Partizanai: istorija ir dabartis

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA OKUPACIJOJE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

I

Partijos pirmumas mokykloje

Kaip žinome, valstybės santykius su mokykla apsprendžia arba asmens, arba kolektyvo pirmumas. Pirmuoju atveju pripažįstama, kad valstybės santykiuose su mokykla sprendžiamas žodis priklauso mokinių tėvams, kad, anot Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, “tėvai turi pirmumo teisę parinkti švietimo-auklėjimo rūšį savo vaikams” (26 str.) ir kad todėl, kaip 1960 Tarptautinė konvencija prieš diskriminaciją švietimo srityse nustato, “yra esminga respektuoti tėvų laisvę . . .pasirinkti savo vaikams ir kitas švietimo institucijas šalia viešosios valdžios išlaikomųjų” (5 str.). Antruoju — kolektyvo pirmumo atveju pripažįstama, kad valstybės santykiuose su mokykla sprendžiamas žodis priklauso ne tėvams, o valstybei.

Sovietinėje sistemoje valstybės santykius su mokykla apsprendžia ne tėvų pirmumo teisė, o sovietinės visuomenės pirmumas, faktiškai komunistų partijos pirmumas. Partijos programa nustato, kad “komunistinė liaudies švietimo sistema remiasi visuomeniniu vaikų auklėjimu” ir kad “auklėjamoji šeimos įtaka vaikams turi vis labiau organiškai derintis su jų visuomeniniu auklėjimu.”¹

Nuosekliai vykdydama partijos pirmumo principą valstvbės-mokyklos santykiuose, Sovietų Sąjunga nustato savo, taip pat ir okupuotos Lietuvos mokyklai atitinkamus uždavinius. “Svarbiausias tarybinės mokyklos uždavinys yra, — sako 1958.XII.26. mokyklų įstatymas, — auklėti jaunimą didžios pagarbos socialistinės visuomenės principams dvasia, komunizmo idėjų dvasia. ² Tatai dar labiau sukonkretina Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos statutas, kuris (2 str.) tarp svarbiausių bendrojo lavinimo mokyklos uždavinių įterpia uždavinį “formuoti jaunosios kartos marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, ugdyti kilnų sovietinio patriotizmo jausmą — meilę Tėvynei*, savo liaudžiai, Tarybų Sąjungos Komunistų partijai, pasiryžimą ginti socialistinę Tėvynę. ³

* Okupuotos Lietuvos raštuose “Tėvynė” didžiąja “T” viduryje sakino visada reiškia tik Sovietų Sąjungą. Okupuotą Lietuvą vadinti tėvyne iš viso dar tik nesenai leista ir, žinoma, rašte mažąja “t”. Prieš tai Lietuva tebuvo arba gimtinė, arba kraštas, arba tėviškė.

Šiokie sovietinės mokyklos uždaviniai mokytojams kalte kalami kiekviena proga. Antai, okup. Lietuvos švietimo ministras mokytojų konferenciją įtikinėja, kad “mūsų darbo esmė — ugdyti gilius ir tvirtus komunistinius jaunosios kartos įsitikinimus jau iš pat mažens”, nes juo anksčiau prieinama forma sudominsime vaiką komunizmo idėjomis, tuo lengviau mums bus ugdyti tvirtą jo pasaulėžiūrą, apsaugoti nuo antikomunizmo idėjų įtakos”⁴ 

1968 m. įvykusį okup. Lietuvos mokytojų III kongresą A. Sniečkus graudeno, kad “turime giliai apgalvoti, kaip organiškai tarpusavyje susieti mokymo ir komunistinio auklėjimo klausimus.”⁵ Ir kongresas savo atsišaukime į mokytojus, tėvus ir visuomenę skelbia, kad “vienu svarbiausiu komunistinio auklėjimo uždaviniu laikykime ugdymą Tarybinės Tėvynės patriotų, visa širdimi atsidavusių komunizmui, pasiryžusių, reikalui esant, duoti triuškinantį atkirtį taikos ir tautų laisvės priešams.”⁶

Ir paskutinis (1971) Lietuvos kompartijos suvažiavimas priminė mokytojams, kad “skiepyti jaunimui komunistinį idėjiškumą, ištikimybę mūsų tarybinei Tėvynei, internacionalizmą, aktyviai propaguoti mūsų visuomenės normas ir dvasines vertybes — svarbiausias mokytojų uždavinys.”⁷ Švietimo administracijos pareiga žiūrėti, kad partijos pirmumas mokykloje būtų atitinkamai praktiškai vykdomas. Tam uždaviniui į mokomuosius dalykus įvesti specialūs kursai. VIII klasei nuo 1965-66 mokslo metų įvestos pamokos pokalbiam apie “mūsų tarybinę visuomenę”,⁸ o XI klasei dėstomas visuomenės mokslas, kuris, pasak Komunisto, “turi uždavinį susumuoti moksleivio visuomenines žinias, suteikti jam pagrindus toliau idėjiškai bręsti,” apibendrinti jo žinias, “kurios buvo gautos istorijos, literatūros, biologijos, chemijos, fizikos  pamokų metu”, ir “atsakyti į eilę bendrų klausimų.”⁹ Ta proga Komunistas būdingai pastebi, kad “kaip visame auklėjamajame darbe, "kaip ir dėstant visuomenės mokslo discipliną, buržuazinio nacionalizmo demaskavimui tūri būti skirta kaip galima daugiau vietos.”¹⁰

Kaip praktiškai visuomenės mokslo dėstymas atrodo, galima orientuotis iš pamokos apie Jungtines Valstybes. Pamokos inspektorius ją taip aprašo: “Mokiniai akivaizdžiai pamatė, kaip išaugo sovietinės šeimos pajamos ... ir kaip sumažėjo realios amerikiečių šeimos pajamos,. . . ir kiek jos mažesnės, negu tarybinio darbininko .... Mokytojas kalba apie darbininkams uždedamų mokesčių augimą JAV,. . . apie padėtį pensininkų, negrų, iš kurių darbo atlyginimo monopolijos kasmet ‘sutaupo’ aštuoniasdešimt šešis milijardus dol. Mokytojas pateikia duomenų apie nedarbą Amerikos Suvienytose Valstijose . . . Netolimoje ateityje Amerikoje . . . bus 10-12 milijonų bedarbių.”¹¹

Bet ir kitų dalykų pamokos privalo duoklę partijos pirmumui. Antai, okup. Lietuvos Švietimo ministerijos nustatytoje bendrojo lavinimo mokyklom lietuvių kalbos skaitinių programoje I-III klasėm randame ir skaitinius apie spaliukų mokymąsi, jų užsiėmimus ir pramogas; apie spaliukų simboliką; apie sovietų armijos karius, jūreivius ir lakūnus; apie Gagariną, Leniną, Tereškovą; apie spaliukų santykius su pionieriais; apie spalio socialistinę revoliuciją; apie sovietų armijos dieną, tarptautinę moters dieną, gegužės 1-ją; apie Lenino revoliucinę veiklą; apie pionierių darbus ir pramogas.¹²

Ypač didelę duoklę partijos pirmumui privalo istorijos pamokos. “Nagrinėjant VIII klasėje naujųjų amžių istorijos pirmąjį laikotarpį, analizuojama mokslinio komunizmo atsiradimo prielaidos, K. Markso ir F. Engelso revoliucinės veiklos pradžia, jų komunistinių pažiūrų formavimasis,... analizuojamas Komunistų partijos manifestas, išsiaiškinamos jo pagrindinės idėjos ir istorinė reikšmė.”¹³ Einant naujųjų amžių istorijos antrąjį laikotarpį IX klasėje, vėl nagrinėjamos temos: “Marksas ir Paryžiaus komuna; I internacionalas komunai pralaimėjus; bakunizmo sutriuškinimas; marksizmo išplitimas; K. Markso veiklos paskutiniai metai; II internacionalo įkūrimo prielaidos.”¹⁴ Ir vėl X klasės istorijos kurse viena svarbiausių temų yra spalio revoliucija ir sovietinės valdžios sudarymas Lietuvoje. Šiai temai programa numato penkias pamokas: lietuviai kovose už sovietinę valdžią Rusijoje, Lietuvos KP įsteigimas, LTSR įkūrimas, socializmo statybos pradžia ir kova prieš kontrrevoliuciją ir užsienių interventus, mūsų vietovė sovietų valdžią kuriant.¹⁵

Švietimo ministerijos kolegijos nutarimas primena, kad istorijos mokytojai “vis daugiau dėmesio skiria politiniam istorijos pamokų turiniui gerinti, tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo jausmam stiprinti”, kad jie moko, jog “dabar tarybinės tautos turi bendrą socialistinę Tėvynę — Sovietų Sąjungą, bendrą armiją, bendrą ekonominę bazę — socialistinį ūkį.”¹⁶ Todėl ir Lietuvos istorija yra tik dalis Sovietų Sąjungos istorijos ir mokykloje dėstoma “Sovietų Sąjungos istorijos sistemoje ir jos pagrindu.”¹⁷

O kad mokytojai skirtų daugiau dėmesio “politiniam pamokų turiniui”, pamokos kontroliuojamos ir “nepažangūs” mokytojai viešai denuncijuojami. Antai, Tarybinis Mokytojas apie vienos mokyklos fizikos mokytoją rašo: “Apklausos metu nagrinėjamas visuotinės traukos dėsnis. Mokiniai pateikia šio dėsnio formulavimą, duoda keletą praktinių jo pritaikymo pavyzdžių. O kurgi mokslinės mokinių pasaulėžiūros formavimas pamokoje? Kur šio dėsnio materialistinis aiškinimas?” Esą “nei mokytoja, nei mokiniai net nepadarė užuominos apie tarybinio žmogaus laimėjimus, užkariaujant kosmose erdves.” Ir zoologijos mokytojas “nepažangūs”, nes “zoologijos pamokoje net apie naminius paukščius . . .buvo kalbama visų pirma kaip apie zoologines būtybes”, neaiškinant partijos programos, kad “numatytas gyvulininkystės produktų gamybos augimas.” Geografijos mokytojas denuncijuojamas, kam pamokoje “užmiršti buvo partijos programoje nubrėžti uždaviniai nacionalinių santykių srityje.”¹⁸

Partijos pirmumas mokykloje ypač plačiai panaudoja visokias partines ir sovietines progas: Lenino gimtadienį, partijos sukaktis ir suvažiavimus, sovietų armijos dieną, gegužės 1-ją, liepos 21-ją (vadinamo liaudies seimo nutarimo dėl Lietuvos įsijungimo į Sovietų Sąjungą dieną) ir kt. Pvz. Lenino gimtadienio proga 1966 I-II klasėse buvo pokalbiai tokiom temom: Volodės Uljanovo vaikystės ir mokyklos metai; Leninas — didžiojo spalio vadas; Spaliukai — Lenino anūkai; Leninas ir vaikai; Lenino priesakai; III-IV klasėse —Volodės Uljanovo vaikystės ir mokyklos metai; Kaip mokėsi V. Uljanovas; V. Uljanovo draugystė su kitų tautų vaikais; V. Lenino revoliucinės veiklos pradžia; V. Lenino revoliucinės veiklos epizodai; V. Leninas — KP įkūrėjas ir didžiojo spalio vadas; V. Leninas — kovotojas už darbo žmonių laimę, V. Leninas — pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės organizatorius; Komunistas vykdo Lenino priesakus; Iljičiaus lemputė; Leninas ir vaikai; Kodėl mylim Iljičių? Leninas — visų šalių darbo žmonių vadas; V-VI klasėse — V. Lenino vaikystės, jaunystės metai ir revoliucinės veiklos pradžia; Ką ir kaip V. Uljanovas skaitė; Kaip mokės ir dirbo Leninas? Lenino revoliucinės veiklos epizodai; V. Leninas — KP ir pirmosios socialistinės valstybės kūrėjas; V. Leninas — didysis spalio vadas; Leninas ir liaudis; Muzika Iljičiaus gyvenime; Leninas amžinai su mumis; Mes ištikimi Lenino priesakam; Leninas — pasaulio tautų vadas; Lenino priesakai pionieriams; Pionieriai — jaunieji leniniečiai; Lenino vardas kiekvieno širdy; Ištikimybę partijai įrodysime darbais; Lenino paveikslas kūryboje; VII-VIII klasėse—Lenino jaunystė ir revoliunės veiklos pradžia; Leninas — KP organizatorius ir vadovas; Leninas — spalio vadas ir pirmosios socialistinės valstybės kūrėjas; Leninas ir liaudis; Leninas ir raudonoji armija; Kaip Leninas dirbo? Į komunizmą Lenino keliu veda partija; Lenininiai priesakai jaunimui; Leninas — tautų vadas; Lenino paveikslas literatūroje ir mene; IX-Xl klasėse — Lenino gyvenimas — didis kovos už komunizmo pergalę pavyzdys; Leninas ir partija; Leninas ir “Iskra”; Leninas — vadas, draugas, žmogus, humanistas; Leninas — tautų draugystės pradininkas.¹⁹

Paskutinių partijos suvažiavimų (1971) proga okup. Lietuvos Švietimo ministerija išleido specialią instrukciją “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų mokinių supažindinimo su TSKP XXIV ir Lietuvos KP XVI suvažiavimų medžiaga.” Instrukcijoje skaitome:

“Gilus TSKP XXIV suvažiavimo ir Lietuvos KP XVI suvažiavimo prasmės ir reikšmės aiškinimas mokiniams — pagrindinis liaudies švietimo organų, mokyklų vadovų, kiekvieno mokytojo uždavinys. Svarbiausia — kelti viso mokymo-auklėjimo darbo idėjinį lygį, nuosekliai ir nenukrypstamai įgyvendinti komunistinio partiškumo principą, auklėti mokinius tarybinio patriotizmo, pasididžiavimo socialistine Tėvyne, didingomis tarybinės liaudies pergalėmis, internacionalizmo dvasia." To;iau instrukcija konkrečiai nurodo “1971 m. balandžio-gegužės mėnesiais visose klasėse specialiai tam tikslui skirtose pamokose rengti pokalbius ir užsiėmimus”. I-III klasės “vaikams trumpais pokalbiais prieinamai papasakojama apie suvažiavimų darbą ir jų delegatus”; IV-VII klasių mokiniams tam reikalui skirti ne mažiau kaip dvi pamokas istorijos, gamtos pažinimo ar geografijos pamokų sąskaita; VIII-X klasių mokiniams tam reikalui skiriamos 4 pamokos istorijos, geografijos, literatūros ar biologijos pamokų sąskaita; XI klasei tam reikalui skiriamos dvi pamokos istorijos arba visuomenės mokslo pamokų sąskaita.

Šalia specialių pamokų suvažiavimų reikalams instrukcija nurodo, kaip suvažiavimų “dokumentai” turi būti nagrinėjami IV-XI klasėse per istorijos, visuomenės mokslo, literatūros, geografijos, matematikos, gamtos, fizikos, astronomijos, chemijos, botanikos, zoologijos, biologijos pamokas, ir kaip “suvažiavimų nutarimus aiškinti popamokiniu metu kartu su komjaunimo ir pionierių organizacijomis”, tam reikalui panaudojant pokalbius, paskaitas, konferencijas, susitikimus su suvažiavimų delegatais, neakivaizdines keliones po naująsias šalies statybas, spaudos skaitymą bei aptarimą, vaizdinę agitaciją ir t.t.²⁰

II

Sistema, planai, mokiniai, mokytojai, materialinė bazė Okupuotai Lietuvai užkarta bendrojo lavinimo mokyklos sovietinė sistema apima trijų pakopų normalią bendrojo lavinimo mokyklą, mokyklą su sustiprintu atskirų dalykų dėstymu, mokyklą su gamybiniu mokymu, mokyklą-internatą, prailgintos dienos mokyklą, vakarinę (pamaininę) ir neakivaizdinę mokyklą suaugusiems, mokyklą vaikams su fiziniais ar protiniais trūkumais, sanatorinę mokyklą ir mokyklą specialių gabumų vaikams.²¹

Normalios bendrojo lavinimo mokyklos pirmoji pakopa apima pirmuosius ketverius mokymo metus. Nuo 1971/1972 m.m. apims tik pirmuosius trejus mokslo metus.²² Tai pradinė mokykla. Atskirai veikiančios šios pakopos mokyklos belikę veik išimtinai tik okup. Lietuvos kaime. Pvz. 1966/1967 m.m. iš 4318 visų rūšių bendrojo lavinimo mokyklų pradinių mokyklų buvo 2613 su 68.6 tūkstančiais mokinių. Iš jų 2569, t. y. 97.9% buvo kaimo vietovėse, ir jose mokėsi tik 59.6 tūkstančiai mokinių, t.y. vidutiniškai tik po 23 mokinius kiekvienoje.²³ Šios pakopos atskiros mokyklos pamažu nyksta. 1970/71 m.m. jų buvo 2424 su 65.9 tūkstančiais mokinių.²⁴

Normalios bendrojo lavinimo mokyklos antroji pakopa apima pirmąją pakopą plūs ketverius, nuo 1971/72 m.m. — penkerius papildomus mokslo metus. Tai visuotinio privalomo mokslo aštuonmetė mokykla. Iki 1958 Chruščiovo mokyklinės reformos šią pakopą sudarė septynmetė mokykla. 1966/67 m.m. aštuonmečių mokyklų buvo 904 su 137 tūkstančiais mokinių. Kaime — 839, t.y. beveik 93%, su 110.3tūkst. mokinių, t.y. vidutiniškai po 131 mokinį kiekvienoje.²⁵

Trečioji pakopa apima pirmąsias abi plus trejus papildomus mokslo metus. Tai vadinama pilna vidurinė bendrojo lavinimo 11 mokslo metų mokykla. 1966/67 m.m. šios pakopos mokyklų buvo 448 su 292.4 tūkst. mokinių. Kaime buvo 209 su 74.8 tūkst. mokinių.²⁶ Tais pačiais 1966/67 m.m. okup. Lietuvoj formaliai pradėtas įvesti visuotinis vidurinis bendrojo lavinimo mokymas.²⁷

Okupuotos Lietuvos švietimo tvarkytojai ir mokytojai nuolat įtikinėjo ir prašė Maskvą, kad šalia normalios bendrojo lavinimo mokyklos leistų steigti atskiras bendrojo lavinimo mokyklas su humanitarinių ar tiksliųjų mokslų sustiprintu dėstymu. Bet tik 1965 m., nuvirtus Chruščiovui, toks leidimas gautas. 1967/68 m.m. jau veikė penkios mokyklos, sustiprintos humanitariniais dalykais, penkios — matematikos - fizikos dalykais, penkios — chemijos, trys — sporto ir 15 — svetimos kalbos dėstymu, kai kuriuos mokomuosius dalykus dėstant anglų kalba.²⁸

1955 m., nuvirtus Malenkovui, prasidėjo sovietinės bendrojo lavinimo mokyklos “sudarbinimas”, atseit, mokymo jungimas su “visuomenei naudingu darbu”, mokinius pratinant prie darbo įmonėse, kolchozuose ar pačių mokyklų sklypuose bei dirbtuvėse. Pradedant VIII klase, buvo įvestos pamokos apie žemės ūkį, mašinas, elektrotechniką, namų ruošą ir per vasaros atostogas dviejų savaičių vadinama gamybinė praktika įstaigose, fabrikuose, kolchozuose.²⁹ O kai 1958 m. Chruščiovas, išstūmęs Bulganiną, pats vienas įsitvirtino

Kremliuje, sovietinės mokyklos “sudarbinimas” įgavo ypač ryškų pavidalą. Chruščiovo 1958 m. sovietinės mokyklos reforma, atrodo, siekė bendrojo lavinimo mokyklą apskritai aprėžti tik aštuonerių metų privalomo visuotinio mokymo mokykla. O jei kas norėtų siekti aukštojo mokslo ir tam reikalingą vienuolikos metų bendrojo lavinimo mokyklos atestatą įsigyti, — tegu, dirbdamas kolchoze ar fabrike, vakarais išeina IX-XI klasių kursą.³⁰ Todėl Chruščiovo reforma buvusią privalomo mokymo septynmetę mokyklą pakeitė aštuonmete, nuo I klasės įvedė po dvi savaitines pamokas gamybinio mokymo ir nuo III klasės — dar po dvi savaitines pamokas gamybinės praktikos, plus vasaros atostogų darbo praktiką kolchozuose ir fabrikuose, V-VI klasei po savaitę, VII — dvi savaites. IX-XI klasės mokymą Chruščiovo įstatymas pirmiausia numatė vakarinėse (pamaininėse) mokyklose. O normaliose bendrojo lavinimo mokyklose IX-XI klases įstatymas pavertė savotiškomis amato mokymo klasėmis, joms nustatydamas vadinamo gamybinio mokymo po 10 savaitinių pamokų, gamybinio darbo praktikos po vieną dieną per savaitę mokslo metu ir po dvi — tris savaites vasaros atostogų metu.³¹ Gamybinio mokymo praktikai sąlygas turėjo sudaryti žemės ūkio ir pramonės įmonės. Bet faktiškai tik reta kuri įmonė tuo rimčiau rūpinosi. Okup. Lietuvos mokyklose Chruščiovo reforma formaliai buvus įvykdyta 1963 /64 m.m.,³² bet faktiškai ir 1964/65 m.m. įmonėse veikė tik 31 mokomas cechas ir 29 barai, kuriuose gamybinio mokymo praktiką iš 48,321 IX-XI klasės mokinių atlikinėjo tik 4109 mokiniai.³³ Tad per 90% mokinių gamybinio mokymosi praktikai turėjo tenkintis pačių mokyklų dažnai labai ribotomis galimybėmis. Chruščiovo reforma neabejotinai reiškia bendrojo lavinimo mokyklos nuosmukį. Suprantama, kodėl, Chruščiovui nuvirtus, jo mokyklinės reformos vykdymas sustojo. Sovietų Sąjungos 1966.III.14. potvarkis gamybinį mokymą paliko tik tom mokyklom, kurios tam turi tinkamas sąlygas.³⁴

Jei masinio vartojimo mokyklos “sudarbinimu” Chruščiovas bus siekęs bendrąjį išsilavinimą aprėžti aštuonmečiu, sykiu jį kreipiant į ruošimą darbininkų pramonei ir žemės ūkiui, tai lygiagreičiai jis numatė ir sovietiniam elitui ruošti internatines mokyklas, kuriose “vaikų gyvenimas kolektyve pagal apgalvotai sudarytą dienos režimą, kvalifikuotoje pedagogų priežiūroje ir kontrolėje sudaro vieningą ir kryptingą mokymo ir auklėjimo procesą.”³⁵ Taigi iki minimumo sumažinama tėvų įtakos galimybė vaikams ir maksimnumo išplečiamos partijos įtakos galimybės. Tačiau gyvenimo praktikoje ir šioji bendrojo lavinimo mokyklos atmaina, nors brangiai kaštavo, Chruščiovo lauktų vaisių nedavė. Okupuotos Lietuvos švietimo darbuotojai ėmė skųstis, kad internatinių mokyklų dalis mokinių nueiną nusikaltimų keliu, esą parazitinės nuotaikos ir menko pažangumo, vidutiniškai 6.2% lieką antriem metam.³⁶ Suprantama, todėl, kad, Chruščiovui kritus, internatinių mokyklų profilis tuoj pat pasikeitė. Pasak M. Gedvilo, okup. Lietuvos Švietimo ministro, 1967/68 m.m. internatinės mokyklos jau buvo tik našlaičių ir beglobių mokyklos.³⁷ 1964 /65 m.m. veikė 44 internatinės mokyklos su 14 tūkst. mokinių.³⁸

Prailgintos dienos mokyklos ar grupės — tai tokios pradinės ar aštuonmetės mokyklos, kuriose atskiros klasės ar jų mokinių dalis, pamokoms pasibaigus, pasilieka mokykloje mokytojų priežiūroje, nes jų tėvai ar globėjai dėl savo darbo yra ne namie, o patys mokiniai vieni namie tvarkytis yra dar per maži. Okup. Lietuvoj šioji bendrojo lavinimo mokyklos atmaina pasirodė 1959/60 m.m.³⁹ O 1969 /70 m. m. tokių prailgintų mokyklų buvę 654 su 52.2 tūkst. mokinių.⁴⁰

Chruščiovas, kaip jau matėme, siekdamas visuotinį bendrąjį lavinimą aprėžti aštuonmete mokykla, tolesniam bendrajam lavinimui numatė pirmiausia vakarines dirbančiųjų mokyklas. Normaliai jos galėjo turėti tik IX-XI klases; bet, kadangi nemažą dirbančiojo jaunimo neturi ne aštuonerių klasių išsilavinimo, leidžiama steigti ir žemesnes atskiras klases, baigiant V klase. Paskutiniais Chruščiovo viešpatavimo metais okup. Lietuvoje buvo 418 vakarinių mokyklų su 67.2 tūkst. mokinių.⁴¹ Chruščiovui kritus, ir šioji mokyklos atmaina ėmė trauktis. 1966/67 m.m. sumažėjo iki 330 mokyklų su 61.3 tūkst. mokinių,⁴² o 1967 /70 m. m. — iki 188 mokyklų su 39,460 mokinių.⁴³

Okupuotos Lietuvos mokyklų vadovai kartais nusiskundžia, kad, nepaisomos atitinkamos medikų komisijos išvados, kad tas ar kitas mokinys yra neišsivysčiusio proto, kad atsilikėlių mokyklos vis tiek atsisako priimti, nors normaliai mokyklai tokie sudaro didelių sunkumų. 1967/68 m.m. vaikam su įvairiais fiziniais ar dvasiniais trūkumais veikė 24 mokyklos su 3712 mokinių. Aklųjų mokykla per 12 m. išeina vidurinės mokyklos kursą ir išmoko kurio amato. Mokinių — 169. Dvi kurčių-nebylių mokyklos su 311 mokinių per 12 metų išeina aštuonmetės kursą ir išmoko kurio amato. Atsilikėliam 19 aštuonmečių mokyklų su 2311 mokinių per aštuonerius metus išeina maždaug penkių klasių kursą ir išmoko kurio amato. Viena mokykla veikia šiek tiek prigirdintiem su 181 mokinių ir viena mokykla veikia su kalbos trūkumais. Mokinių 240.⁴⁴

Su defektyvių vaikų mokyklom tam tikro panašumo turi ir sanatorinės mokyklos vaikam, dažniausiai besigydantiem džiovininkų sanatorijoje. Okup. Lietuvoj veikia Valkininkų sanatorinė mokykla.⁴⁵

Atskirą bendrojo lavinimo mokyklos atmainą sudaro mokyklos vaikam su ryškiais polinkiais į muziką, į vaizduojamąjį meną ar matematiką. Jose mokslas trunka 12 metų. 1967/68 m.m. šios atmainos bendrojo lavinimo mokyklų buvo aštuonios.⁴⁶

Kadangi susovietinta okup. Lietuvos mokykla turi būti sovietinį žmogų gaminančioji kalvė, nepriklausomos Lietuvos mokytojas tam uždaviniui nebuvo patikimas. Tatai rodo ir faktas, kad 1950/51 m.m., taigi septintaisiais okupacinės mokyklos metais, 9397 mokytojai dar neturėjo nė penkerių metų darbo stažo ir 7424 buvo tik bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą baigę ar net ir nebaigę.⁴⁷ Kiek iš viso okup. Lietuva yra išleidusi bendrojo lavinimo mokykloms mokytojų — duomenų neteko užtikti. Vien tik aukštosios pedagoginės mokyklos-pedagoginiai institutai 1945-1968 yra išleidę 12677 mokytojus, o dvimetiniai mokytojų institutai ir nepriklausomos Lietuvos mokytojų seminariją pakeitusios pedagoginės mokyklos 1945-1968 yra išleidę 19305 mokytojus. Tad vien pedagoginės mokyklos 1945-1968 yra išleidusios 31,982 mokytojus.⁴⁸ O kur dar mokytojai, atėję iš universiteto, kūno kultūros instituto, konservatorijos, dailės instituto? Kur dar 1961 prie vidurinių mokyklų veikusių vienerių metų pedagoginių kursų išleisti mokytojai? Todėl neperdedant galima skaičiuoti, kad okup. Lietuva 1945-1968 iš viso bus paruošusi per 40 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų. Faktiškai 1969/70 m.m. bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 29,054 mokytojai. Su aukštuoju mokslu — 11,650, su žemesniu pedagoginiu cenzu — 13,714 ir tik su bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos cenzu ar kartais ir be jo — 3,690.⁴⁹ Tatai rodo, kad sovietinio žmogaus gamybos kalvėje darbas sunkus, ypač sunkus kaimo mokyklose. Todėl daug kas stengiasi savo pedagoginį išsilavinimą praktiškai panaudoti kitose gyvenimo srityse. Stoka kvalifikuotų su pašaukimu mokytojų yra okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos chroniška liga. Tarybinė Mokykla prileidžia, kad “70-80% šiandieninių mokytojų dirba ne dėl to, kad tai jų pašaukimas, o dėl to, kad reikia kaip ką dirbti ir gyventi.”⁵⁰ Nepaisant okupuotos Lietuvos švietimo administracijos pastangų, Maskva iki 1958 buvo labai šykšti kreditų mokyklų statybai. Tik nuo 1959 padėtis ėmė taisytis. Tais metais buvo pastatyta 13 mokyklų su 8630 vietų. 1960 pastatyta 21 mokykla su 10790 vietų, 1961 — 16 mokyklų su 11400 vietų. O per 1962-69 metus pastatyta 140 mokyklų ir 901 mokyklai priestatai.⁵¹ Okup. Lietuvos premjeras XVI partijos suvažiavimui (1971) pažadėjo, kad, įvykdžius 1971-75 penkmečio planą, numatoma bendrojo lavinimo mokyklose likviduoti trečiąją pamainą ir bent dalį antrosios pamainos pamokų.⁵² Tad dar iki 1975 bus mokyklų, kurių mokiniai trimis pamainomis lankys pamokas. Pats okup. Lietuvos švietimo ministras Gedvilas 1970 gale pripažino, kad bendrojo lavinimo mokyklose antroji pamaina “bemaž nemažėja.”⁵³

Okup. Lietuvos švietimo administracija ir švietimo reikalam skirtoji spauda nemaža susirūpinimo rodo dėl privalomo mokymo visuotinumo ir mokinių pažangumo. Kadangi privalomo aštuonerių metų mokymo nemaža dalis jaunuolių iki nustatytos mokyklinio amžiaus ribos (16 metų) nesuspėja išeiti, nuo 1964/65 m.m. amžiaus riba privalomam aštuonerių metų mokyklos lankymui panaikinta, nustatant, kad nesuspėjusieji aštuonerių metų mokyklos baigti iki 16 metų ją turi lankyti, kol baigs.⁵⁴ Tačiau, nepaisant to, net ir tose okup. Lietuvos apylinkėse, kurios nepriklauso savo švietimo reikalų padėtimi atsiliekančiųjų rūšiai, “kasmet nubyra žymi dalis aštuonmečio (mokslo) nebaigusių paauglių.”⁵⁵

1965/66 m.m. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių pažangumas buvo taip vertinamas: I-IV klasės mokinių labai geras — 9.1%, geras — 30.4%, patenkinamas — 54.5%, ir blogas — 6%; V-VIII klasių labai geras — 0.8%, geras — 10.8%, patenkinamas — 71.4% ir blogas — 17%; IX-XI klasių labai geras — 0.3%, geras — 8.2%, patenkinamas — 74% ir blogas — 17.5%.⁵⁶

Iš mokytojų atsakymų į Tarybinės Mokyklos mėnraščio anketą matyti, kad bendroj lavinimo mokykloje “nuvertinamas mokslas”, kad švietimo administracija “geriau vertina tuos rajonus, kur aukštesnis pažangumas,” kad “rajonai giria mokyklas, kur mažiau dvejetų,” kad “mokyklų vadovai plaka tuos mokytojus, kurių dėstomo dalyko . . . pažangumas yra žemas” ir kad “mokyklos lygis pastebimai krinta, nes dėmesys visų pirma į atsiliekantį, o ne į pirmaujantį mokinį.”⁵⁷

Nesibaigiąs

mokyklų reformavimas

Tačiau okupuotos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pati didžioji bėda be nebus tik jos nuolatinis reformavimas, nureformavimas ir atreformavimas. Antroji sovietų okupacija 1944 Lietuvoje rado vokiečių okupacijos primestą Lietuvai ketverių mokslo metų pradžios mokyklą, trejų-ketverių mokslo metų progimnaziją ir aštuonerių mokslo metų gimnaziją. Šiokia 12 metų bendrojo lavinimo mokyklos struktūra išsilaikė iki 1949/50m. m., žinoma, atitinkamai pakeitus dėstomuosius dalykus ir privalomą visuotinį mokymą plečiant iki septynerių mokslo metų. Šiam uždaviniui buvo plečiamas progimnazijų tinklas. 1948/49 m.m. veikė 242 progimnazijos su 59,108 mokiniais.⁵⁸ Maskvai toks okupuotos Lietuvos mokyklos išsiskyrimas buvo rakštis, ir Sovietų Sąjungos Ministrų tarybos 1949.VIII.20. nutarimu “Dėl bendrojo mokslinimo mokyklos struktūros Lietuvos TSR” nuo 1949/50 m.m. okupuotai Lietuvai nustatyta ketverių mokslo metų pradžios mokykla, septynerių mokslo metų privalomo visuotinio mokymo mokykla ir 11 mokslo metų vidurinė mokykla, palyginus su rusų mokykla, prailginta vieneriais mokslo metais. Vienok šioks prailginimas turėjo būti tik laikinis, nes jau 1953/54 m. m. okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla vėl buvo sureformuota, šį kartą į dešimtmetę mokyklą, atseit, sulyginta su rusų mokykla. Ačiū Dievui, šiai reformai dar nespėjus nė įsibėgėti, nuo 1956/57 m.m. ji panaikinta ir okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai vėl grąžinta 11 mokslo metų bendrojo lavinimo sistema, vėl, palyginus su rusų mokykla, prailginta vieneriais mokslo metais. Nelaimei, ir šioji reforma neilgai tepatvėrė. Chruščiovo 1958 mokyklinė reforma visoms Sovietų Sąjungos ir jos okupuotų valstybių bendrojo lavinimo mokyklom nustatė vienodai 11 mokslo metų.⁵⁹ Tuo būdu okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla neteko savo vienerių metų prailginimo, palyginti su rusų mokykla. Dar nespėjus okup. Lietuvos mokyklai susigyventi su šia, kaip sakoma, lygiava, atseit, nepateisinama lygybe, nuo 1964/65 m.m. vėl nauja reforma: vienuolikos mokslo metų Sovietų Sąjungos vidurinė mokykla grąžinama į buvusią prieš 1958 mokyklinę reformą padėtį, į dešimtmetę mokyklą, žinoma, neišskiriant nė okupuotos Lietuvos mokyklos. Bet koks sutapimas: kaip 1953/54 m.m. lygiavos reforma su Stalino nuvainikavimu buvo panaikinta, taip ir šioji lygiavos reforma, Chruščiovą nuvainikavus, buvo panaikinta ir nuo 1965/66 m.m, okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai vėl grąžinta 11 mokslo metų, t.y. vieneriais mokslo metais daugiau, nei rusų mokyklose. Okup. Lietuvos švietimo ministras Gedvilas, tą laimėjimą pranešdamas švietimo darbuotojam, ne be pagrindo pastebėjo, kad “visuomenės pageidavimu (mano pabraukta—Vt. Vt.), oficialiai įtvirtintas 11 metų mokymas lietuvių ir lenkų dėstoma kalba mokyklose.”⁶⁰ Deja, tas, anot Gedvilos, įtvirtinimas nelabai tvirtas, nes, pagal Sovietų Sąjungos Ministrų tarybos 1970.IX.8 priimtą Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos statutą (6 str.), “mokymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje trunka 10 metų (nuo I iki X klasės).” Ogi mokyklose, “kuriose dėstoma ne rusų kalba, TSRS Ministrų tarybai leidus, (mano pabraukta. Vt. Vt.) galimas vienuolikos metų mokymas,”⁶¹ atseit, Ministrų taryba iš bendros dešimtmetės mokyklos taisykles gali daryti išimtį — leisti ne rusų mokyklai 11 mokslo metų. Viena Sov. Sąjungos Ministrų taryba gali leisti, kita— gali neleisti.

Bet su grąžinimu 1965 /66 m.m. okup. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai 11 metų mokymo mokyklos reformavimas nepasibaigė. 1966 pavasarį Tarybinė Mokykla pranešė, kad Maskvoje “naujam mokyklos darbo turiniui nustatyti yra sudaryta komisija.”⁶² Kada ta komisija sudaryta ir kokia jos asmeninė sudėtis, mėnraštis nepranešė. Tik po kokio pusmečio Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komitetas ir Ministrų taryba 1966.XI. 1. priėmė nutarimą “Dėl priemonių vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos darbui toliau gerinti”. Nutarimas pabrėžia, kad “būtinai reikia žymiai pagerinti moksleivių žinių kokybę”, iki 1970 įvesti visuotinį vidurinį mokslą, “įvesti moksliškai pagrįstus mokymo planus ir programas”, įvesti vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoją mokinių užmokykliniam darbui organizuoti, aprūpinti mokyklas pionierių vadovais, leisti atskirom mokyklom ar atskirom klasėm sustiprintą matematikos, fizikos, chemijos, radioelektronikos, biologijos ar humanitarinių dalykų dėstymą.⁶² Tą Kremliaus nutarimą vykdydama, okup. Lietuvos Švietimo ministerija nustatė naują perspektyvinį mokymo planą ir jį pradėjo vykdyti nuo 1967    /68 m.m. o baigti įvesti numato 1971 /72 m.m.⁶³ Bet jau 1968    /69 m.m. tas planas buvo papildytas, įvedant pradinį karinį apmokymą, kurį sudaro penki skyriai: sovietų ginkluotos pajėgos, jų charakteris ir savybės; bendras karinis rengimas; karinis-techninis rengimas; civilinė gynyba; sanitarinių draugovininkių rengimas (mergaitėm). Visam kariniam apmokymui skiriama 140 valandų (4 savaitinės pamokos, 2 X ir 2 XI klasei). O darbo praktikai skirtu laiku (X klasei 2 savaitinės pamokos, XI — viena savaitinė pamoka) berniukai pratinsis šaudyti iš automatų, lankys karinius dalinius, susipažins su ginklais ir karine tvarka.

Taip atrodo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. Kaip viskas sovietinėje sistemoje, taip ir švietimas organizuojamas ir vykdomas pagal planą. Bet planas ir jo vykdymo tikrovė dažnai neatpažįstamai skirtingi. Pvz. pagal planą okup. Lietuvos mokyklos turi gauti 178 priestatus, o faktiškai tegauna 7. Pagal švietimo planą mokslas prasideda rugsėjo 1, o pagal statybos planą mokyklų statybos numatomos baigti gruodžio 31. Pagal planą okup. Lietuvos mokyklos turinčios geriausias sąlygas, o faktiškai ir pati sovietinė okup. Lietuvos spauda pripažįsta, kad ypač kaimo mokyklų patalpos blogos, mokymas vyksta keliom pamainom. Pagal planą jau Leninas panaikinęs mokykloj fizines bausmes, o faktiškai kai kurie mokytojai tebepatarinėja tėvams, kad įkrėstų mokiniui “beržinės košės”, arba ir patys kokiam neklaužadai iškerpa kuokštą plaukų ar papeša, arba ausin įžnyba, arba liniuote sudrožia, arba po pamokų palieka klasėje, numovę kelnes, kad nepabėgtų.⁶⁵

1967 /68 m.m. visuotinio mokymo bendrojo lavinimo mokyklų, neskaitant aštuonių specialiųjų mokyklų gabiesiems, buvo 3950: 3515 lietuvių dėstomąja kalba, 109 — rusų, 192 — lenkų, 58 — lietuvių-rusų, 19 — lietuvių-lenkų, 38 — rusų-lenkų ir 27 — lietuvių-rusų-lenkų kalba. Lietuvių kalba mokėsi 83.4% visų mokinių, rusų — 12.4% ir lenkų kalba — 4.2% mokinių.⁶⁶

PRIEDAS I

Bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių skaičiaus palyginamoji lentelė (be vakarinių ir defektyviem vaikam mokyklų)

Pastaba.

1939 /40 m.m. ir 1940 /41 m. m. duomenys apima Vilniaus sritį, bet neapima Klaipėdos srities. Skiltyje “7-8 mok” duomenys iki 1949 yra progimnazijų duomenys; nuo 1949 iki 1958 apima tik septynmečių mokyklų duomenis; nuo 1959 iki 1961 apima septynmečių ir aštuonmečių mokyklų duomenis; nuo 1962 — tik aštuonmečių duomenis. Skiltyje “Vid. mok.” duomenys iki 1949 apima gimnazijų duomenis. Skiltyje “V-VII klasė” duomenys nuo 1962 apima V-VIII klasių duomenis. Skiltyje “VIII-XI klasė” duomenys apima iki 1949 VIII-XII klasių duomenis, o nuo 1962 — tik IX-XI klasių duomenis.

1940    /41 m. m. duomenys yra 1941    sausio 1 dienos, visi kiti — atitinkamų mokslo metų rugsėjo 1 dienos.

Šaltinis: TarybinisMokytojas,1970.VII.31

Ne šio rašinio uždavinys svarstyti visas šių duomenų implikacijas. Tačiau iš jų akivaizdžiai matyti ne tik okupuotos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos nepastovumas, bet ir sovietinio genocido padariniai.

PRIEDAS II.

Bendrojo lavinimo mokyklos mokomųjų dalykų savaitinių pamokų atskirose klasėse ir per visas klases lyginamoji lentelė, apimanti nepriklausomos Lietuvos mokyklą 1939 /40 m.m., Stalino susovietintą okupuotos Lietuvos mokyklą 1949 /50 m.m., Chruščiovo nureformuotą 1960 /61 m. ir Brežnevo atreformuotą 1967 /68 m.m.

Išnašos

1.    Pravda, Maskva, 1961.X1.2.

2.    Tiesa, Vilnius, 1959.IV.26.

3.    Tarybinis Mokytojas, Vilnius, 1970.X.23.

4.    Tarybinė Mokykla, Vilnius, 1967. No. 4, p. 1.

5.    Ibidem, p. 11.

6.    Ibidem, p. 13.

7.    Tarybinis Mokytojas, 1971.IV.23.

8.    Tarybinė Mokykla, 1965 Nr. 9, p. 2.

9.    Komunistas, Vilnius, 1965, Nr. 2, p. 44.

10.    Ibidem, p. 46.

11.    Tarybinė Mokykla, 1962, Nr. 12, p. 5.

12.    Tarybinė Mokykla, 1967, Nr. 12, p. 43.

13.    Tarybinė mokykla, 1968, Nr. 5, p. 4.

14.    Ibidem, p. 5.

15.    Tarybinė Mokykla, 1968, Nr. 11, p. 31.

16.    Tarybinė Mokykla, 1962, Nr. 2, p. 39.

17.    Tarybinė Mokykla, 1961, Nr. 1, p. 8.

18.    Tarybinis Mokytojas, 1962.11.22; V.24.

19.    Tarybinė Mokykla, 1966, Nr. 4, p. 5.

20.    Tarybinis Mokytojas, 1971.IV.28.

21.    Tarybinis Mokytojas, 1970.X.23.

22.    Tarybinis Mokytojas, 1970.XII.30.

23.    Lietuvos TSR Ekonomika ir Kultūra, Vilnius, 1967, p. 255.

24.    Tarybinė Mokykla, 1970, Nr. 10, p. 13.

25.    Lietuvos TSR Ekonomika ir Kultūra, p. 255.

26.    Ibidem.

27.    Tarybinė Mokykla, 1966. Nr. 8, p. 1.

28.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.26.

29.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.7.

30.    Plg. {statymo dėl mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimo ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos vystymo 2 str. ir 4-a, Tiesa, Vilnius, 1958.XII.26.

31.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.14.

32.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.12.

33.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.14.

34.    Ibidem.

35.    Tarybinė Mokykla, 1961 Nr. 10, p. 22.

36.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.20.

37.    Tarybinė Mokykla, 1967. Nr. 11, p. 5.

38.    Tiesa, Vilnius, 1965.1.26.

39.    Tarybinė Mokykla, 1961, Nr. 7, p. 8.

40.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.29.

41.    Lietuvos TSR Ekonomika ir Kultūra, p. 256.

42.    Ibidem.

43.    Tarybinis Mokytojas, 1970.IX.11.

44.    Tarybinis Mokytojas, 1970.IX.9,IX.11.

45.    Tarybinė Mokykla, 1964, Nr. 8, p. 3.

46.    Plg. Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.31, kur visuotinio mokymo mokyklų nurodoma 3958, nors bendrojo lavinimo mokyklų viso nurodo 3466.

47.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VIII.7.

48.    Tarybinis Mokytojas, 1970.IX.16.

49.    Ibidem.

50.    Tarybinė Mokykla, 1968, Nr. 9, p. 12.

51.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.29.

52.    Tiesa, 1971.III.5.

53.    Tarybinis Mokytojas, 1970.XII.18.

54.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.31.

55.    Tarybinis Mokytojas, 1970.11.20.

56.    Tarybinė Mokykla, 1966, Nr. 9, p. 2.

57.    Tarybinė Mokykla, 1967, Nr. 9, p.p. 13, 14.

58.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.31.

59.    Plg. įstatymo dėl mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimo ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos vystymo 4 str., Tiesa, 1958.XII.26.

60.    Tarybinis Mokytojas, 1965.XII.9.

61.    Tarybinis Mokytojas, 1970.X.23.

62.    Tarybinė Mokykla, 1966, Nr. 12, p. 3 ff.

63.    Tarybinė Mokykla, 1967, Nr. 7, p. 1; Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.21.

64.    Plg. Tarybinė Mokykla, 1968 Nr. 4, p. 21; nr. 8, p. 3; Tarybinis Mokytojas, 1968.VIII.21.

65.    Plg. Tarybinis Mokytojas, 1964.III.29; IV.26; Komjaunimo Tiesa, Vilnius, 1964. VIII.18; XII.19.

66.    Tarybinis Mokytojas, 1970.VII.31.

• Ankstesnis
• Sekantis