarant Lietuvių Fondo finansinę atramą. Konferencija prašo ir įpareigoja LF bičiulius savo talką LB organizacijai ir toliau efektyviai tęsti.

—    Konferencija, konstatuodama dvejopą požiūrį į gyvenimą, oportunistinį sėkmės ir idealistinį prasmės, pasirenka prasmės požiūrį, laikydama didžiai prasmingą ir 1941 metų tautos sukilimą, ir sukiliminės vyriausybės pastangas Lietuvos valstybiniam suverenumui vykdyti ir partizanų karą su Sovietų Sąjunga. Konferencija ragina LFB studijų savaičių programose atgaivinti rezistencijos aukų atminimo apeigas.

—    Konferencija, suprasdama, kad moraliniais pagrindais remiasi mūsų tautinė ištikimybė ir kad moralinis nykimas veda į tautinį nykimą ir konstatuodama, kad mūsų dienomis labai paplitęs amoralizmas sudaro tautinės ir moralinės erozijos grėsmę išeivijai, kreipia LF bičiulių ir visos mūsų išeivijos kuo rimčiausią dėmesį į reikalą stiprinti moralines atramas, visur Ir visada atsižvelgiant į viešojo moralumo pirmumą.

—    Konferencija pakartotinai pabrėžia tautinio solidarumo ir pasaulėžiūrinės tolerancijos būtinumą mūsų išeivijos pluralistinėje bendruomenėje, sykiu primindama LF bičiuliams, kad tolerancija nereiškia savigarbos atsisakymo; tolerancija be savigarbos vestų į beprincipiškumą ir savinieką. Konferencija skatina LF bičiulius drąsiai atsiliepti į fanatiškus ir tikrovės neatitinkančius išpuolius prieš LFB idėjas ir asmenis, kultūringu būdu atskleidžiant objektyvią tiesą. Nenorime kitų niekinti, bet ir neturime leistis kitų niekinami.

—    Konferencija primena LF bičiuliams, kad mus tarpusavyje riša ne tik tautinis solidarumas, ne tik organizacinis susiklausymas, bet ir rezistencinis bičiuliškumas. Šiam bičiuliškumui puoselėti konferencija skatina LFB sambūrius daugiau iniciatyvos rodyti bičiulių tarpusavio bendravime.

—    Konferencija reiškia padėką prezidentui Reagan’ui už Baltų Laisvės dienos paskelbimą ir už laišką Jungtinių Tautų nariams Baltijos valstybių klausimu ir džiaugiasi Amerikos Baltų Laisvės Lygos iniciatyva tuos sumanymus iškeliant ir pravedant.

—    Konferencija nuoširdžiai sveikina su okupanto užmačiomis kovojančią savo tautą. Su nuostaba ir susirūpinimu konferencijos dalyviai savo ir visų Lietuvių fronto bičiulių vardu lenkia galvas prieš savo tautos rezistencinę ištvermę ir rezistencinių pastangų didvyriškumą. Lietuvių Fronto bičiuliai širdimi ir dvasia yra su sovietinę priespaudą kenčiančia ir dėl žmogaus teisių bei Lietuvos valstybinės nepriklausomybės kovojančia tauta ir darys viską, ką pajėgia, sovietinės vergijos Lietuvoje galui priartinti.

Planuokime ir dalyvaukime 1984 m. LFB
STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖJE
 Lietuvių Pranciškonų vasarvietėje, Kennebunkport, Maine, liepos 14 — 21 dienomis.

LFB Centro valdyba


Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba: pirmoje eilėje iš k. į d. D. Korzonienė — reikalų vedėja, dr. T. Remeikis — vicepirm. administracijom reikalams, M. Lenkauskienė — vicepirm. kultūros reikalams, V. Kamantas — pirmininkas, B. Jasaitienė — vicepirm. švietimo ir tautinio auklėjimo reikalams, B. Nainys — “Pasaulio Lietuvio” redaktorius. Antroje eilėje iš k. į d.: St Jokubauskas — vicepirm. finansų reikalams, M. Drunga — vicepirm. spaudai ir informacijai, G. Grušas — PLJ sąjungos pirm., R. Kudukis — vicepirm. teisiniams reikalams ir Alg. Gečys — vicepirm. visuomeniniams reikalams.

1983-84 metų LFB Los Angeles sambūrio valdybų sudaro: pirm. Edmundas Arbas, vicepirmininkai: Leonardas Valiukas, dr. Zigmas Brinkis ir Salomėja Šakienė, ižd. Birutė Varnienė.

Mielas Skaitytojau,

Pastabas apie šį “Į Laisvę” numerį prašau siųsti iki 1984 m. kovo 15 d.

LFB Chicagos sambūriui vadovauja: pirm. Česlovas Grincevičius, vicepirm. Kostas Dočkus finansams, Regina Jautokaitė — socialiniams reikalams ir Nijolė Dumbrytė — sekretorė.