RAŠO BUVĘS PARTIZANAS LIETUVOJE
Laiškas iš Chicagos P. Naručio redakcijai praneša apie belgą K. Rampelbergh, kuris buvo partizanas Lietuvoje. Jis buvo vokiečių “Wehrmachte” karininkas. Vokiečiams traukiantis nuo bolševikų, R. pasiliko Lietuvoje su “Vanagais”. Tauragės apylinkėje jis partizanavo iki 1953. Partizanuose jis išsitarnavo iki leitenanto laipsnio. Jis pakliuvo ant sovietų šnipės vienos lietuvės merginos, kuri norėjusi savo gyvenime būtinai “pamatyti partizaną”. Kai jis nuvykęs ir skutęsis, mergina bešluodama aslą, nejučiomis su drabužiais pašalino ir jo ginklą; tada buvo pašaukti rusai. Buvo išvežtas į Maskvą. Po poros metų pagal vokiečių-sovietų sutartį jau iš Sibiro jį paleido. Po eilės nuotykių jis dabartiniu metu yra atsidūręs Vokietijoje Wetzlaro sanatorijoje.
P. Narutis persiuntė redakcijai ir K. Rampelbergh jam rašytą laišką, kuris, mums rodos, gali būti įdomus, kaip dokumentas, ką jaučia nelietuvis, praleidęs keleris metus su Lietuvos partizanais. Jį skelbiame netaisydami kalbos, kad būtų aišku, kiek jis yra lietuviškai pramokęs.
*
Brangus p. Naruti,
Labai džiaugiuos, kad gavau Jūsų linkėjimus Naujųjų Metų proga iš tolimos šalies. Žinoma, kad draugų linkėjimai turi brangią ypatybę, būbent: jie tikri ir nuoširdi(ūs). Bet už tai, kad jie iš lietuviškos širdies, je man už vis brangiausi!
Tikiuosi, kad ir Jūs, brangus brolis, radote tenais Amerikoje lietuvių tarpe nors kiek tos geriausiųjų Lietuvos sūnų dvasios, kurie krito laisvės kovoje miškuose tarp Nemuno ir Nevėžio.
Kiek duočiau, jei galėčiau nors kartą vėl sėsti kartu su jais Kalėdų naktije prie šieneliu apdengto stalo ir Kūčio(ių) sulaukti... Kaip tik Kalėdų dieną gulėjau gana vienišas ligoninėje ir skaičiau “Partizanai”, vienintelę knygą lietuvių kalboje, ku-ri(ą) aš turiu. Sergu, brolau. Plaučiai sužaloti kovoje su raudonais parazitais ir lageriuose Sibirėje, jų, žinoma, neišgydyti. Dabar, turbūt, per vėlu ... Bet nieko. Nieko negaila, nes pažinojau vyrų ir moterų, kurie leidosi išsidraskyti be jokio skausmo ženklo! Ką man dėjoti (dejuoti)! Man taip džiugu, kad rašote, kad Lietuvis nepamiršo bevardį karį(io), kuris kartu su Lietuvos Laisvės Kovotojais neleido apteršti tos šalelės šventą žemę.
Linkiu Jums ir visiems Lietuviams viso viso geriausio ir sau, kad galėčiau kartu su Jumis sulaukti Lietuvos Laisvės Dieną.
Jūsų
K. Rampelbergh
P. S. Jei neperdaug begėdiškai, prašyčiau sau dovanų nors kokią lietuvišką knygą arba gramatiką. Ačiū!
