Pedagoginis Lituanistikos institutas
Supažindiname skaitytojus su Čikagoje veikiančio Pedagoginio Lituanistikos Instituto neakivaizdinio kurso siekimais ir tvarka. Jau pirmaisiais mokslo metais į neakivaizdinį kursą įsirašė gražus būrelis studentų iš JAV, Kanados, Europos ir Australijos. Būsime prisidėję prie lituanistikos ugdymo, jei ir Į Laisvę žurnalo puslapiuose paskelbtas paryškinimas bus suprastas ir plačiau paskleistas. Gimtosios kalbos ir tautinio išlikimo grumtynėse lituanistika yra svarbiausias ginklas.
R e d a k c i j a
Susidarius studentų minimumui, Instituto Lektorių Tarybos nutarimu neakivaizdinis Institute einamųjų dalykų dėstymas pradėtas 1962 m. rugsėjo mėn. Kol kas dėstomi tik pagrindiniai Instituto reguliaminu numatyti dalykai: lietuvių kalba, lietuvių literatūra ir lietuvių tautos istorija. Kiti reguliamine numatyti dalykai šion dėstymo sistemon bus palaipsniui įvedinėjami vėliau.
Atsižvelgiant į šio kurso studijuojančių nevienodą lituanistinį pasiruošimą, dėstomųjų dalykų kursas grupuojamas dviem laipsniais. Pirmojo laipsnio kursas yra bendrinis, antrojo — specialinis.
Bendrinis kursas
Bendrinis kursas einamas tų studentų, kurie nėra išėję gimnazijos bei aukštesniosios lituanistinės mokyklos programos. Be bendrojo pasiruošimo nebūtų įmanomos gilesnės lituanistinės studijos, įeinančios į specialinį Instituto kursą. Neišėjusiam bendrinės lietuvių kalbos rašybos ar fonetikos pagrindų, neįmanoma būtų nagrinėti, pavyzdžiui, tos kalbos akcentologija ar kurie kiti specialūs kalbos dalykai. Panašiai su literatūra ir istorija.
Bendrinio kurso programa išeinama per 4 semestrus arba dvejus mokslo metus. Specialių baigiamųjų egzaminų nereikalaujama. Dalykų mokėjimas vertinamas studento raštu atliktų darbų pažymiais. Šio kurso programą išėjęs laikomas pasiruošusiu specialiniam kursui eiti.
Asmuo, norįs to kurso programą išeiti trumpesniu laiku, iš karto ar dalimis gali laikyti to kurso dalykų egzaminus. Egzaminai laikomi Instituto nustatyta tvarka, su egzaminuojamuoju susitarus dėl egzaminų vietos ir laiko. Egzaminų mokestis gyvenantiems JAV ir Kanadoje 15 dol., kituose kraštuose — 5 dol.
Specialinis kursas
Specialinis kursas yra aukštųjų lituanistinių studijų mokomasis kursas, kurio programa nustatyta Instituto reguliaminu. Šio kurso studentais priimami asmenys, išėję aukštesniosios lituanistinės arba tolygios mokyklos ar Instituto bendrinio kurso programą.
Bendrinio ir specialinio kurso dalykų dėstymas vykdomas lektorių nustatytomis temomis bei uždaviniais, kurie atliekami, naudojantis atitinkamais vadovėliais bei šaltiniais. Lektoriaus duota tema studentas parašo darbą ir siunčia jį lektoriui patikrinti bei įvertinti. Rašomieji darbai vertinami pažymiais: patenkinamai, gerai, labai gerai. Nepatenkinamas darbo požiūriu nevertinamas. Toks darbas gali būti duodamas iš naujo parašyti. Bendrinio kurso studentas nustatytais laiko tarpais tokių darbų per semestrą parašo po 8, o specialinio kurso studentas po 5 kiekvieno einamojo dalyko. Trūkstant kurio dėstomojo dalyko vadovėlių bei šaltinių, to dalyko kursas dėstomas specialiai raštu paruoštomis paskaitomis, kad jomis pasinaudodamas, studentas galėtų atlikti lektoriaus jam skirtus darbus. Studentas, per semestrą neatlikęs iš eilės dviejų rašomųjų darbų, laikomas studijas nutraukusiu.
Mokslo metai pradedami rugsėjo 15, baigiami birželio 15. Jie skirstomi dviem semestrais. Pirmasis semestras: rugsėjo 15 — sausio 31, antrasis semestras: vasario 1 — birželio 15.
Už mokslą visi neakivaizdinio kurso studentai, gyvenantieji JAV ir Kanadoje, moka po 50 dol., kitur gyvenantieji — po 30 dol. metams. Mokestis gali būti sumokėtas iš karto ar pusmečiais. Studentas, negalįs nustatyto mokesčio užsimokėti, jo paties prašymu nuo to mokesčio gali būti atleistas.
Išėjus dviejų ar trejų metų specialinį Instituto kursą, laikomi baigiamieji egzaminai iš pagrindinių mokslo dalykų. Egzaminai laikomi Instituto vadovybės sudarytoje komisijoje. Egzaminų laikas ir vieta nustatoma susitarus su egzaminuojamaisiais. Mokyklinės praktikos egzaminas atliekamas artimiausioje studento gyvenamos vietovės lituanistinėje mokykloje. Jei ten lituanistinės mokyklos nėra, mokyklinė praktika gali būti atlikta ir kitokia forma.
Neakivaizdinio kurso lektoriais gali būti Instituto reguliamino nustatyto cenzo asmenys.
Instituto vadovybė pageidauja, kad šio kurso studentai, pasiryžę pradėti lituanistines studijas, patys siektų ir kitus skatintų išeiti visą Instituto programą, o ją baigę įsijungtų į praktinį lituanistinio švietimo darbą lituanistinėse mokyklose, jaunimo organizacijose bei kultūriniuose sambūriuose.
Pedagoginio Lituanistikos Instituto neakivaizdinį kursą įsteigti iššaukė reali gyvenimo tikrovė, kurią visi matome: lituanistų skaičius nyksta, o lituanistinis analfabetizmas diena iš dienos auga.
