Dvi studijų savaitės
GYVOJI MINTIS
Liepos 31 — rugpjūčio 7 dienomis Anglijoje, Kingswood Hall kolegijos patalpose, prie Londono, įvyko Europos lietuviškųjų studijų XXIV savaitė, o rugpiūčio 7-14 dienomis Dainavoje, Mich., tartum jos tęsinys, įvyko JAV ir Kanados LFB XXI poilsio ir studijų savaitė.
Europinė studijų savaitė vyko universitetinėje aplinkoje. Amerikinė — jaunimo vasarinės stovyklos, taigi daugiau spartietiškoje aplinkoje.
Europinė savaitė skaičiuoja apie 200 jaunesnio ir vyresnio amžiaus lietuvių net iš dvylikos valstybių: Anglijos, Australijos Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Amerikinė susilaukė 128 lietuvių, neskaitant šeštadienio koncerto dalyvių, ir tik iš JAV, Kanados ir Brazilijos.
Nors amerikinė savaitė turi ir poilsio uždavinį, bet dominuoja studijinis.
Europinės lietuviškųjų studijų savaitės pradininkai buvo LF bičiuliai. Bet su laiku ji virto Europos lietuvių bendrine studijų savaite. Šių metų (XXIV) europinės studijų savaitės organizavimo pagrindinę naštą nešė socialdemokratai, tėvas ir sūnus, Vilčinskai. Tad europinė lietuviškųjų studijų savaitė šalia savo studijinio derliaus labai patraukliai praktiškai atstovauja ir tautiniam solidarumui. Amerikinė poilsio ir studijų savaitė lig šiol organizuojama tik JAV ir Kanados LFB valdybos iniciatyva bei rūpesčiu, nors faktiškai taip pat ir savo dalyviais ir prelegentais reprezentuoja daug platesniem sluoksniam. Kažin, ar nebūtų tikslinga ir amerikinę savaitę paversti bendrine? Ar nebūtų tikslinga JAV ir Kanados LFB valdybai imtis iniciatyvos XXII poilsio ir studijų savaitei organizuoti sudaryti atitinkamą komisiją kiek galint platesne visuomenine baze. Kas taip gražiai ir vaisingai reiškiasi Europos lietuviuose, kodėl negalėtų būti pritaikyta ir Amerikos lietuviam? Juoba, kad Amerikos lietuviuose jau daug per daug tarpusavio konfrontacijos. Tad LF bičiuliam vertėtų imtis iniciatyvos tai konfrontacijai pervesti ant tarpusavio fraternizacijos, atseit, ant tautinio solidarumo bėgių.
Europos studijų savaitės intelektualinio darbo krūvį sudarė 12 paskaitų: V. Bartusevičiaus apie Pasaulio lietuvių jaunimo IV kongresą; dr. K. Čeginsko — Dr. J. Basanavičius ir lietuvių tautinis atgimimas; dr. A. Geručio — Lietuva tarptautinėje bendruomenėje; dr. J; Girniaus — Lietuviškoji išeivijos bendruomenė; dr. J. Griniaus — Oskaras Milašius; S. Kuzminsko — Lietuvos ateities problemos; kun. dr. S. Matulio — D. Britanijos lietuviai; V. Natkevičiaus — M. Pečkauskaitė; kun. A. Rubiko — Darvinas ir apreiškimas; dr. A. Štromo — Politinė sąmonė Lietuvoje; dr. V. Vasyliūno — Planetų magnetosfera ir T. Venclovos — Disidentų sąjūdžio perspektyvos Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje.
Paskaitų temos nesirikiavo, taip sakant, viena kryptimi, į vieną bendrą taikinį netaikė, bendro vardiklio neturėjo. Vis dėlto, išskyrus Griniaus, Rubiko ir Vasiliūno temas, kurios galima laikyti savo turiniu tarptautinėmis, atseit, be lietuviškos specifikos, visos kitos devynios paskaitos, t.y. 75% visų paskaitų, buvo skirtos arba vienam ar kitam Lietuvos netolimos praeities veidui ar padėčiai paryškinti (Čeginskas, Gerutis, Natkus); arba dabarties reiškiniam pačioje okupuotoje Lietuvoje ar Lietuvos okupanto aplinkoje paanalizuoti (Štromas, Venclova); arba rūpesčiui Lietuvos ateities problemoms (Kuzminskas); ar, pagaliau, susipažinti su mūsų išeivijos tikrove (Bartusevičius, Girnius, Matulis).
Panašus temų pasiskirstymas buvo ir amerikinėje studijų savaitėje. Čia buvo čiupinėjamos šios temos: E. Arbas — Ar galimas racionalesnis veiksnių persiorganizavimas; S. Barzdukas — Kultūros ir politikos santykiai išeivijoje; I. Damušytė — Baltiečių žygis į Washingtoną; K. Girnius — Sovietų moralinė filosofija; K. Jokūbynas — Gulagas ir okupuotos Lietuvos aktualijos; R. Kudukis — Naujai iškylančios rolės išeivijos visuomeninėje veikloje; A. Mačiulaitytė-Zerr — JAV LB uždaviniai ir jų vykdymas; V. Nakas — Jaunimas Lietuvos laisvinimo veikloje; kun. K. Pugevičius — Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos rezistencinis vaidmuo; A. Raulinaitis — Eurokomunizmas; ir L. Valiukas — Lietuvos laisvinimo darbų programa. Be to, kolektyvinėje paskaitoje dr. K. Ambrozaitis, dr. A. Damušis, J. Kojelis ir kun. K. Pugevičius nagrinėjo Lietuvių Fronto Bičiulių organizacinę padėtį, jų uždavinius Lietuvos vadavimo ir LB atžvilgiu, taip pat jų pareigas krašto pastangom kovoje dėl paties okupanto įstatymų pripažintų teisių vykdymo.
Neskaitant šios kolektyvinės paskaitos, taikytos tik bičiulių reikalam, iš vienuolikos kitų dvi (Girniaus ir Raulinaičio) galima priskirti tarptautinėm temom, kitas dvi (Jokubyno ir kun. Pugevičiaus) — okup. Lietuvos padėčiai, o likusios septynios sukosi apie JAV lietuvius, jų veiksnius ir veikimus.
Šias abiejų studijų savaičių, sakykime, apybraižas sutelkę krūvon ir atspausdinę, turėtume storą tomą. Tatai liudija ir prelegentų didelį intelektualinį darbingumą, ir savaičių dalyvių intelektualinio bendravimo paklausą. Tai labai simpatinga išeivijos intelektualinio gyvumo apraiška.
Negalėdami “Į Laisvę” skaitytojam perteikti tų studijų viso intelektualinio krūvio, vis dėlto norime, pasak “Tėviškės Žiburių” bendra darbio, praplėsti tų studijų dalyvių ratą “Į Laisvę” skaitytojais bent kai kuriom — redakcijos įsitikinimu pačiom aktualiausiom — temom.
