Partizanai: Istorija ir dabartis

NEAIŠKUMAMS PAŠALINTI

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE

Vliko iniciatyva pradėjus sudarinėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizaciją ir kilus kai kuriem neaiškumam, Vliko Vykdomosios Tarybos Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos Valdytojas prel. M. Krupavičius 1950.V.30 išleido bendraraštį Nr. 3. Jis ir po 25 metų yra vertas mūsų išeivijos, pirmiausia bendruomenės organizacijos darbuotojų, dėmesio. Jį čia ir perspausdiname, išskyrus jo paskutinį (V) skyrių, antrašte “Laikinosios PLB organizacijos sudarymas ir krašto statutas”, nes šis skyrius lietė tik laikinąją PLB organizaciją iki I-ojo PLB seimo 1958.

Red.

I. PLB pobūdis

1. PLB yra ne draugija, bet tautinė bendruomenė. Į draugiją rašosi nariu, kas tik nori. Į tautinę bendruomenę gi priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik šį pasaulį išvydęs ar jau lipąs į karstą. Bendruomenės pavyzdys — Lietuvos valsčius ar parapija. Kaip parapijos narys — kiekvienas krikštytas krikščionis, kaip valsčiaus narys kiekvienas valsčiaus ribose gyvenąs Lietuvos pilietis — ar jis katalikas ar evangelikas, ar jis jaunas ar senas, ar jis dvarininkas ar ubagas; taip PLB narys yra kiekvienas žmogus, kieno gyslose teka lietuviškas kraujas, kas yra lietuviškos kilmės, nors ir nematęs Lietuvos ir nenorįs jos matyti.

PLB apima visus lietuvius, todėl ji yra visuotinė. Kadangi ji yra    visuotinė,    ji    yra    vienatinė šioj srityje. Tautinė Bendruomenė negali skirstytis pagal kraštą, kilmę, religiją, lytį ir t.t. Gali būti katalikų bendruomenė, evangelikų bendruomenė, profesinė bendruomenė ir t.t. Bet tai bus specifinių uždavinių bendruomenės. Tautinė    bendruomenė    yra    tik viena, kaip viena yra lietuvybė. Tautinė bendruomenė apima visus specifinių tos tautos bendruomenių narius. Tiek vilniškių, tiek kauniškių, tiek suvalkiečių, tiek klaipėdiečių lietuvybė yra ta pati. Todėl yra neleistina lietuvių tautinę bendruomenę rūšiuoti pagal lietuvių kilmės vietą. Nėra Mažosios Lietuvos lietuvybės,    D.    Lietuvos lietuvybės, J. Amerikos V., D. Britanijos    lietuvybės    ir    t.t.    Viena lietuvybė yra, viena yra lietuvių tautinė bendruomenė, vieni yra visuotiniai bendruomenės organai. (Pabraukta mūsų. Red.)

2. PLB yra tokia, kokia yra pati lietuviškoji visuomenė. Be ko kita ji yra lietuviška ir demokratiška. Tad ir jos organai turi būti lietuviški ir demokratiški; demokratiški savo esme, savo struktūra ir savo metodais. Kadangi PLB yra lietuviška, tai ji turi visą lietuviškojo gyvenimo struktūrinį įvairumą, kuris reiškėsi Lietuvoj ir kuris išeivijoj bei tremtyje reiškiasi. Kadangi PLB organai yra demokratiški ne tik savo esme, bet ir savo metodais, todėl jie nekovoja su tuo struktūriniu įvairumu ir nestabdo tų reiškinių, kurie jos vadovybei gali nepatikti, bet kurie patinka jos nariams ar jų daliai ir yra Lietuvai ir lietuvių tautai naudingi ar bent nežalingi. (Pabraukta mūsų. Red.) PLB organai remia kiekvieną gerą lietuvišką iniciatyvą, ar ji eitų iš katalikų ar iš evangelikų, ar iš liaudininkų ar kitų lietuviškų organizacijų ar asmenų. Juo ta iniciatyva gyvesnė, juo stipresnę atsparą ir didesnio realaus svorio turi tautinėje bendruomenėje, juo ji daugiau remtina iš PLB organų pusės. Bet tai nepaneigia teisės gyventi ir gauti proporcionalinės paramos aktingoms mažumoms.

PLB organų vadovybės dėl minėtų priežasčių negali reikštis savo partinėmis tendencijomis nei diktatūriniais polinkiais. Jos gali būti partinių nuotaikų ir nusistatymų, bet PLB veikloj gali būti tik lietuviškos ir demokratiškos savo turiniu ir metodais.(Pabraukta mūsų. Red.)

3. PLB organai negali pasidaryti tos ar kitos partijos ekspozitūra. Partijos su savo partiniais tikslais PLB organuose neturi darbo. PLB tikslas — lietuvybė. Lietuvybė yra bendras reikalas visoms lietuviškoms valstybinėms partijoms.(Pabraukta mūsų. Red.) Nors vadovybėje ir būtų visokių partijų atstovų, nes jos turi teisę dalyvauti PLB darbe, bet jie turės vieną bendrą kelią ir bendrą žodį savo bendram lietuviškam darbui dirbti. Kas PLB organuose pamėgintų jos uždavinius siaurinti ir vesti siaurą partinę politiką, būtų PLB-nei kenksmingas. Ne į visas PLB organų vadovybes paklius visų partijų žmonių, bet dėl to PLB visuotinumas neigti nebūtų pagrindo. (Mūsų pabraukta. Red.) Partijoms reikštis galimybė pasiliks ta pati įsikūrus PLB, kaip buvo ir prieš jos įsikūrimą. PLB organizacija yra antpartinė. Kas ateina į betkurių PLB vadovybę, turi iškilti viršum savo partijos egoistinių reikalų. (Pabraukta mūsų. Red.).

II. PLB tikslai ir uždaviniai

4. Visai pagrįstai Laikimuose PLB Nuostatuose pasigendama jos tikslo. Organizacijos tikslas paprastai randamas įstatų pradžioj, pirmajame straipsnyje. Čia tos tradicijos neprisilaikyta. PLB tikslai ir uždaviniai, priemonės jiems pasiekti ir keliai į juos yra plačiai išdėstyti LIETUVIŲ CHARTOJE. Dirstelkim kad ir į 2 ir 6 jos straipsnius.

“Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada.

“Savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.

“Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę”.

Lėšos sudaro vieną galingiausių veiksnių organizacijos tikslams siekti. Jei visa kita organizacijos gyvenime būtų ir geriausiai sutvarkyta, bet nebūtų lėšų, — tuščios pastangos. Tikslas nebus pasiektas. Todėl PLB tikslus galima išskaityti ir iš 64 ir 65 straipsnių (Laikinųjų PLB Nuostatų), kurie kalba apie lėšas. PLB uždaviniai išmėtyti po visą eilę Nuostatų straipsnių. Be PLB organizacijos išlaikymo viena lėšų dalis skiriama Kultūros Fondui arba lietuvybei išlaikyti. Tautinė kultūra ir lietuvybė plačiausia prasme. Ji apima kalbą ir papročius, ir šeimą ir visa, kas yra lietuviška ir kas veda į lietuvybę ir kas padeda jai išlaikyti. Kita dalis — Tautos Fondui — Lietuvos laisvinimo reikalams. (Pabraukta mūsų. Red.)

Tad PLB turi du tikslus — pagrindinį ir atsitiktinį.

Pagrindinis — išlaikyti išeiviuose lietuvybę.

Atsitiktinis — atkovoti Lietuvai laisvę.

Visi kraštai turi savo išeivių į svetimuosius kraštus. Turėsime ir mes jų net tada, kai Lietuva bus laisva ir nepriklausoma. Tad ir nepriklausomybę atgavus PLB pasiliks. Ji kuriama išeiviams lietuviams, išmėtytiems po platųjį pasaulį, ne lietuviams, Lietuvoj gyvenantiems. Dėl to ir pavadinta Pasaulio Lietuvių Bendruomene. Į jos tiesioginius tikslus Lietuva ir Lietuvoj gyvenantieji lietuviai neįeina. Lietuva rūpintis jai tenka atsitiktinai, kai ją prislėgė didžiosios nelaimės ir baisūs pavojai. Pašalinus tuos pavojus ir nelaimes, Lietuva pradės rūpintis Pasaulio Lietuvių Bendruomene, kaip motina rūpinasi savo vaikais, kad ir į žentus ar į marčias išleistais. Štai dėl ko Lietuvos išlaisvinimas yra tik atsitiktinis PLB tikslas, nors šiuo metu jis yra svarbesnis už pagrindinį (Pabraukta mūsų. Red.) Jis yra atsitiktinis, kaip atsitiktinė, ne nuolatinė yra Lietuvos okupacija. Išeivystė gi, emigracija yra nuolatinis reiškinys.

Plačiau PLB tikslus galima nusakyti Schwaebisch Gmuendo lietuvybei išlaikyti konferencijos priimtos rezoliucijos žodžiais:

Akivaizdoje to, kad Lietuvoje atėjūnų žudomi ne tik lietuviai, bet ir pati lietuvybė, o išeivijoje lietuvius tirpdo gyvenimas ir lietuvybę neretai naikina patys lietuviai, reikalinga:

a.    biologiškai išlaikyti visi lietuviai šiokiu ar tokiu būdu atitrūkę nuo savo tėvynės ir kad veiksmingai būtų išlaikyta jų lietuvybė, o ten, kur pastebimas nutautimo procesas, — būtų imamasi priemonių jį sustabdyti ir nutaustančius lietuvius grąžinti į gyvąsias lietuviškas gretas.

b.    Visus atsidūrusius šiapus geležinės uždangos lietuvius įtraukti į tautinių vertybių saugojimo darbą ir lietuviškosios kultūros kūrimo darbą, kad žengtumėm žingsnin su vakariečiais ir dalyvautumėm jų pažangoj ir jų laimėjimuose.

c.    Visais galimais būdais kaupti mokslo ir kultūros vertybes ir jas parsivežti į atvaduotą Lietuvą, greta sužalotos lietuviškos sielos ir nesudarkytos lietuvių kalbos bei papročių.

d.    Išsaugoti jaunimo širdyse lietuvybės ugnelę, kad jis netaptų Lietuvai svetimas, kad laikui atėjus urmu grįžtų į laisvąją Lietuvą, o grįžęs įsijungtų į Lietuvos gyvenimą ir atsiradus reikalui

neabejodamas už ją kovotų ir be svyravimų kraują ir gyvastį už ją atiduotų.

e. Ugdyti tautinį solidarumą, kaip aukščiausią tautinę dorybę. Lietuvių tautos nykimas eina visais frontais. Negailestingai ją naikina žiaurus okupantas bolševikas. Jo sudarytos sąlygos Lietuvoj sutrikdė skaudžiai normalų tautos visimą. Senoji emigracija, neįstengdama atsispirti nutautinimui, savanoriškai mažina savo tautą. Bolševikai labai daug žalos padarė lietuvių tautai, bet ir tuo keliu padaryta jai neįkainojamos žalos. Visas gyvenimas kaip susitaręs užsimojo prieš mūsų tautos gyvybę. Naikinamos lietuviškos galvos ir teršiamos bei nuodijamos lietuviškos sąžinės. Toms užmačioms sunaikinti mus — mes turime atsispirti visomis išgalėmis, visa aukodami šiam tikslui pasiekti. Viena galingųjų priemonių tam tikslui siekti yra kietas kaip plienas ir tyras kaip ašara tautinis solidarumas. Amerikiečiai įkūrė kraujo bankų. Mes turim įkurti lietuviškųjų galvų ir sąžinių bankus. Kur į skurdą paklius lietuvis, kur moraliniuose pavojuose jis atsiduria, ten kaip greitoji pagalba turi atsirasti net nešaukiama organizuota lietuvių pagalba. PLB svarbus uždavinys pasirūpinti, kad visur tokia pagalba būtų suorganizuota. Nelaimių ištiktas ir vargo paliestas bei moralinių pavojų apsuptas lietuvis turi būti remiamas ir gelbstimas. To reikalauja tautos ir Lietuvos interesas. Tam reikalui turi būti atitinkamų organizacijų — labdaros, moralinės paramos, įkurdinimo ir t.t. Kiekvienas atvažiuojąs lietuvis

emigrantas turi pajusti lietuviško solidarumo galią. Tai jį apsaugos nuo sunykimo ir privers stipriai branginti bendruomenę ir jos tvirtai laikytis.

Visi už vieną, vienas už visus,

f. Visi laisvėje esą lietuviai darniai ir veikliai įsijungia į didžią ir šventą kovą už Lietuvos politinę laisvę savo piniginiais įnašais stiprindami Tautos Fondą ir talkindami visu kuo Vlikui jo politinėj ir diplomatinėj Lietuvos laisvinimo veikloj.

5.    PLB obalsis — Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt. PLB himną parinks ir nustatys Pasaulio Lietuvių Seimas.

III. PLB nariai

6.    Iš to, kas pasakyta apie PLB pobūdį ir tikslus, yra paaiškėję ir PLB nariai. Kai tariame lietuvių bendruomenės narys, turime galvoje kiekvieną lietuvį. Taigi — bendruomenės nariai yra visi lietuviai. Tačiau teisinė padėtis bendruomenėje nevisų lietuvių yra vienoda. Tuo atžvilgiu jie dalijasi į pilnateisius ir nepilnateisius. Pilnateisiai savo teises gali prarasti.

Pilnateisis yra kiekvienas lietuvis ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus. Vadinasi, ligi 18 metų amžiaus nariai yra nepilnateisiai.

Teises praranda:

a.    Kas kenkia lietuvių tautai,

b.    Kas priešingas Lietuvos nepriklausomybei ir

c.    Kas pritaria bolševikinei ar kitokiai Lietuvos okupacijai (10 str.) (Laikinųjų PLB Nuostatų).

Vadinasi, prie tos nepilnateisių rūšies priklauso tie, kurie priklauso komunistų partijai, kurie giria dabartinę Lietuvos padėtį, kurie giria Sovietų Sąjungą ir jos tvarką ir kitokie svetimų valstybių pagelbininkai ar pritarėjai Lietuvos laisvės naikinimo darbe. Tokie nariai nustoja lietuvio teisių.

Prie tos rūšies priklauso ir visi tie, kurie kitokiu būdu kenkia Lietuvai ir lietuvių tautai, bei Lietuvos nepriklausomybei ginti stato kliūčių ar skelbia savo priešišką nusistatymą jos atžvilgiu.

7.    6 str. (Laikinųjų PLB Nuostatų) minėti nepilnateisiai bendruomenės nariai neprileidžiami prie bendruomenės organų sudarymo, negali būti renkami ir rinkti negali, susirinkimuose neturi nei sprendžiamo, nei patariamo balso, nustoja teisės į bendruomenės patarnavimus ir t.t. Bet kadangi savo nusikalstamu darbu nepraranda savo lietuviškosios kilmės, tad pasilieka bendruomenės nariais.

8.    Kas yra nepilnateisis bendruomenės narys, nustato krašto valdyba. Klausimui spręsti ji gali pavesti apygardos valdybai (11 str.) (Laikinųjų PLB Nuostatų).

Nepatenkintas sprendimu nubaustasis narys gali skųstis garbės teismui. Jo sprendimas yra galutinis. (12 str.)

Visa ši procedūra turi būti nustatyta PLB krašto statute. Tas pats statutas nustato tvarką, kaip nepilnateisiam lietuviui grąžinamos prarastos teisės. (13 str.).

IV. PLB santykiai su veikiančiomis lietuvių organizacijomis

9.    PLB organizacija ateina ne esamos tvarkos ir esamų draugijų keisti, griauti ar naikinti, bet tik jų veiklos paremti, papildyti, apvainikuoti bendra visų lietuvių organizacija. (Laik. PLB Santvarkos Nuostatai. Įvedamasis žodis. 6 psl.)

10.    PLB savo apimties atžvilgiu yra visuotina, nes apima visus lietuvius, bet darbų atžvilgiu ji nėra visuotina, nes ji neperims tų darbų, kuriuos dirba draugijos. Šiuo klausimu laikomasi šio demokratinio principo: kas pajėgiama padaryti privatinės iniciatyvos, to neprivalo imtis viešoji iniciatyva. Kalbamuoju atveju privatinė iniciatyva yra visos veikiančios ar jsikursiančios draugijos, viešoji — PLB organizacija.

11.    Kas daroma draugijų, to neprivalo daryti lygiagrečiai PLB organai. Tačiau, jei kuriame krašte, ar kurioj vietoj privati iniciatyva reikiamą lietuvybei darbo sritį yra apleidusi ir paraginta nesiima jo dirbti, tuomet to darbo imasi PLB organai. Klausimui paaiškinti paimkime lietuviškos mokyklos reikalą: jei privati iniciatyva savo pristeigtomis mokyklomis lietuviškos bendruomenės reikalavimus patenkina, jei jos yra tie židiniai, kurie palaiko išeiviuose lietuvybę ir jei jų yra pakankamas skaičius, tuomet tas mokyklas ar jų laikytojas-organizacijas PLB organai paremia ir moraliai ir materialiai. Kur tokių mokyklų visai nėra, ar kad ir yra, bet yra tik lietuvių įsteigtos ir laikomos, bet be lietuviško turinio ir dvasios, ir nėra kam tokia lietuviška mokykla lietuvių bendruomenės aprūpinti, tuomet iškyla PLB organams pareiga reikiama mokykla lietuvių visuomenę aprūpinti. Taip pat pasakytina ir apie kitas sritis, pav. apsidraudimo. JAVse PLB organai šioj srity neturės ką veikti, nes ta sritis yra apimta SLA ir SLRKA organizacijų. Ten, kur tokių organizacijų nėra, PLB organai turės pasirūpinti jas įsteigdinti ar patys įsteigti. Savišalpos, labdaros, moralinės globos sritys dažniausiai pūdymauja ar yra tik embrione. PLB siekdama tautinio solidarumo čia turės gerokai pasitempti.

12.    PLB pareiga, kas yra lietuviškame gyvenime padaryta, sustiprinti ir patobulinti, ka nėra padaryta, bet lietuviškam gyvenimui būtina, — padaryti. Ji neprivalo griauti esamos organizacinės sistemos ir pačių organizacijų, nes PLB nėra jokia superorganizacija. Jei kas nori PLBei tokį vardą prikergti, tai galima tik tokia prasme, kaip valstybė ar valsčius yra superorganizacija. Valstybė ar valsčius yra tam tikra prasme superorganizacijos. Bet ne tos rūšies superorganizacija, kad visa, kas randama, prarytų ir gyvent neduotų kitiems. Taip elgiasi tik totalitarinė valstybė. To padaryti negalės PLB, nes ji yra demokratiška savo turiniu ir metodais. Kaip šalia demokratinės valstybės gyvuoja visa eilė kitų organizacijų, ar socialinių junginių ar susigrupavimų, kaip valstybės teikiamoj apsaugoj ir šešėlyje organizacijos geriau tarpsta ir gyvuoja, taip ir suprasta PLB mūsų lietuviškoms išeiviškoms organizacijoms yra stiprybės šaltinis ir atrama.

13.    PLB įims tik taip vadinamas bendrines organizacijas, t.y. tokias, kurios yra labai giminingos PLBei savo tikslais ir savo sudėtimi. Prie tokių priklauso, pvz. Britanijoj — Lietuvių Sąjunga, Švedijoj — Lietuvių Draugija, Belgijoj — LBB ir kit. Visos kitos lietuvių organizacijos su specifiniais socialiniais, politiniais, religiniais, pasaulėžiūriniais, kultūriniais, ekonominiais ir kt. uždaviniais, kaip pav. Altas, Balfas,

SLA, ALRKF, Socialistai, Šv. Juozapo Draugija, Ateitininkai ir t.t, ir t.t. PLB nebus paliestos. Kiekvienas lietuvis gali būti katalikas ar liberalas, ar socialistas ir pagal tai priklausyti atitinkamoms organizacijoms. Lygiai kiekvienas lietuvis gali būti kurios nors profesijos ar verslo žmogus ir priklausyti savo profesinei draugijai. Žodžiu, specifinių tikslų draugijos PLB organizacijai nekliūva, lygiai kaip PLB negali joms kliūti.

Kas kita tokios bendrinės draugijos, kurių tikslas — lietuvybė. Lietuvybė yra ir PLB tikslas ir todėl PLB organizacija ateina pavaduoti ir pakeisti privatines pastangas lietuvybės srity. Jos, atitikusios garbingai PLB pirmatakų pasiuntinybę, pasiims PLB pareigas eiti. Tatai yra būtina. Mums karas dar nesibaigė. Sunkios grumtynės dar mus laukia. Kovai laimėti reikalinga visas gyvąsias lietuviškąsias jėgas suburti krūvon ir joms duoti vieną vadą. Be to, nulietuvėjimo pavojai visur tyko lietuviškos sielos ir lietuvių kalbos. Čia frontas lygiai sunkus. Tik gerai išrikiuotos, sutvarkytos ir sudrausmintos lietuviškos jėgos su vienu vadu — PLB — priešakyje tą kovą laimės. Tai PLB dirva.

14. Tuose kraštuose, kur yra bendrinės organizacijos, PLB nebus dar viena nauja organizacija. PLB susiorganizavus čia organizacijų skaičius nepadidės, nes ji užima senos bendrinės organizacijos vietą. Nepaisant to, kiek sėkmingos būtų privatinės pastangos, jos niekad neprilygs PLB organizacijai. PLB bus visada stipresnė, nes apima visus lietuvius krašte, visiems lietuviams atstovaus lietuvybės klausime, visų vardu kalbės ir visų kovai vado-

vaus. Be to, neužmirškime, kad savo užnugaryje kiekvieno krašto PLB turės viso Pasaulio PLB su jos organizuotomis jėgomis ir su sutelktais kapitalais Kultūros Fondą, kurie kiekvienu reikiamu momentu ateis į pagalbą tam kraštui, kuriame tos pagalbos reikalas atsiras.

PLB organizacija bus nauja tik ten, kur bendrinės organizacijos nebuvo, bet tokia organizacija buvo reikalaujama paties gyvenimo.

15. Perorganizuojant bendrines organizacijas į PLB, gali atsirasti tos ar kitos rūšies praktiškų kliūčių ir sunkumų jų vardams pakeisti. Kurios jau turi savo krašto įstatymų pripažinimą ir globą, tos kliūtys gali atsirasti iš atitinkamų vyriausybinių organų. Jų gali atsirasti ir iš kitų šaltinių. Vardas nėra principo dalykas, tačiau ne be reikšmės. Kur kitos išeities surasti nebūtų galima, tektų PLB struktūrą ir tikslus ir toliau dengti tos pačios draugijos vardu, kuri perorganizuojama į PLB. Tais atvejais tos draugijos įstatus reiks kad ir neoficialiai taip pakeisti ar papildyti, kad jos organų padalinių pavadinimai sutaptų su PLB santvarkos nustatytais ir jos tikslai ir priemonės nesiskirtų nuo PLB tikslų ir priemonių. Tačiau be pagrįstos priežasties tos galimybės nereikėtų griebtis. Vis dėlto ir vienas grynas vardas praktikoje turi savo reikšmės ir praktiškos vertės. Ir su senu vardu PLB turi būti visuotina, t.y. apimti visus lietuvius.

M. Krupavičius

Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos Valdytojas

JAV LB VII tarybos 1976.IV.3-4 sesija Philadelphijoje