Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje 1963 metais
ANAPUS
MEČYS MUSTEIKIS
Iš pastarųjų metų, kaip ir ankstesniųjų septynerių, darydami okupuotos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgą, daugiausia rėmėmės atitinkama spauda — savaitraščiu Literatūra ir Menas ir mėnesiniu žurnalu Pergale. Bet 1963 metais ko nors atžymėtinai džiugesnio pavergto krašto kultūriniam gyvenime nepastebėjome.
DRAMOS TEATRAI
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatrasper visus 1963 m. pastatė 5 naujus veikalus:
Marselio Panjolio pjesę “Topazą”. Režisavo J. Rudzinskas, dail. — J. Surkevičius;
V. Rimkevičiaus pjesę “Ratą”. Režis. Vyt. Čibiras, dail. — M. Percovas, komp. B. Gorbulskis;
Čeko M. Kunderos dramą "Raktų savininkus”. Režis. Vyt. Čibiras, dail. — J. Surkevičius;
Brazilės Marijos Klaros Mašadu pasaką "Svogūnėlių pagrobimą”. šį spektaklį pastatė teatro dail. M. Percovas, pats paruošęs ir dekoracijas;
A. Griciaus 6 pav. komediją “Buvo, buvo — kaip nebuvo...”. Režis. K. Kymantaitė, dail. — M. Percovas, muzika — F. Viskanto.
Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė penkias premjeras:
L. Ustinovo ir O. Tabakovo "Snieguolę ir septynis nykštukus” (pagal Brol. Grimus). Režis. L. Zelčius, dailininkė — J. Malinauskaitė, muzika — V. Kuprevičiaus, šokius paruošė J. Jastrebovas;
A. Aleksino “Eglutę mėnulyje”. Režis. A. Gabrėnas, dail, — F. Navickas, šokiai — V. Germanavičiaus;
S. Aliošino “Vieną”. Režis. S. Motiejūnas, dail. — F. Navickas;
Dž. B. Pristlio “Skandalingą įvykį su misteriu Ketlu ir misis Mun”. Režis. H. Vancevičius, dail. — J. Malinauskaitė;
V. Olešos “Tris dručkius”. Režis. S. Motiejūnas, dail. — J. Malinauskaitė, muzika — V. Baumilo.
Kauno Valst. Muzikinis Teatras
paruošė penkis naujus veikalus:
Ž. Ofenbacho komišką operą “Gražiąją Eleną”. Dirigentas — J. Indra, režisierius — R. Andrejevas, dailininkas — M. Labuckas, baletmeisteris — B. Kelbauskas;
G. Mazaneco operetę "Kam reikia pinigų”. Režisierė — A. Ragauskaitė, dirigentai — J. Indra ir J. Kučiauskas, dailininkė — D. Mataitienė, baletmeisteris — J. Jastrebovas;
L. Salino muzikinį vodevilį "Damas ir husarus". Režis. — A. Ragauskaitė, dirig. — St. Graužinis, dail. — M. Labuckas;
V. Ščerbačiovo muzikinę komediją “Tabokinį kapitoną”. Režisierius — R. Andrejevas, dirigentas J. Indra, dail. M. Labuckas, baletmeisteris — J. Gudavičius;
F. Leharo operetę “Grafą Liuksemburgą”. Dirigentas — J. Indra, režis. — R. Andrejevas, dail. — M. Labuckas, baletmeisterė A. Drulė (lat vė).
Šiaulių Valst. Dramos Teatras pastatė penkias premjeras:
L. Ustinovo ir O. Tabakovo “Snieguolę ir septynis nykštukus”. Režis. — K. Tumkevičius, dail. — J. Taujanskienė, šokius paruošė A. Ivanauskienė ; R. Mikalauskaitės “Sužadėtinę”. Režis. V. Limantas, dail. — J. Taujanskienė; V. Rozovo “Prieš vakarienę”. Režis. K. Tumkevičius, dail. — J. Taujanskienė; I. Štoko "Leningrado prospektą”. Režis. — K. Tumkevičius, dail. — J. Taujanskienė; V. Šekspyro “Dvyliktąją naktį”. Režis. V. Limantas, dail. — J. Taujanskienė.
Panevėžio Valst. Dramos Teatras
paruošė 5 naujus veikalus:
J. Rainio “Aukso žirgą”. Režisierius — J. Miltinis ir V. Blėdis, dailininkas — D. Rožlapas (latvis), muzika — A. Belazaro, šokius paruošė latvė A. Drulė;
J. Josadės “Nepalik manęs, Liuda”. Režis. — V. Blėdis, dail. — A. Stepanka;
G. Hauptmano “Vienišus žmones”. Režis. — J. Miltinis, dail. — V. Vingelis;
M. K. Mašadu “Svogūnėlių pagrobimą”. Režis. — V. Blėdis, dail. — T. Kulakauskas, šokius — K. Vitkus;
A. Arbuzovo “Tanią”. Režis. — V. Blėdis, dail. — V. Vingelis.
Klaipėdos Valst. Dramos Teatras
pastatė 4-ris naujus veikalus:
A. Nikolajo "Būk vyras, Čelesti-nai” (“Ryžto grūdas”). Režisierius — P. Gaidys, dailininkas — R. Lukšas;
F. Kūno "Nibelungų kreditą”. Režis. — A. Žadeikis, dail. — S. Lu-kackis;
V. Višnievskio “Optimistinę tragediją”. Režis. P. Gaidys, dail. R. Gibavičius;
T. Gabės “Pelenę”. Režis. — A. Žadeikis, dail. A. Baltinas.
OPEROS — BALETAI
Vilniaus Valst. Akademinis Operos ir Baleto Teatras pastatė penkis naujus veikalus:
N. Rimskio - Korsakovo dviejų veiksmų operą “Mocartą ir Saljerį”. Režisierius V. Grybauskas, dirigentas — V. Viržonis, dailininkas A. Pilypavičius;
Ž. Offenbacho komišką operą “Perikolą”. Dirig. — V. Viržonis, režisierius — J. Gustaitis, dail. — J. Jankus;
S. Prokofjevo 4 v. operą “Meilę trims apelsinams”. Režisavo VI. Mikšaitė, dirig. — R. Geniušas, dail. — J. Jankus, baletmeisteris — V. Grivickas, chormeisteris — J. Dautartas (ši opera tik rusų kalba);
150-tosioms J. Verdi gimimo metinėms paminėti jo operą “Aidą” teatras atnaujino ir tik po ilgesnės pertraukos vėl pradėjo. Operą paruošė J. Gustaitis, dirigentas V. Viržonis, dailininkė — R. Songailaitė, chormeisteris — J. Dautartas, baletmeisteris — B. Kelbauskas;
P. Čaikovskio baletą “Spraktuką” (pasaką). Baletmeisteris B. Kelbauskas, dail. — R. Songailaitė, dirigentas — Ch. Potašinskas.
Birželio mėn. teatras išvyko į Pasvalį, parodydamas kolchozininkams baletą “Ant marių kranto”.
Gruodžio mėn. teatras gastroliavo Maskvoje, kur buvo keturi spektakliai: J. Juzeliūno baletas "Ant marių kranto”, Ed. Balsio baletas “Eglė žalčių karalienė”, L. Delibo baletas “Silvija” ir S. Prokofjevo opera “Meilė trims apelsinams”. Spektaklius kas vakaras žiūrėjo maždaug po 6,000 žiūrovų (plg. Literatūra ir Menas Nr. 52, 1963). E. Balsio baletas buvo perduotas per televiziją.
Liepos mėn. Vilniun atvyko Indijos baletas “Little Balet”, kuris operos ir baleto teatre atliko indų baletą ir eilę indų tautinių šokių.
MUZIKINIS GYVENIMAS
Sausio mėn. Vilniaus Valst. Konservatorijos liaudies instrumentų katedros pedagogai ir studentai konservatorijoje suruošė koncertą, kurio programą atliko solistai — kanklininkės D. Juodvalkytė, J. Bružaitė,
O. Nainionytė, Širvinskaitė, Šimkauskaitė; birbynininkai R. Budrys, A. Jonušas ir kiti. Jie pagrojo J. švedo, V. Budrevičiaus, V. Paketurio, V. Klovos ir kitų autorių specialiai šiems instrumentams sukurtus kūrinius, jų tarpe J. Švedo koncertą kanklėms su liaudies instrumentų orkestru bei V. Budrevičiaus koncertą birbynei. Antrojoje koncerto dalyje pasirodė kanklių ansambliai, birbynių kvintetas ir dėstytojo P. Tamošaičio diriguojamas lietuvių liaudies instrumentų orkestras, kuris pagrojo iš J. Indros “Kolūkinės siuitos” (“Linų rovėja” ir “Po dienos darbų”) bei J. Tallat - Kelpšos “Pasaką”.
Sausio mėn. konservatorijos simfoninis orkestras, diriguojamas doc. J. Fledžinsko, koncertavo.
Sausio mėn. pabaigoje konservatorijos pedagogai ir studentai suruošė koncertą, skirtą XVII a. italų smuikininko ir komp. Arkangelio Korelio kūrybai. Jo kūrinius atliko solistai - smuikininkai, pianistė ir konservatorijos kamerinis orkestras, diriguojamas S. Sondeckio.
Sausio mėn. Vilniaus Valst. Filharmonijoje “ataskaitinį” koncertą suruošė Maskvos Čaikovskio v. konservatorijoje studijuojantieji lietuviai studentai.
Sausio mėn. Vilniaus Universitete koncertavo Vilniaus Valst. Operos ir Baleto Teatro solistas V. Daunoras, V. Glinkos vardo vokalistų konkurso laureatas.
Lietuvis bosas J. Jocys, Leningrado muzikinio teatro solistas, sausio mėn. dainavo Vilniaus radijuje ir televizijoje, taip pat dalyvavo Vilniuje operos "Undinės” spektaklyje malūnininko vaidmenyje.
Sausio mėn. Valst. Filharmonijos simfoniniame koncerte pirmą kartą buvo atliktas kompozitoriaus V. Paltanavičiaus naujas kūrinys "Vilniaus akvarelės”.
Vilniaus Valst. Dainų ir šokių Ansamblio artistų grupė su nauja programa “Prie ežerėlio” vasario mėn. išvyko į Panevėžio, Pasvalio ir Anykščių rajonų kolchozus.
Vasario mėn. Vilniuje, Valst. Filharmonijoje, buvo suruoštas simfoninis koncertas, kuriame kaip solistas dalyvavo rusas smuikininkas Igoris Bezrodnis.
Vasario ir kovo mėn. Vilniuje Valst. Filharmonijos simfoninis orkestras suruošė 4 koncertus, kuriems dirigavo Armėnijos dirigentas Chanas Durjanas.
Kovo mėn. Vilniaus Pedagoginiame Institute įvairių arijų koncertus davė Vilniaus operos ir baleto solistas E. Kaniava.
Balandžio mėn. Vilniuje smuiko rečitalis — doc. A. Livontas, o sonatų vakaras — doc. K. Kalinauskaitė.
Balandžio mėn. Vilniuje koncertavo ir prof. J. Ginzburgas, kuris pirmą kartą atliko kompozitoriaus St. Vainiūno naują kūrinį — Baladė D-dur.
Gegužės mėn. Vilniaus universitete įvyko studentų choro koncertas su atnaujinta programa.
Gegužės mėn. Vilniaus Valst. Konservatorijoje vargonų muzikos koncertas vargonų virtuozo Leopoldo Digrio.
Birželio mėn. Vilniaus Valst. Dainų ir Šokių Ansamblis paruošė naują siaurą programą “Laimės Nemunėlis”, skirtą gastrolėms kolchozuose, mažose scenose.
Birželio mėn. Vilniuje, Aktorių Namuose, buvo suruoštas komp. K. Kavecko kūrybos vakaras. Koncerto programą atliko pats autorius ir kiti. Be to, vad. autoriniai koncertai — St. Vainiūno, J. Karoso ir A. Budriūno.
Spalio mėn. 9 d. sezono atidaromąjį Valst. Filharmonijos simfoninio orkestro koncertą dirigavo B. Dvarionas.
Spalio mėn. Vilniuje viešas koncertas naujai susikūrusio profesionalinio radijo ir televizijos choro.
Vilniaus Valst. Filharmonijos kamerinis orkestras, susikūręs prieš trejis metus, spalio mėn. suruošė jubiliejinį — šimtąjį koncertą, kuriame buvo atlikti naujai paruošti muzikos kūriniai.
Spalio 31 d. Vilniuje Valst. Filh. styginio kvarteto koncertas, kuriame, be kitų kūrinių, buvo atliktas J. Juzeliūno styginis kvartetas, šio orkestro repertuare esą visi lietuviški šio žanro kūriniai.
Lapkričio mėn. Vilniaus Valst. Filharmonijoj buvo simfoninis koncertas, kuriame soliste buvo jauna smuikininkė A. Vainiūnaitė; dirigavo B. Dvarionas.
Taip pat Vilniuje vieno simfoninio koncerto dirigente buvo M. Dvarionaitė; jame, tarp kitų dalykųų, buvo atlikta esto komp. V. Tormio Uvertiūra Nr. 2.
Apskritai, simfoniniams koncertams iš lietuvių daugiausia dirigavo M. Dvarionaitė, B. Dvarionas ir A. Klenickis.
Be to, lapkričio mėn. Vilniaus Filharmonijoje buvo vargonų muzikos koncertas vargonų virtuozo L. Digrio. Grojo pirmą kartą naujais vargonais, kuriuos ką tik įrengė Rytų Vokietijos meistrai.
Gruodžio mėn. Valst. Dainų ir šokių Ansamblio Vilniuje du koncertai — abiejuose atliko naujas programas.
Balandžio mėn. Kaune Medicinos Instituto studentams solo dainų koncertas Vilniaus Operos ir Baleto Teatro solistės I. Žukaitės.
Vasaros metu Palangoje buvo suruošta pora simfoninių koncertų, kuriems dirigavo Konservatorijos dirigavimo klasės studentas J. Domarkas ir aspirantas J. Aleksa.
Gegužės mėn. Biržuose buvo suruoštas kompozitoriaus A. Budriūno kūrinių koncertas jo 60 m. amžiaus sukakčiai paminėti. Programą išpildė apylinkės chorai, diriguojant pačiam A. Budriūnui, kuris yra kilęs iš Biržų.
Balandžio mėn. vienuolika lietuvių kompozitorių trims dienoms buvo nuvykę į Taliną, kur susipažino su estų kompozitorių naujausia muzikine kūryba, taip pat supažindino estus su savąja.
Lapkričio mėn. Suomijoje koncertavo grupė lietuvių menininkų: styginis kvartetas, baleto šokėjai G. Sabaliauskaitė ir H. Benys, vargonų virtuozas L. Digrys, birbynininkas P. Tamošaitis, operos solistai E. Saulevičiūtė ir V. Daunoras. Suomiai lietuvius priėmė labai šiltai.
Šalia vietinių pajėgų, muzikiniame gyvenime plačiau pasireiškė ir gastrolieriai iš užsienio, daugiausia iš sovietiškų respublikų. Per ištisus 1963 m. gastroliavo:
Vienas simfoninis orkestras (iš Rytų Vokietijos), vienas smuikininkų ansamblis (rusų), 2 estradiniai ansambliai (lenkų ir rusų), viena tautinių šokių grupė (iš Jugoslavijos), vienas styginis kvartetas (iš Čekoslovakijos), vienas instrumentalistų trio (sovietų), 4 dirigentai (sovietų, kiekvienas dirigavo bent vienam simf. koncertui), 7 solistai dainininkai (6 sovietų, 1 iš Brazilijos), 2 solistai smuikininkai (sovietų ir Izraelio), 6 pianistai (1 iš Prancūzijos, 1 iš JAV, 1 iš Norvegijos, kiti — sovietų) ir vienas vargonininkas (iš Rytų Vokietijos).
PARODOS
Vilniuje, Valst. Dailės Muzėjuje, sausio mėn. buvo, prieš 25 m. mirusios, M. Katiliūtės grafikos darbų paroda.
Vasario mėn. Vilniuje, Rašytojų Klubo salėje, vyko dail. Aug. Savickio kūrinių paroda, kurioje buvo išstatyti jo portretai, peizažai bei grafikos darbai.
Vasario kovo mėn. Vilniuje vyko plati dail. Br. Uoginto darbų paroda, kur buvo per 200 darbų.
Vilniaus Dailės Muzėjuje kovo -gegužės mėn. vyko estų tapytojo Lepo Mikko kūrinių paroda. Kiek anksčiau ši paroda vyko ir Kaune.
Gegužės mėn. Vilniuje buvo suruoštos dviejų rusų dailininkų G. Niskio ir G. Vereiskio darbų parodos.
Gegužės mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje buvo atidaryta ir V. Eidukevičiaus (1891 - 1941) tapybos darbų paroda.
Birželio mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje vyko ruso skulptoriaus Ivano šadro darbų paroda, persunkta bolševikinėmis temomis.
Birželio mėn. taip pat Vilniaus Dailės Muzėjuje buvo surengta 18-19 a. ir 20 a. pradžios rusų grafikos paroda su 150 darbų.
Liepos mėn. Vilniuje, Aktorių klube, buvo suruošta dail. M. Labucko teatro dekoracijų eskizų parodėlė.
Rugsėjo mėn. Vilniuje buvo atidaryta Gruzijos vaizduojamojo meno paroda, kurioje išstatyta apie 600 kūrinių. Vėliau ši paroda buvo perkelta ir į Kauną.
Spalio mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje vyko ekslibrisų paroda, kurioje dalyvavo 46 autoriai su daugiau nei 200 darbų.
Spalio mėn. Vilniaus Dailininkų klube vyko mažytė dail. V. Gečo darbų parodėlė.
Lapkričio mėn. Vilniuje buvo suruošta esto dail. K. Limando portretų, peizažų, kompozicijų ir natiurmortų paroda.
Gruodžio 20 d. Vilniaus Dailės Muzėjuje buvo atidaryta didžiulė, vadinama respublikinė, dailės paroda, kurioje buvo išstatyta per 600 kūrinių, 150-ties tapytojų, skulptorių, grafikų.
S. Daukanto 170 m. gimimo sukakčiai paminėti Vilniuje buvo suruošta speciali paroda, kurioje buvo išstatyti autoriaus pastangomis išspausdinti veikalai iš Lietuvos istorijos, rašytojo rankraščiai, knygelės ir kt.
Gruodžio mėn. Vilniuje buvo atidaryta paroda paminėti K. Donelaičio 250 m. gimimo jubilėjų. Joje buvo išstatytas K. Donelaitį vaizduojąs paveikslas, žymių žmonių pasisakymai apie Donelaičio kūrybą, jo “Metų” bei pasakėčių leidiniai ir kt.
Kaune M. K. Čiurlionio v. Dailės Muzėjuje vasario mėn. vyko keramiko V. Manomaičio darbų paroda.
Rugsėjo mėn. Kaune buvo atidaryta "Kauno dailininkų paroda”. Joje buvo išstatyti A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio, L. Kazoko, V. Povilaičio ir daugelio kitų dailininkų darbai.
Kaune, M. K. Čiurlionio Dailės Muzėjuje, gruodžio mėn. vyko staiga mirusio dail. J. Vaičio darbų paroda.
Lapkričio mėn. Šiaulių “Aušros” muzėjuje buvo atidaryta dail. J. Kmieliausko akvarelių paroda.
Panevėžyje sausio mėn. buvo suruošta tapytojo V. Dilkos kūrinių paroda.
Palangoje pavasarį vyko dail. Petro Rauduvės grafikos darbų paroda, o vasaros metu — dail. A Žmuidzinavičiaus peizažų.
Palangoje1963 m. vasarą atidarytas Gintaro Muzėjus, kuriame supažindinama su gintaro istorija, jo apdirbimu, jo pasklidimas pasaulyje ir t.t.
Kretingoje gegužės mėn. buvo surengta liaudies kūrybos paroda, kurioje dalyvavo 24 vietos menininkai.
Sausio - kovo mėn. Vilniaus Valst. Dailės Muzėjus iš savo fondų buvo suorganizavęs Vak. Europos grafikos kilnojamąją parodą, kuri vyko Ukmergėje, Utenoje, Rokiškyje, Švenčionyse ir Panevėžyje.
Druskininkuose liepos mėn. buvo suruošta žemaičių liaudies meno paroda. Joje buvo išstatyti keramikos dirbiniai, medžio skulptūrėlės, gintaro dirbiniai ir kt. viso 120 autorių darbai. Joje buvo “daug vietos skiriama religinių prietarų demaskavimui” (Lit. ir Menas, Nr. 30, 1963).
Maskvojesausio mėn. buvo suruošta dail. V. Jurkūno kūrinių paroda. Vėliau ji buvo perkelta į Leningradą.
Maskvoje vyko ir dail. St. Krasausko darbų paroda.
Vasaros metu dail. č. Kontrimas savo akvarelių parodą suruošė Latvijoje — Daugpilyje ir Liepojoje.
Lapkričio mėn. Taline buvo suruošta lietuvių grafikos paroda.
Kovo mėn. Tartu mieste vyko dail.
K. Šklėriaus darbų paroda. Ją organizavo Kauno M. K. Čiurlionio Dailės Muzėjus, kuriame K. Šklėriaus kūriniai saugomi.
KINO FILMAI
1963 m. pastatytas vienas filmas, vardu “Vienos dienos kronika”. Režisierius ir scenaristas — V. Žalakevičius, muzika E. Balsio, pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius B. Babkauskas. Filme keliami ir sprendžiami klausimai “apie pilietinę drąsą ir asmeninę atsakomybę už kiekvieną ne tik savo, bet ir mus supančių žmonių darbą ir žodį, apie asmenybės kulto metais brendusią kartą, kurios tam tikra dalis atpratusi savarankiškai galvoti” (L. ir M., Nr. 2, 1964).
SUKAKTYS — MINĖJIMAI
Spaudoje ar kitais būdais paminėtos šios sukaktys:
Dail. J. Janulio — 75 m. amžiaus ir 50 m. kūrybinio darbo;
V. Mykolaičio-Putino — 70 m. amžiaus;
Aktoriaus J. Lauciaus — 70 m. amžiaus;
Muz. A. Budriūno — 60 m. amžiaus;
Skulptoriaus B. Bučo — 60 m. amžiaus;
Poeto kun. Antano Strazdo — 200 m. nuo gimimo;
Simano Daukanto — 170 m. gimimo;
Ksavero Sakalausko - Vanagėlio— 100 m. gimimo;
Poeto Kazio Binkio — 70 m. gimimo;
Poeto Juozo Butkaus — Butkų Juzės 70 m. gimimo.
Paminėjo 1963 m. šiuos mirusiuosius:
Kompozitorių K. Galkauską, mirė vasario mėn., gimęs 1874 m.;
Režisierių R. Juknevičių, mirė balandžio mėn., eidamas 57 m.;
Rašytoją Kazį Kielą, mirusį balandžio mėn., einant 65 m. amžiaus.
Paminėta ir 1863 m. sukilimo sukaktis, tačiau labai sovietišku požiūriu.
PREMIJOS
Už skulptūrą — paminklą Pirčiupyje “Pirčiupio Motiną” skulptorius Gediminas Jokūbonis Maskvoje apdovanotas 1963 m. Lenino premija.
KITI ĮVYKIAI
Balandžio 4-5 dienomis Vilniuje vyko “respublikinis kūrybinių darbuotojų pasitarimas”. Jame dalyvavo rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, kinematografijos darbuotojai ir kt. Jame kalbėjo visų kultūros sričių atstovai, Lietuvos kp ck pirmasis sekretorius A. Sniečkus, sekretorius Barkauskas ir kiti. Svarbiausias "pasitarimo” tikslas — perteikti visiems kultūrininkams N. Chruščiovo ir S. S-gos kp ck sekretoriaus
L. Ujičiovo iškeltus programinius reikalavimus. Pirmoj eilėj čia buvo aštriausiai pasisakyta prieš formalistinio meno pasekėjus, o kartu ir primityvizmo bei natūralizmo šalininkus, kaip ir kitus nukrypimus nuo partijos linijos, griežtai reikalaujant laikytis “ideologinio grynumo” (plg. Literatūrą ir Meną, 1963, Nr. 14).
Gegužės mėn. Valstybinėje Gruzijos galerijoje Tbilisyje vyko paroda, kurioje buvo išstatyta apie 250 sovietinės Lietuvos išleistų knygų ir apie 200 grafikos darbų. Parodos tikslas — stiprinti sovietiškų tautų draugystę. Tuo pačiu tikslu ten vyko ir lietuviškų filmų festivalis.
Gegužės mėn. Ukrainojevyko lietuvių “literatūros savaitė". Joje dalyvavo lietuvių rašytojų grupė. Tikslas: “tautų draugystė".
Rugsėjo mėn. lietuvių savaitė vyko Gudijoje visai panašiai kaip Ukrainoje: lietuvių rašytojų būrys susipažino su Gudijos gyvenimu, lankė fabrikus ir supažindino gudus su lietuviškaisiais literatūros klausimais.
Spalio mėn. Lietuvoje įvyko “latvių knygos savaitė”. Jos metu latvių rašytojų grupė, lydima lietuvių rašytojų, lankėsi po fabrikus, įmones ir t.t., kur “darbo liaudžiai” skaitė savo kūrybą. Bendradarbiavimas — kaip ir lietuvių su gudais, ukrainiečiais ir t.t. Tuo pat laiku spaudoje buvo spausdinama latvių poezija, proza ir kt.
Vilniujegruodžio mėn. baigta į-rengti ir atidaryta nauja didžiulė “Respublikinė biblioteka”, kurioje esą sukaupta apie 2 milijonai knygų, jų didelę dalį atvežus iš buvusios Kaune Valstybinės bibliotekos, pagrindinai kurtos dar nepriklausomos Lietuvos laikais.
KNYGOS
1963 m. pagrindinės knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leidykla ir Valst. politinės ir mokslinės) išleido, priskaitant ir visai mažytes knygeles, viso 253 knygas. Jų vertingesnės, turinčios ryšio su lietuvių kultūra, yra šios:
Lietuvių liaudies menas. Skulptūra.
Kn. 1. Sudarė P. Galaunė. XV. 454 iliustr. ir teksto p. Tekstas lietuvių ir rusų kalba.
M. K. Čiurlionis. 16 fluorofortų. 19 teksto p.; 16 iliustr. lapų. Lygiagrečiai tekstas rusų, anglų ir prancūzų kalba.
Mikėnaitė, M. Katiliūtė. 31 p. su portr. ir 27 iliustr.
Gulbė karaliaus pati.Lietuvių liaudies pasakos. Sudarė A. Liobytė. Iliustr. A. Makūnaitė. 287 p. su iliustracijomis.
Strazdas, A. Poezija. 105 p. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Būties valanda.Dail. A. Paškauskaitė. 158 p.
Paukštelis, J. Netekėk, saulele. Romanas. (“Jaunystės” Ild.), 463 p.
Lebedys, J. Mikalojus Daukša. Monografija. 423 p. su iliustr.
Jurginis,J. Mikalojus Katkus. 283p. Biliūnas, J. Liūdna pasaka. Medžio raiž. M. Bulakos. 50 p.
Vienuolis, A. Kryžkelės. Romanas. 318 p.
Boruta, Kazys. Jurgio Paketurio klajonės su visokiais pavojais, arba šventa teisybė, Melo pasakos, Kartūs juokai ir Linksmos ašaros. Kn. 1. Iliustr. A. Steponavičiaus. 280 p.
Kubilinskas, K. Molio Motiejukas. 4 v. eiliuota pasaka — pjesė. 139 p.
Kubilinskas, K. Vėjo botagėlis. Pjesė vaikams. Pieš. A. Skirutytės. 228 p.
Saja, Kazys. Nerimas. 6 pav. pjesė. 110 p.
Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 6. 344 p. su žemėl. (LTSR Mokslų akad.). Atskiri straipsniai — rusų kalba.
Kalbos kultūra. (Sąs. 4) 64 p.
LTSR MA Liet. kalbos ir literatūros in-tas. Lietuvos TSR Istorija. T. 2. Nuo 1861 iki 1917 metų. Red. kolegija: J. Jurginis, V. Merkys, J. Žiugžda, (vyr. Red.). 495 p. su iliustr. ir žemei. (LTSR MA Istorijos In-tas).
Paminėtini vertimai iš svetimų kalbų:
Šekspyras, V. Raštai. T. 4. Komedijos. Vertė A. Miškinis ir K. Boruta. 356 p.
Ibsenas, H. Dramos. Vertė K. Boruta ir R. Jablonskytė-Rimantienė. 208 p. su iliustr.
Kroicvaldas, F. Kalevo Sūnus. Kalevipoegas. Estų liaudies epas. Surinko ir atkūrė F. Kroicvaldas. Vertė J. Marcinkevičius. Iliustr. K. Raudo. 291 p.
Tolstojus, L. Prisikėlimas. Romanas. Vertė D. Urbas. 618 p.
Dostojevskis, F. Lošėjas. Vertė D. Urbas. Netočka nezvanova. Vertė L. žurauskas, 408 p.
Stendalis. Parmos vienuolynas.Vertė R. Ramunienė. 474 p.
Hejerdalas, T. Aku - aku.Velykų salos paslaptis. Vertė V. Zaborskaitė. 444 p. su iliustr.
Solženicynas, A. Viena Ivano Denisovičiaus diena. Apysaka. Vertė A. Pakalnis. 191 p.
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
Teatruose ir 1963 m. pastatyta labai mažai lietuvių autorių naujų veikalų; kai kuriuose nepastatė net nė vieno.
Jau nuo 1962 m. visiškai nutilo Marijampolės Valst. Dramos Teatras. Be abejonės, jis yra uždarytas, nes apie jį daugiau nieko nerašoma.
Vilniaus Valst. Akademinis Operos ir Baleto teatras vieną, operą (Meilę trims apelsinams) pastatė rusų kalba, nors apie tai viešai nutylima. Tai ženklas, kad rusų kalba brukama jau ir į grynai lietuviškuosius teatrus. Gal būt, pastatymų rusų kalba yra ir kituose lietuviškuose teatruose, tik apie tai spaudoje neskelbiama.
Muzikinis gyvenimas yra judrus,
bet daugiausia Vilniuje. Tik dėl Vilniaus Valst. Filharmonijos simfoninių koncertų vienas kritikas (K. Jasins-kas, Lit. ir Menas, Nr. 49, 1963) aštriai pasisako, kad juose esą girdimas tik “Mocartas, Haidnas, Bethovenas”, "Haidnas, Mocartas, Hen-delis”, “Hendelis, Haidnas, Mocartas” ... Kritikas reikalauja, kad daugiau būtų rusų žymiųjų kompozitorių ir sovietinių kūrinių. Prisimena kai kuriuos “progresyviuosius” ir Vakarų kompozitorius, kaip B. Briteną, A. Bušą, A. Blisą, D. Geršviną ir kt. Bet kartu reikalauja ir kūrinių lietuvių žymiųjų muzikų, kaip J. Gruodžio, M. K. Čiurlionio, J. Pakalnio, Tallat - Kelpšos, o taip pat lietuvių autorių naujausios kūrybos. Žinia, kritikas drauge reikalauja padaryti ir "ryžtingą ir lemiamą posūkį į nūdieną”, vadinas, į sovietinę tematiką simfoninių koncertų programose.
Parodose pastebime taip pat judrią meninę veiklą. Tik ir čia vis dažniau pasirodo rusai menininkai (palyginti 1963 metus su 1962 — žiūr. Į Laisvę Nr. 32).
Žymesniųjų lietuvių sukakčių 1963 m. paminėta nedaug. Plačiau paminėta V. Mykolaičio - Putino 70 m. amžiaus ir kun. Antano Strazdo — 200 m. gimimo sukaktys. Tik kun. A. Strazdas niekur nevadinamas kunigu.
Ir čia negalima nutylėti, kad sovietiškoje lietuvių spaudoje vis daugiau minimos įvairių rusų sukaktys. Ir tokie rusų minėjimai jau prašoka žymiųjų lietuvių skaičių, be to, rusų sukaktys aprašomos žymiai plačiau. Be abejo, nes Lietuvoje tai daroma pagal įsakymus iš Maskvos.
Lietuviškąsias valstybines premijas už žymiuosius lietuvių kultūrininkų darbus Maskva uždraudė jau nuo 1960 metų. Nėra jokių ženklų, kad jos dar kada nors būtų atgaivintos.
Maskvos lenininė premija 1963 metais paskirta ir vienam lietuviui — skulptoriui Gediminui Jokūboniui už “Pirčiupio Motiną”, šiuo kartu mes esame vienos nuomonės su Maskva: kūrinys tikrai meniškai vertingas ir reikšmingas. Nėra abejonės, kad šis paminklas, ir Lietuvai atgavus laisvę, bus paliktas ir vertinamas. Tik jo paskirtis bus patikslinta. Dabar šis paminklas esąs pastatytas nacių nukankintoms aukoms Pirčiupyje atminti. Bet tikrumoje juk patys bolševikiniai partizanai tas baisias žudynes išprovokavo (žiūr. Liet. Enciklopedija, tomas XXIII, psl. 35, str. apie Pirčiupį). Tik dabar bolševikai tai nutyli ir kaltę suverčia kitiems. Tikrumoj “Pirčiupio Motina” vaizduoja ne ką kita, kaip Kenčiančią Lietuvą. Ir tai kenčiančią nuo visų okupantų, o labiausiai nuo rusų. Tam simboliškai pavaizduoti Pirčiupio tragedija geriausiai tinka.
Knygų tarpe didesnių pasikeitimų nėra. Ir 1963 m. išleista labai mažai knygų, turinčių ryšio su lietuvių kultūra, nedaug vertingesnių vertimų, mažai knygų iš viso.
Krinta į akis, kad Grožinės literatūros leidykla išleidžia daug vertimų iš rusų kalbos. Lyginant skaičiais lietuvių autorių sovietiškos grožinės literatūros originalius leidinius, priskaitant ir vaikams skirtas visai mažytes knygeles, paaiškėjo, kad maždaug tiek pat išleidžiama ir rusų grožinės literatūros vertimų; abiejų maždaug po 50 knygų 1963 m. Be abejonės, tai nėra pripuolamas sutapimas: tikriausiai šitokias “proporcijas” nustato Maskva ir reikalauja jų prisilaikyti. Iš viso grožinės literatūros leidykla 1963 m. išleido įvairių knygų 185.
Mokslinės ir politinės literatūros leidykla 1963 m. išleido 68 knygas. Jų tarpe 16 knygų yra grynai komunistinės - propagandinės, 13 kn. — ateistinės - antireliginės, ir tik likusios turi šiokį tokį ryšį su mokslu ar politika apskritai.
“Tautų draugystė” vis labiau plečiama. Vis daugiau ruošiama vadinamų literatūros savaičių (ar panašių) "broliškose respublikose” (žiūr. šio str. skyrių “Kiti įvykiai”). Tai nauja rusų išgalvota priemonė kultūros priedangoj lydyti pavergtąsias tautas, skatinant, tarsi internacionalizmą, kad per tai lengviau būtų jas suvirškinti — rusifikuoti.
“Ideologinis grynumas”. Tam tikram laiko tarpui praėjus, Maskva vis išgalvoja ir paskleidžia naujus šūkius.
Visi prisimename, kaip prieš keletą metų Maskvos įsakymu visuose ios pavergtuose kraštuose buvo šaukiama kovai prieš “revizionizmą”. Re vizionizmu buvo laikoma visa, kas nepalanku bolševizmui ar rusifikacijai. Revizionizmui buvo priskiriamas ir tautinės kultūros puoselėjimas rusų pavergtuose kraštuose.
Maždaug nuo 1961 m. pradžios šūkiai prieš revizionizmą nutilo. Vietoj to buvo sustiprinta kova prieš “buržuazinį nacionalizmą”. Bet kovos tikslas liko tas pats, kaip ir prieš revizionizmą.
1963 m. kiek aptilo šauksmai ir prieš “bužuazinį nacionalizmą”, bet už tai mestas naujas šūkis už “ideologinį grynumą”. Tam pagrindą davė kai kurių sovietų menininkų pasišovimas sekti ar pamėgdžioti Vakarų meno sroves. Tarsi dėl tos priežasties dabar vėl atnaujinti ir sustiprinti reikalavimai kurti literatūrą ir meną “realistiškai”, “nūdiene tematika” — sovietiškai. Tuo pačiu dar labiau susiaurintos galimybės ir lietuvių tautinės kultūros apraiškoms pavergtoje Lietuvoje.
Kovos prieš “revizionizmą”, “buržuazinį nacionalizmą” bei už “ideologinį grynumą” užkulisyje kristalizuojasi kaskart didesnį mastą apimanti rusifikacija. Kultūriniam gyvenime ši tendencija krinta į akis labiau, kaip kitose srityse. Nesunku tai pastebėti ir 1963 m. okupuotos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jei palyginsime kelerių pastarųjų metų kultūrinio gyvenimo apraiškas pavergtame krašte, pamatysime, kad ten rusifikacija nuolat labiau stiprinama.
Dėl kultūrinio bendradarbiavimo galimybių su pavergta Lietuva. Stebint visa tai, kas dabar Lietuvoje vyksta, galima tvirtinti, kad nėra galimybių laisvai bendradarbiauti lietuvių tautinės kultūros srityje. Yra galimybė tik vienašališka. Pvz., galima gauti Lietuvoje leidžiamos spaudos, knygų ir kt. Ir tuo ne vienas mūsų pasinaudoja šiapus. Tačiau, kaip jau visiems žinoma, nėra jokių galimybių panašaus pobūdžio lietuvių kultūrines vertybes laisvai perteikti iš čia pavergtam kraštui. Tai matome ir iš šios apžvalgos. Pasinaudodami sovietiška spauda jau aštuoneri metai iš eilės, skelbiame pastebėtus reikšmingesnius kultūrinius įvykius Lietuvoje. Tačiau priešinga pusė ne tik kad neįsileidžia šioje pusėje leidžiamos spaudos ir t.t., bet iš viso apie lietuvių kultūrinį gyvenimą šiapus visai sąmoningai nutyli. Pvz. iki 1963 m. galo Lietuvoje nė vienu žodžiu dar nebuvo paminėta, kad čia,
Vakaruose, jau 10 m. leidžiama plati Lietuvių Enciklopedija. Tai didelis kultūrinis įvykis, pasaulio tremtinių istorijoje vargiai beturįs panašių pavyzdžių, bet apie tai pavergtame krašte viešumai buvo nuslepiama. Tai tik vienas pavyzdys, kad abišalis, kaip lygaus su lygiu, bendradarbiavimas yra neįmanomas. To neprileidžia Maskva. Ir tai todėl, kad ji tikrai nėra suinteresuota lietuviškos kultūros plėtote, bet kiek galėdama stengiasi ją užgniaužti. Tikriausiai pavergtame krašte yra ir lietuvių komunistų, kurie tokio bendradarbiavimo pageidautų. Deja, šiandien jiems to neprileidžia rusiškasis okupantas.
