LAIŠKAI: MES RAŠOM
Dr. J. Daugailis "Drauge” 1954 rugpiūčio 3 labai apgailestavo, kad
1. “šiuo taip pavojingu ir įtemptu momentu sąjūdis, kurj atstovauja “Į Laisvę”, reikiamai nerespektuoja Vliko”; 2. “grubiai, kai kur net vulgariškai atsiliepia prieš apimančios plačius sluoksnius krikščionių demokratų partijos vadovus”; 3. “Tai atstumia daugelį žmonių, kurie jautė frontininkams simpatijų, ir pradeda apsispręsti jų sąjūdžio atžvilgiu nepalankia prasme”; 4. “Visuomenei visada daug daugiau imponuoja pozityvus darbas, kaip nekultūringas ir nepagrįstas ieškojimas nuodėmių savo brolių tarpe”.
*
Šitie Dr. J. Daugailio nuomonių pareiškimai apie “Į Laisvę” duoda progą ne polemikos imtis, o tik paaiškinti savo nusistatymą tais pačiais Daugailio iškeltais klausimais:
1. “Į Laisvę” pasisakymas dėl Vliko plaukia iš gilaus respekto ir meilės tai herojinei organizacijai, kuri gimė kovai dėl Lietuvos laisvės anuo tikrai įtemptu ir pavojingu metu, kai joje buvimas ir veikimas reikalavo pasiaukojimo pastangų, rizikos, buvo apmokamas persekiojimais, kitiems kalėjimais, kacetais ir net mirtimi. Kovojome ir tebekovojame už tos laisvinimo organizacijos herojinę dvasią ir pasisakome prieš dvasią, kurią į ją atnešė pirkliai, atėję tada, kai jau asmeninio pavojaus ir rizikos momentas buvo praėjęs. Jei tokia laikysena jau vertinama kaip reikiamo respekto Vlikui neturėjimas, tai kokį didelį nerespektą bus padaręs bažnyčiai anas Mokytojas, vydamas iš jos pirklius. Tačiau mūsų galvojime pirkliai bažnyčioje nereiškia bažnyčios.
2. Kas yra “grubu” ir “vulgariška” — Daugailis nenurodė. Nenurodysime ir mes, kokiais žodžiais ir kokiu kultūringumu “Drauge” atsiliepiama apie kitus. Tatai būtų ir neprasminga, nes kito negerovės mūsų nepateisintų, o parodymas: va, ir tu toks ar dar baisesnis — tebūtų smėlio pažarstymas vienas kitam į akis: užuot aiškiau matęs, visai apaktum. Šito metodo atsisakydami, dėmesį betgi sustabdome prie visuomeninio reiškinio, kuris slypi Dr. Daugailio šiame pasipiktinime dėl “grubumo” ir “vul-gariškumo”. Grubumą ir vulgarumą jis jaučia ir į jį reaguoja tik ten, kur atsiliepiama: apie “apimančios plačius sluoksnius krikščionių demokratų partijos vadovus”. Tame pat “Į Laisvę” nr. buvo atsiliepta ir apie kitų vilkinių grupių vadovų pareiškimus; “Tėvynės Sarge” frontininkai buvo išvadinti Tėvynės ir Kristaus nevertais žmonėmis ir dar kitaip; “Drauge” frontininkų idėjos buvo sutapatintos su Stalino idėjomis... Bet autoriaus tai nebuvo pajausta per “grubu”, per “vulgariška”; bent nebuvo į tai reaguota ...
Mes patys nenorėtume būti taip jautrūs tik vienai pusei. Norėtume taikyti tas pačias normas tiek "plačius sluoksnius apimančios partijos vadovams”, tiek siaurus, tiek vienam vieninteliam asmeniui. Kur asmuo ar partija daro, mūsų supratimu, gera Lietuvai, norim tai pagerbti savu stilium. Kur asmuo ar grupė daro bloga ir tuo kitam kenkia, norim pasakyti — ne, nors jis būtų plačiausių sluoksnių žmogus. Tokis pastarasis žmogus, mums rodos, turi dar didesnę pareigą budėti nei siaurų sluoksnių žmogus, nes pastarasis, klysdamas, mažesnę ir aplinką suklaidina.
O mūsų žodžiai kaip tik buvo nukreipti prieš vieną tų reiškinių, kuris virto mūsų dienomis visuomenine epidemija — skelbti netiesą ir tuo sąmoningai klaidinti visuomenę su moraline skriauda kitiems. Tai jau nusikaltimas teisingumui. Dėl jo čia galim tik kartoti žodžius: “Teisingumo sąvoka daugelio žmonių sąmonėse yra priblėsusi.. . Tik silpnavaliai ir niekšai neteisingumui nesipriešina. Pirmieji todėl, kad iš viso neturi dvasinės energijos kam nors ryžtis: jie pasyviai pasiduoda likimo valiai... Antrieji todėl, kad savo pataikavimais, savo niekšingumu tikisi iš neteisingos vadovybės laimėti visokių malonių. Jie dalyvauja jos neteisinguose žygiuose ir naudojasi jų vaisiais... Graikų filosofai — Platonas ir Aristotelis — teisingumą laikė augščiausia dorybe ir vyriausiu politinio gyvenimo principu”.
Tas pareiškimas dera kelrodžiu ir šiame punkte paliestam klausimui. Tik kad Dr. J. Daugailiui jo išsireiškimai neatrodytų per grubūs, skubam pažymėti, kad tai “Draugo” vedamojo žodžiai (1954. 8. 4).
3. Susilaikysim nuo teigimo, ar “Į Laisvę” sąjūdis auga ar jis simpatijas praranda. Tegul pats gyvenimas tai parodys. Tačiau bent mes patys nebrangintume simpatijų bet kurios iš tų grupių žmonių, kuriuos mini “Draugas” tik ką išrašytoje ištraukoje.
4. Tai punktas, kurio mintys visai sutampa su mūsiškėmis. Tik mažas korektyvas: Dr. Daugailis antrą to sakinio pusę apie “nepagrįstą nuodėmių ieškojimą savo brolių tarpe” viešai adresavo mums; manytume, kad to pasakymo originalą gauti daugiau pagrindo turėtų kitas adresatas. Bet kadangi originalas jau pasiųstas, tai bent kopiją Dr. Daugailis turėtų viešai pasiųsti ir “plačių sluoksnių” partijos vadovams. Tai jau būtų bent arčiau teisingumo, į kurį abeji norime eiti — tiek mes, tiek ir Dr. Daugailis.
J. B.
