LAISVĖS ILGESIO PRASIVERŽIMAI

SOLIDARUMAS SU TAUTA

ROMAS KALANTA, 20 m., gindamas Lietuvos laisvę, žuvo Kaune 1972 gegužės 14. (Plačiau skaityk šiame puslapyje “Laisvės ilgesio prasiveržimai”).

Daugiau negu ketvirtis šimtmečio, kai okupanto batas mindo Lietuvos žemę ir prievartauja lietuvių širdis, tačiau nei žemės, nei širdžių jam laimėti nesiseka. Rusas Lietuvoje laikomas atėjūnu, o jo brukamas komunizmas — apgavyste. Panaši padėtis yra ir kitose nerusiškose, prievarta rusų imperijon įjungtose respublikose ir satelitiniuose kraštuose. Komunizmu nebetiki nė patys rusai, išskyrus privilegijuotų raudonųjų buržuazijų, visomis jėgomis siekiančių valdžių ir galių išlaikyti savo rankose.

Prievartine indoktrinacija okupantui nepasisekė laimėti nė jaunosios kartos, išaugusios hermetiškoje izoliacijoje nuo Vakarų kultūros. Nenužudžius žmoguje žmogiškumo, laisvės ilgesio sunaikinti negalima. Jis apsireiškia pačiose nepalankiausiose sąlygose, šiurpia grėsme atsiliepdamas laisvės uzurpatorių širdyse.

Pastarųjų poros metų laikotarpyje okupuotoje Lietuvoje tokių laisvės ilgesio prasiveržimų, pasiekusių ir pakutenusių pasaulio sąžinę, buvo keli. Tačiau stipriausių reakcijų susilaukė Romo Kalantos 1972 gegužės 14 (sekmadienį) susideginimas Kaune ir po to kelias dienas vykusios prieš okupaciją nukreiptos demonstracijos.

Romas Kalanta, 20 metų darbininkas ir vakarinės mokyklos mokinys, komjaunuolis, komunistų tėvų vaikas, jaunu pavasario žalumu pritvinkusiame muzikinio (buv. valstybės) teatro parke, vidudienį, skaitlingai miniai pasakė kalbą, pasmerkdamas religinį ir tautinį lietuvių persekiojimą, o po to apsiliejo benzinu ir save padegė. Mirė po 12 valandų, policijos saugojamas ligoninėje.

Pajutusi įaudrintas kauniečių nuotaikas, policija viešų laidotuvių neleido. Gegužės 18 (ketvirtadienį) iš namų paėmė lavoną ir slapta palaidojo. Tačiau demonstracijų už laisvę sustabdyti nebegalėjo. Tūkstančiai studentų, gimnazistų ir darbininkų išėjo į gatves, šaukdami “Laisvės, laisvės, laisvės! Laisvės Lietuvai!” Minios užpuolė ir apnaikino komunistų partijos ir slaptosios policijos būstines. Viešoji policija ir visų lietuvių nekenčiami “vidaus saugumo” daliniai demonstracijų užgniaužti nebepajėgė. Gegužės 19 iš Rusijos gilumos į Kauną buvo permesti parašiutininkai. Šimtus areštavus, demonstracijos buvo nuslopintos, nors mažesni židiniai reiškėsi dar 20-21 dienomis. Susideginimų ar bandymų susideginti buvo ir daugiau: Stonis (Varėnoje), A. Kukavičius ir Za-lišauskas (Kaune). Kitų pavardės dar nežinomos, nes okupaciniai organai daro viską, kad tikros žinios laisvojo pasaulio nepasiektų.

Kaip ir reikėjo laukti (čia prisimintinas prof. J. Kazlausko atvejis), “teismo medicinos ekspertai” Kalantą paskelbė protiniai nesveiku narkotikų vartotoju, o sovietų valdžia demonstrantus — kriminaliniais nusikaltėliais ir chuliganais. Staiga iš Lietuvos Amerikoje atsiradę “turistai” ėmė išeiviją informuoti, kad kiti susideginimai įvykę dėl nelaimingos meilės ar šeimos nesantaikų. Tokią “informaciją” ėmė kartoti ir okupantų tikslams užsienyje tarnaujanti lietuviška spauda. Tačiau pasaulis tokiomis naiviomis komunistų pasakomis jau senai nebetiki. Kauno parke užsiplieskusios liepsnos, kurios sunaikino R. Kalantos kūną, tokia vaiskia šviesa nušvietė Lietuvos problemą, kad į ją nukrypo viso pasaulio akys. Visuose kontinentuose prabilo pati didžioji ir įtakingoji pasaulio spauda, radijo ir televizijos komentatatoriai; žinias apie Lietuvą gaudė ir skelbė didžiosios žinių agentūros. Šiuo kartu gausiau pasisakė ir Katalikų Bažnyčios autoritetai. Pakilusį susidomėjimą Lietuvos klausimu gali pavaizduoti kad ir tokie pavyzdžiai: Rochesteryje pasikalbėjimui Lietuvos klausimu vietos televizijos stotis pasikvietė prof. dr. A. Klimą; didysis Los Angeles (Calif.) dienraštis “Los Angeles Times”, ieškodamas sovietologijos ekspertų, užprašė lietuvį profesorių dr. Vyt. Vardį parašyti įvykius Lietuvoje interpretuojantį straipsnį. Geras studijinis Vardžio straipsnis minėtame dienraštyje tilpo liepos 4; JAV LB centro informacinei tarnybai šiais metais pasisekė Lietuvos reikalu išgauti žymiai daugiau didžiųjų laikraščių vedamųjų ir įtakingų laikraštininkų straipsnių.

Lietuvių išeiviją akcijai laiku ir visus veiksnius konsoliduojančia kryptimi pajudino Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas dr. K. Valiūnas. Pajudėjo visi: ir Lietuvių Bendruomenė, ir jaunimo komitetai, ir Altas ir privati iniciatyva. Tačiau su apgailestavimu ir šiuo kartu reikia registruoti faktą, kad nežiūrint įvykių rimtumo ir tragiškumo, Alto vadovybė bandė pasisavinti Vliko parodytos iniciatyvos nuopelnus.

J. V.

DR. KĘSTUTIS VALIŪNAS, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas, gegužės 21 pajudino visų laisvinimo veiksnių vadovybes akcijai ryšium su Romo Kalantos susideginimu ir jaunimo demonstracijomis Kaune. Liepos 11 Vliko pirmininkas, lydimas Lietuvos atstovo J. Kajecko, lankėsi Valstybės departamente ir kelių valandų pasikalbėjime su Baltijos valstybių sk. vedėju Doyle Martin aptarė Lietuvos problemas.

DR. VYTAUTAS VARDYS, OkIahomos u-to politinių mokslų profesorius ir to universiteto Muencheno sovietinių studijų centro direktorius, “Los Angeles Times” dienraščio pakviestas, liepos 4 paskelbė straipsnį “Protests in Lithuania not isolated”, kuriame komentuoja pastaruosius įvykius Lietuvoje.

Vardžio straipsnis “Lietuva Kauno įvykių metais” spausdinamas šiame “Į Laisvę” numeryje. Straipsnis pagrįstas paskaita, skaityta Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese studijų dienose Kent State University 1972 liepos 6.

DR. ANTANAS KLIMAS, Rochesterio u-to profesorius, birželio 13 televizijos programoje 15 minučių gausių auditoriją informavo apie padėtį Lietuvoje, privedusią prie susideginimų ir protesto demonstracijų.