Partizanai: Istorija ir dabartis

Partizanų kelias

Dovydas Vyšniauskas

Vergo rūbai visada lengvesni už kario šarvus... Taip prasideda mano pasakojimas apie mano močiutės brolį, partizaną Antaną Mosteiką, slapyvardžiu –  Inkaras. Pradėsiu nuo slapto KGB apklausos protokolo, kuriame rašoma: “[…]Antanas Mosteika–Inkaras turėjo automatą. Kokias pareigas jis užėmė, nežinau, bet žinau, kad buvo neeilinis partizanas (dokumente –banditas) […]". Tai tik vienas iš daugelio dokumentų…

Taigi, kas jis, ta paslaptinga asmenybė? Dalyvaujantis visuose okupuotos Lietuvos sukilimuose ir pasipriešinimuose, sugebėjęs pabuvoti tiek užsienyje, tai yra už Sovietų Sąjungos ribų, tiek tremtyje Karelijos lageriuose ir sugebėjęs juose ne tik išgyventi, bet ir iš jų pabėgti. Persekiojamas ir ieškomas visų įmanomų okupacinei Rusijos valdžiai priklausančių slaptųjų tarnybų. Kuriam buvo užvestos operatyvinės, baudžiamosios ir filtracinės bylos, kuris buvo įtrauktas į užregistruotas agentūrines bylas: „Kroty“ (Kurmiai) ir „Sakaly“(Šakalai). Apie jo karštą būdą, turimą autoritetą, padarytas klaidas, kai nepašalini tu, bet pašalina tave, apžvelgsime pasakojime. Nes iš Aurimo Rapalio, istorinio muziejaus „Partizanų troba“ įkūrėjo, turimos archyvinės medžiagos, apklausiant tuo metu dar gyvus buvusius ryšininkus, žinoma, kad Antano Mosteikos žmona, nesulaukusi jo dvejus metus, negavusi jokios žinios ir girdėdama visus kaimo žmones kalbant, kad jis negyvas, pagautas ir sušaudytas, išteka antrą kartą. Ir išteka ne už bet ko, o už ruso, Salantų saugumo darbuotojo.

A. Rapalio archyvai: „Pabėgęs iš lagerio ir grįžęs į Lietuvą, Antanas pasitraukė į mišką pas partizanus. Jam partizanaujant, gyvenimas suvedė taip, kad kažkokiomis aplinkybėmis jis susitiko su tuo saugumiečiu, bet jam nekeršijo, nenužudė ir paleido. Vėliau šis jį nušovė Antsieniuose“. Bet kaip buvo iš tiesų? Ar tikrai Antanas padarė klaidą jo nepašalindamas? Ar jis tikrai buvo saugumietis, dalyvavęs operacijoje nužudant Mosteiką-Inkarą? Visas šias ir kitas intriguojančias detales apžvelgsime pasakojime. Bet apie viską nuo pradžių.

Prieš pradedant kalbėti apie Antaną Mosteiką, norėčiau paaiškinti skaitytojams, kad šio pasakojimo pagrindą sudaro slapti KBG dokumentai. Todėl, norint lengviau suprasti, kodėl tiek jis, tiek kiti kovotojai yra vadinami įvairiais epitetais, tokiais kaip „banditai“ir pan., noriu pateikti paaiškinimą: žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje, lyginant su kitomis okupuotomis Baltijos šalimis, išliko gausiausias SSRS KGB padalinio archyvas. MVD-MGB raštvedybos terminologijoje bet kokia pasipriešinimo forma vadinama „antisovietiniu“ arba „kontrrevoliuciniu“ veiksmu. Pagal komunistinės ideologijos stereotipinę schemą ginkluotas lietuvių pasipriešinimas traktuojamas kaip „politinis banditizmas“, o laisvės kovotojai partizanai vadinami „banditais“. Partizanų talkininkai (ryšininkai ir rėmėjai) –„banditų pagalbininkais“, neginkluoto pogrindžio nariai –„nacionalistinio“arba antisovietinio pogrindžio dalyviais. Lietuvos gyventojai, pademonstravę pilietinį pasipriešinimą, nepaklusę svetimos valstybės primestai valiai ir nevykdę okupacinio režimo karinių, politinių ir ekonominių reikalavimų, buvo vadinami „antisovietiniu elementu“. Dar sausesnė, primityvesnė čekistų planų kalba vietoje sakinio: “Nužudyti besipriešinančius okupacijai gyventojus“dokumentuose rašoma: „Išvalyti teritoriją nuo kontrrevoliucinių elementų“. Tokiame kontekste sadistiškiausi kankinimai vadinami „aktyviu tardymu“ ar „fiziniopoveikio priemonėmis“.  Štai 1940-1941 m. baudžiamosiose bylose figūravo tokie kaltinimai, kaip „lietuvių nacionalistas“ar „socialiai pavojingas elementas“, o pokario NKVD(MVD) - NKGB(MGB) dokumentuose šie terminai dažnai pakeičiami žodžiais „banditai“ir „antisovietinis elementas„. Tokiu būdu laisvės kovotojų veiksmams siekta suteikti kriminalinį ar politinį atspalvį. Visi šie asmenys buvo kaltinami tėvynės išdavimu, visai nepaisant to, kad jie niekada nebuvo SSRS piliečiai ir negalėjo išduoti svetimos tėvynės. 1944 m. antrojoje pusėje Lietuvą vėl užplūdus sovietų ordoms, prasidėjo neregėtas teroras. Jauni vyrai buvo prievarta mobilizuojami ir siunčiami į Raudonąją armiją. Lietuviai, atsakydami į okupantų siautėjimą, ėmė masiškai trauktis į miškus. Dalis Lietuvos vyrų nusprendė geriau žūti gimtinės laukuose, negu svetimuose frontuose. Kaip vokiečiams nepavyko sukurti lietuviškos SS divizijos, taip ne ką lengviau sekėsi mobilizuoti lietuvius į sovietinę kariuomenę. Tai pasaulyje analogų neturintis pavyzdys, kai maža tauta su ginklu rankose kovojo su galingos valstybės, laimėjusios Antrąjį pasaulinį karą, milžiniška karo mašina. Šie narsūs pogrindžio kariai, dar vadinami miško broliais arba partizanais, net beviltiškomis sąlygomis kovojo kupini idealizmo, pasiaukojimo ir šviesiausių vilčių dėl Tėvynės ateities.

1944–1946 m partizaninio karo taktika pareikalavo didelių partizanų aukų. Partizanai suvokė, kad nebegali kovoti atvirai prieš gausesnį ir stipresnį priešą. Stambios partizanų grupės buvo lengvai aptinkamos, nepakankamai mobilios. 1946–1948 m. buvo pereita prie trijų „S“ – „smok, slėpkis, smok“ – taktikos. Pagrindiniu kovos junginiu tapo ne dideli 5-15 vyrų būriai. Jie greitai atsirasdavo numatytoje vietoje ir, atlikę užduotį, be pėdsako išnykdavo. Pagrindine partizanų kovos priemone tapo pasalos. Smogti netikėtus smūgius, susidoroti su išdavikais, aktyviais koloborantais ir valdžios pareigūnais, o paskui pasislėpti. Tai yra Antano Mosteikos - Inkaro partizanavimo laikotarpis. 

MOSTEIKA Antanas (slap. Inkaras) gimė 1915 11 22 Laivių k., Salantų vIs., Kretingos aps. 1937 05 03 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmądieną atvykęs į tarnybą iškart įsivėlė į problemas. Pagal Petro Donėlos iš Tuzų kaimo liudijimą, tarnavusiu kartu su Antanu Mosteika: „[…]pirmądieną, tik atvykus ir išrikiavus visus į rikiuotę apžiūra  ir karininkui priėjus prie Antano Mosteikos ir pasakius jam repliką, Antanas be žodžių smūgiavo į dantis karininkui. Prasidėjo konfliktas ir grasinimai vienas kitam, bet Mosteikos uždaryti ir nubausti negalėjo, nes nebuvo priėmęs priesaikos“.  Nors iš vėlesnių 1947 m. slaptų KGB apklausos ir tardymo protokolų galime daryti prielaidą, kad A. Mosteika, tarnaudamas kariuomenėje, gavo seržanto laipsnį. „[…] tiksliai nežino, kas tapo būrio vadu, žuvus ,,Paparčiui", bet,,darėprielaidą,, kad būrio vadu tapo Mosteika–Inkaras, nes jis buvo seniausias partizanas (dokumente – banditas) ir Lietuvos buržuazinėskariuomenės seržantas.[…]“, tačiau dėl teisingumo reikėtų paminėti, kad 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje seržanto laipsnio nebuvo. Tad, jei ir turėjo kokįlaipsnį, tai tikraine seržanto. Atlikęs karinę tarnybądirbo mokesčių surinkimo agentu, veliau „[…](MVD […] saugomoje LTSR MGB[…] Vokietijos okupacijos metais buvo Salantų mst. ir Šateikiu k. policijos viršininku.[…]“Pasak žmonių atsiminimų, jis buvęs Plungės mst. ir Šateikių k. policijos viršininku.

Prasidėjus antrajampasauliniam karui ir Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, Antanas Mosteika nelieka nuošyje.

1940 Birželio 10 d. prie Lietuvos sienos jau stovėjo visi puolimui paruošti Raudonosios armijos daliniai – 221 tūkst. kareivių ir karininkų.

Kai birželio 14 d. Vokietijos kariuomenė įžengė į Paryžių, visas pasaulis sutelkė dėmesį į šį įvykį. Tuo pasinaudodama Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką.

1941 m. birželį prasidėjus karui tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos, į Salantuose kuriamą sukilėlių būrį įstojo laiviškis šaulys Antanas Mosteika. „[…]vokiečiųfašistinės armijos okupacijos dienomis Salantuose buvo suorganizuota ,,lietuviskuju buržuaziniu nacionalistu ginkluota gauja", kurios nariu buvo ir Antanas Mosteika iš Laivių kaimo,[…]” 1941 birželio sukilimas reiškia, kad tauta nesutinka su valstybingumo praradimu ir okupacija. Birželio sukilimo organizatoriai – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) – kaip kone svarbiausio dalyko laukė Vokietijos puolimo prieš Sovietų Sąjungą, kad turėtų bent menkiausią šansą paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Sukilimo tikslas buvo vienintelis ir aiškus – pasinaudojus aplinkybėmis patiems išvyti SSRS kariuomenę ir nacius pasitikti jau paskelbus nepriklausomybę. Taikliai yra pažymėjes Bronys Raila, jog “jau nuo nepriklausomybės atstatymo blaivus politikas ir karys turejo išmokti savo strategija ir taktika planuoti pagal esamus jėgu santykius” Tam laukta žinios apie Vokietijos puolimą prieš SSRS. Sukilimo tikslas buvo Lietuvos valstybingumo atkūrimas. Šio tikslo įgyvendinti nepavyko – atėję naciai iš karto perėmė faktinę Lietuvos kontrolę. Sukilimas neišvengiamai sutapo su nacių kariuomenės atėjimu į Lietuvą ir čia pradėtais vykdyti nacistiniais nusikaltimais – masinėmis žydų žudynėmis. Sukilimas buvo nukreiptas prieš raudonarmiečius ir sovietinius kolaborantus. Sukilėliai nežudė žydų, nebent jie buvo sovietinių struktūrų kolaborantai, bet tokiu atveju žudė būtent kaip kolaborantus, o ne dėl jų tautybės.

Po ketverių metų okupantai vėl sugrįžo. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai prasidėjo neregėtas teroras. Raudonosios armijos spalio puolimo metu dalis Šiaurės vakarų Žemaitijoje buvusių LLA (Lietuvos laisvės armija) narių pasitraukė į Rytprūsius. Su šeima į vakarus bandė trauktis ir Antanas Mosteika, bet ne viskas ėjo pagal planą. Ties Klaipėda NKVD kariškiai bandė sulaikyti Antaną Mosteiką, bet jis, suprasdamas, kas jo vėliau laukia kaip sukilėlio-nacionalistinio būrio dalyvio, iššoko iš vežimo ir pabėgo (žmona su vaikais grįžoį Laivius). Jis sugebėjo nusigauti į vakarus, tai yra Vokietiją. Tačiau po Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d. jis turbūt pateko į Rusijos okupacinę zoną arba buvo išduotas sąjungininkų, tai yra Anglų ar Jungtinių Amerikos Valstijų. „[…]Filtracinių bylų kartotekos Nr. 15 kortelėje rašoma, kad Antanas Mosteika,[…] „buvo užsienyje“ nuo 1944 m. spalio 8 d. iki 1945 m. gegužės 9 d. Kortelės skiltyje „tikslus filtracijos punkto pavadinimas“ parašyta p/p 93893. 1945 m. liepos 25 d. išvyko į Gardiną. Kortelėje yra įrašas: Lietuva, Kretinga, Salantai[…].“ Nėra visiškai aišku, ar jis tiesiai iš Gardino filtracijos centro ištremiamas į lagerius, ar grįžta į Lietuvą ir ten yra suimtas ir ištremiamas.

“Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD)[…] Salantų valsčiaus Laivių kaimo gyventojas Antanas Mosteika[…] „dalyvavo tarybinių piliečių sušaudymuose“, už ką[…] buvo areštuotas ir laikomas lageryje.[…]”. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis: “[…] Išvežtas į lagerį  – Belomorkanalas, Karelija.[…]” Istorikas Julius KAMARSKAS - “[…]Tarp jų buvo Karelijos lageriuose 1944–1945 m. pabuvojęs jau minėtas Antanas Mosteika[…].” Metai netikslūs, nes iš filtracinės bylos dokumentų, mes žinome, kad jis tuo metu, buvo užsienyje, tai yra Vokietijoje. Taigi,  Antanas neišvengė rusų saugumo, tardymų ir paties baisiausio Rusijos lagerio – Belomor kanalo statybos. Iš pradžių tuo kanalu bėgo lietuvių politinių kalinių kraujas ir tik po to – vanduo. Iš kalinių, išbildintų kasti Belomoro kanalo, retas grįždavo gyvas. Bet Antanas sugeba ne tik jame išgyventi, bet kažkokiu būdu iš jo pabėgti. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras: “[…] Išvežtas į lagerį  – Belomorkanalas, Karelija. 1946 m. pabėgo į Lietuvą.[…]”(Čia paminėsiu, kad viename iš dokumentų nurodyta: ”[…]1944 m.(tiksli data nenurodyta) A. Mosteika buvo išvežtas į spec. lageri Komijos ATSR, […]”, bet iš filtracinės bylos mes žinome, kad jis tuo metu buvo “užsienyje”) Pabėgimų iš kalėjimo pasitaikydavo nedaug: per 1944-1952m., MGB duomenimis, pabėgo 131 kalinys. Beveik visi didesni pabėgimai įvyko 1946 m. Pabėgėliai papildydavo partizanų gretas. Po pabėgimo, grįžęsnaktį, dar niekam nežinant, kad jis Lietuvoje, Antanas ateina pas savo seserį, mano močiutę Ameliją Mosteikaitę-Vyšniauskienę į Barzdžių kaimą, Kretingos raj. Tikro jo pokalbio detalių mes tikriausiai jau niekada nebesužinosime, žinoma tik tiek, kad pokalbio metu buvo nutarta, jog jis jokio kito pasirinkimo nebeturi, tik miškas. “[…] Kaimo žmonės šnekėjo, kad iš nelaisvės Rusijoje grįžęs A. Mosteika pasitraukė į mišką.[…]”. Kitas dokumentas: “ Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD)[…] archyviniame fonde Nr. V-135 […] nurodoma, kad A. Mosteika, grįžęs iš lagerio, perėjo į nelegalią padėtį, įstojo į partizanų būrį (dokumente - į "veikiančią gaują"), turėjo slapyvardį "Inkaras", buvo ginkluotas automatu ir pistoletu. Po P. Gadeikio nužudymo tapo Lietuvos laisvės armijos (LLA) Salantų kuopos vadu.[…]”. Dar vienas dokumentas: “Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD)[…] bylų archyviniame fonde Nr. V-5 […] “nurodoma, kad A. Mosteika, būdamas priešiškai nusiteikęs TSRS valdžios atžvilgiu, 1946 m. rudenį perėjo į nelegalią padėtį. Jis buvo šio "nužudymus ir apiplėšimus vykdžiusio" būrio vadas, turėjo "Inkaro" slapyvardį, palaikė ryšius su broliu Pranu Mosteika.” Tik čia užkliūna maža detalė. MVD raštuose minima: ”[…]Antanas Mosteika 1946 m. rudenį perėjo į nelegalią padėtį.[…]”. Bet pabandykime apžvelgti sulaikytų partizanų, jų rėmėjų ir agentų parodymus.

Fonde Nr. K-1 saugoma 1947 m. lapkričio 6 d. suimto Prano Paulausko baudžiamoji byla Nr. P-20020. (Bylos duomenimis, P. Paulauskas-Deimantas 1946 m. pavasarį įstojo į „Paparčio“ būrį.) Toje pačioje byloje yra ir kito „Paparčio“ būrio nario (priesaiką davė 1947 m. birželio mėnesį Šateikių miške) Česlovo Budrio, Jono, gimusio 1925 m., 1947 m. lapkričio 5 d. apklausos protokolai, kuriuose nurodyta: ”[…]1946 m. birželio 8 d. Antanas Mosteika dalyvauja Telšių apskrityje, Alsėdžių valsčiuje, važiuojančiu automobiliu, paruošų įgaliotinio Kimbario ir jo vairuotojo Butkaus nušovime bei vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Strigaliovo ir „Tiesos“ laikraščio korespondento Bistricko sužeidime.[…]” Byloje minimi faktai, kad Antanas Mosteika dalyvauja Platelių valsčiaus, Gintališkės apylinkės pirmininko Žiliaus nužudyme 1946 m. vasarą. Taip pat yra duomenų ir iš kitos bylos:
“[…] P. Smito 1948 m. apklausos ir teismo posėdžių protokolų duomenimis, 1947 m. liepos mėnesį (metai sumaišyti, nes Pakulis nušautas 1946 m. rugsėjį – kitur spalį) jis eidamas su pažįstamu Valančiausku prie miško sutiko du ginkluotus partizanus (dokumente – banditus), iš kurių vienas buvo iš Laivių k. kilęs partizanų būrio vadas Antanas Mosteika […] Mosteika domėjosi asmeniniu jų gyvenimu (kitur – „kaip gyveno liaudis“, „kas kaime buvo aktyvistai, negeri sovietiniai žmonės“), o po to paklausė apie Laivių kaimo naujakurius Jančiauską (kitur – Zajančiauską) ir Pakulį. P. Smitas teigė juos apibūdinęs kaip lojaliai nusiteikusius partizanų atžvilgiu.[…] Susitikimui pasibaigus, Mosteika įspėjo, kad jeigu jie praneš apie susitikimą MGB organams ar milicijai, tai, jie su mumis susidoros, o taip pat sudegins giminaičių namus[…]". Apžvelkime dar vienąbylą.  Z. Valinsko 1947 m. balandžio 1 d. apklausos protokole rašoma, kad […] iki 1946 m. rugpjūčio mėn. „banditas“ Zeleckis nebuvo priimtas į pogrindinę organizaciją LLA, nes anksčiau dirbo milicininku. LLA Kretingos apskrities štabas „Kardo rinktinė“ jam davė užduotį nužudyti sovietinį aktyvistą, po to jis būtų priimtas į LLA narius. Gadeikis pasiūlė užmušti Imbarės apylinkės pirmininką Pakulį. “[…] Gadeikis ėmė tikrinti dokumentus, o Zeleckas pistoletu šovė Pakuliui į galvą iš nugaros pusės.[…]”

Magdės Pakulienės Apklausos protokole nurodyta, kad “[…]1946 m. rugsėjo 3 d. Salantuose vyko susirinkimas, kuriame aptartas prievolių atidavimas valstybei ir tarptautinė padėtis. Jos vyras, Imbarės apylinkės pirmininkas Antanas Pakulis, iš susirinkimo išvyko į namus anksčiau. Kitą dieną M. Pakulienė grįžusi iš Salantu namuose rado jį sėdintį prie stalo su peršauta galva.[…]”

Taigi, atkreipkime dėmesį į detales. Mosteika 1946 m. liepos mėn. renka informaciją, domisi, „kaip gyveno liaudis“, „kas kaime buvo aktyvistai, negeri sovietiniai žmonės“ ir žinoma naujakuriai: Jančiauskas/Zajančiauskas ir Pakulis. Jau kitame mėnesį, rugpjūtį, Zaleckas nepriimamas į LLA kovotojus, iš Kretingos apskrities štabo gautas įsakymas pašalintirusų aktyvistą, Gadeikis pasiūlo pašalinti Pakulį, kurio domėjosi ir apie kurį informaciją rinko A. Mosteika. Ir jau netrukus (nežinome, tikslios datos, kada atėjo iš Kretingos štabo įsakymas pašalinti rusų aktyvistą, gali būti rugpjūčio pradžia, gali būti rugpjūčio paskutinės dienos) tik pasibaigus rugpjūčiui, tai yra 1946 m. rugsėjo 3 d. Pakulis nušaunamas. Iš visų šių įvykių ir liudijimų galime suprasti, kad Antanas Mosteika jau vasarą dalyvauja partizaninėse operacijose, nors pagal oficialius duomenis, jis vis dar turėtų būti lageryje.
Iš 1947-01-07 suimtojo A. Valinsko tardymo protokolo galime sužinoti: “[...]Salantųvalsčiaus teritorijoje veikė Lietuvos „kontrrevoliucinė nacionalistinė kuopa“, kurios dalyviu buvo Salantųvalsčiaus Laiviųkaimo gyventojas Antanas Mosteika, slapyvardziu „Inkaras“, „maždaug 30 metų amžiaus“, ginkluotas vokišku šautuvu,[…]”.
Iš kartu sulaikyto jo brolio Zenono Valinsko parodymų galime suprasti, kad Antanas Mosteika iš pat pradžių veikė Kardo Rinktines Salantų kuopos („Slyvos“/„Tauragio“), vadovaujamos Petro Gadeikio sudėtyje. (Iš kitų dokumentų sužinosime, kad jis veikė ne vienoje kuopoje.) Z. Valinskas, duodamas parodymus ir vardindamas būrio narius, kaip eilinį būrio narį mini ir A. Mosteiką. Tik vėl čia reikėtų atkreipti dėmesį į detales. Pažiūrėkime MGB Kretingos skyriaus ataskaitą: „[…]MGB Kretingos aps. skyriaus 1947 m. rugsėjo mėn. ataskaitos duomenimis[…] Salantų-„Tauragio“ kuopai vadovavęs Petras Gadeikis-Robinzonas nužudytas 1947-07-06, „dabartiniu metu“ kuopai vadovavo kuopos grandies vadas Antanas Mosteika-Inkaras, g. Salantų vls., Laiviu k., buvęs policininkas.[…]”

Iš ataskaitos mes sužinome, kad Antanas Mosteika buvo „Tauragio“ kuopos grandies/būrio vadas. Nors buvo manyta, kad Gadeikio kuopa į būrius nesiskirstė, nes buvo per maža, bet iš MGB Kretingos skyriaus ataskaitos galime suprasti kitaip ir tai patvirtina sulaikytųjų parodymai: “[…] Z. Valinskas taip pat nurodė, kad 1946 m. spalio mėn. jis ieškojo antrojo Salantų kuopos būrio nario. Eidamas pas remėją IgnąSkurdauskąį Selenių k., Šateikių girioje jis sutiko pirmojo Salantų kuopos burio narius Zelecką , Mosteiką, du brolius Preibius. […]”

Taigi, Z. Valinsko parodymai patvirtina, kad Salantų „Tauragio“ kuopa buvo pasiskirsčiusi į būrius. Taip pat apžvelkime, remiantis brolių Zenono ir Antano Valinskų parodymais, sulaikytų asmenų liudijimus: “Justino Daublio […]1947 m. kovo 27 d. apklausos protokolo […]1946 m. gruodžio pabaigoje į Justino Daublio ir sesers Petrės Daublytės namus naktį susirinko „banditai“: Paulius-Žaibas, Jonas Salys, Mosteika-Inkaras, ginkluotas šautuvu, legaliai gyvenę Edvardas Kučinskas, Vladas Domarkas, Jonas Jasas, Jonas Brazdauskas. Susirinkimo metu „Inkaras“ pranešė, kad Sėlenių kaime yra sužeistas partizanas Antanas Vitkus, todėl Reketėsir Sėlenių k. teritorijoje laikinai „reikia nutraukti banditinius veiksmus ir „nevaikščioti dažnai ir atvirai, kad jo nerastu MVD darbuotojai ir milicininkai“. Po to „Inkaras“, V. Domarkas, J. Brazdauskas išėjo pas Petrą Daukantą, kur buvo gydomas A. Vitkus.”

Iš Justino Daubio apklausos galime suprasti, arba Antanas tuo metu jau buvo įgijęs tam tikrą autoritetą tarp partizanų, arba vis dėlto užėmė tam tikras aukštesnes pareigas, nes susirinkimo metu pranešė, kad “reikia nutraukti banditinius veiksmus ir nevaikščioti dažnai ir atvirai, kad jo nerastų MVD darbuotojai ir milicininkai“.
Ir dar viena užkliuvusimaža detalė: A. Valinskas nurodo, kad „1946 m. gruodžio 10 d. jis su broliu Zenonu, Račkausku, Paparčiu, Mosteika ir Antanu Vitkumi užėjo pas Petrą Daukantą, kurio žmonos vardinių proga visi gerai pavalgė, išgėrė ir išėjo. […]“ Tarp išvardintų Salantų būriovyrų sėdi ir Juozas Karbonskis-Papartis, Platelių kuopos vadas. Bet prie “Paparčio” ir Mosteikos mes sugrįšime kiek vėliau. Dabar grįžkime būtent prie Salantų „Tauragio“ kuopos. Sulaikyto partizano Stasio Preibio 1947 m. liepos 23 d. apklausos protokole rašoma, kad Kretingos apskrities partizanų rinktinės „Kardo“ Salantų(vadinosi „Slyvos“, nuo 1947 m. vadinosi „Tauragio“) kuopai vadovavo Petras Gadeikis-Robinzonas, o po jo žūties,, tikėtina, vadu tapo Vytautas Zaleckis-Vaivoras; Platelių (vadinosi „Žygimanto“) kuopai vadovavo Juozas Karbonskis-Papartis, Mosėdžio kuopai – Juozas Šleideris -Bunza. Platelių kuopos vado pavaduotoju buvo „Deimontas“, vardu Pranas. Prie pačios Platelių kuopos mes dar grįšime.

Fonde Nr. K-41 esančioje MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. gegužės mėnesio ataskaitoje rašoma, kad Salantuose veikiančiai „Tauragio“ ir „Slyvos“ kuopai, kurią sudaro iki 12 narių, vadovavo Petras Gadeikis-Robinzonas, o jo pavaduotojas – Vytautas Zaleckis-Vaivoras.

Iš 1947 m. gegužės ataskaitos mes galime suprasti, kad Gadeikio pavaduotojas yra Vytautas Zaleckas -Vaivoras. Žiūrint liepos mėnesio agentūrinę ataskaitą, faktas lyg irpasitvirtina: Fonde Nr. K-41 esančioje MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. liepos mėnesio agentūrinėsoperatyvinės veiklos ataskaitoje rašoma, kad Kretingos apskrityje, Salantuose veikė „Tauragio“ kuopa, vadovaujama Petro Gadeiko-Robinzono, kuris buvo nužudytas karinės čekistinės operacijos metu 1947 m. liepos 6 d. Šiuo metu būriui vadovauja Vytautas Zaleckas -Vaivoras, būrys susideda iš 10–12 „banditų-nelegalų“. Bet, pamėginkime sudėliotivisus taškus ir dabar peržvelkime visas kitas MGB Kretingos apskrities skyriaus ataskaitas, iki Antano Mosteikos-Inkaro mirties.
Nr. K-41 MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. rugpjūčio mėnesio ataskaitoje rašoma, kad MGB Platelių valsčiaus skyriaus viršininko Oganesiano agentė „Astra“ pranešė, jog 1947 m. rugpjūčio 11 d. ji susitiko su „banditais“ Antanu Mosteika, Jonu ir Juozu Pinikais. Mosteika pasidomėjo, kokios buvo naujienos, į tai šaltinis atsakė, kad naujienų jokių nebuvo. Pokalbio metu Mosteika sakė: „Mes dabar tylime, jokių veiksmų nevykdome, nes MGB organai stipriai mus neramina. Mes lauksime, kol jie nusiramins, po to pradėsime veikti“. Kadangi „Astra“ yra MGB Platelių valsčiaus skyriaus viršininko Oganesiano agentė, galėtume daryti išvadą, kad kalba eina tik apie Platelių kuopą. Tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, šiuo metu apžvelkime tik Salantų kuopą, kurioje taip pat veikia Antanas Mosteika-Inkaras. Rugpjūčio agentūrinėse ataskaitose Vytautas Zaleckas -Vaivoras Salantųbūrio vadu nėra minimas, taip pat tiesiogiai neįvardijamas Antanas Mosteika-Inkaras. Agentės raporte tik rašoma, kad ji susitiko su Mosteika, kuris pareiškė: „Mes dabar tylime, jokių veiksmų nevykdome, nes MGB organai stipriai mus neramina. Mes lauksime, kol jie nusiramins, po to pradėsime veikti“. Tad sekime tolesnesmėnesines agentūrines ataskaitas. Pažvelkime į agenturinius raportus ir agentų parodymus, tarp jų ir minėtos agentės „Astros“. Rugsėjo mėnesio ataskaita: “K-41 fonde, esančioje MGB Kretingos aps. skyriaus 1947 m. rugsėjo mėn. ataskaitos duomenimis, Salantų-„Tauragio“ kuopai vadovavęs Petras Gadeikis-Robinzonas nužudytas 1947-07-06. „Dabartiniu metu“ kuopai vadovavo kuopos grandies vadas Antanas Mosteika-Inkaras, g. Salantų vls., Laiviu k., buvęs policininkas. Būryje veikė iki 10–12 „banditų-nelegalų“, kurie rugsėjo mėn. aktyvių veiksmų nevykdė. Salantų kuopa buvo tiriama agentūrinėje byloje „Šakalai“ Nr. 171. Tiriant bylą veikė agentai „Kazlauskas“, „Obuolys“, „Roza“, „Kazisovas“ ir slapta informatorė „Dane“. Tyrimą vedė MGB Salantų vls. skyriaus viršininkas kpt. Vovk.

Prieš pasidalindamas spalio mėnesio agentūrosataskaita, įterpsiu mažą detalę iš pasakojimų.

Iš jų žinoma, kad “[…] Antanas Mosteika, būdamas partizanu, nušovė Vaičių.[…].” Kraštotyrininkui Aurimui Rapoliui atsiminimus pasakojantys žmonės nežinojo, už ką. Jie žinojo tik tiek, kad Antanas Mosteika Vaičių nušovė netoli Laivių kaimo arba pačiuose Laiviuose, prie Sonteklės malūno. Nors A. Rapaliui, atsiminimus pasakojęs buvęs ryšininkas Bronius Vaičius pamini, kad ten galbūt Antanas Mosteika pasikarsčiavęs, nes neva nušautieji buvo “Kardo rinktinės” draugai, vėlesni Mosteikos paskyrimai, turbūt liudija ką kitą. Taigi, pažvelkime, ką spalio mėnesio ataskaitoje rašoma apie tai: “Fonde Nr. K-41 saugomoje MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. spalio mėnesio agenturinės-operatyvinės veiklos ataskaitoje rašoma, kad LLA Salantu „Tauragio“ kuopa, veikusi Salantųvalsčiuje, turėjo 14 narių, vadovaujama Antano Mosteikos-Inkaro, spalio mėnesį įvykdė 1 teroristinį aktą, kurio metu nužudė 2 Kretingos apskrities Žemės ūkio skyriaus darbuotojus.[…]”

Toje pačioje ataskaitoje rašoma: „[…]1947-10-14 pranešimo duomenimis, 1947-10-11 Salantų valsčiuje, Dvarčininkų kaimo malūne, „banditai“ nužudė Kretingos apskrities vykdomojo komiteto Žemės skyriaus zootechniką Bronių Vaičių, Domo, gimusį 1913 m., ir to paties skyriaus agronomą Leonardą Purvinį, Stasio, gimusį 1911 m., kurie motociklu važiavo patikrinti apskrities arklių nuomos punktus[…].“ Iš anksčiau sulaikyto partizano Stasio Preibio parodymų mes žinome: “Fonde Nr. K-1 saugoma Stasio Preibio [...] baudžiamoji byla Nr. 38678/3.[…] Duodamas parodymus apie pogrindinės organizacijos LLA struktūrą, partizanų ginkluotos kovos tvarką ir principus, kaip vieną konkretų pavyzdį S. Preibys paminėjo 1947 m. pavasarį gautą iš Kardo rinktinės štabo išaiškinimą, apie tai, kad sovietinius aktyvistus ir naujakurius nužudyti tik po dviejų įspėjimų, t. y., jei naujakurys lojalus sovietų valdžiai, tai jį sumušti, apiplėšti, paimti iš jo priesaiką, kad jis daugiau nerems sovietų valdžios ir niekam nepraneš apie partizanų apsilankymą. Jei naujakurys toliau lojalus sovietų valdžiai, tai pakartotinai jį sumušti ir apiplėšti, trečią kartą – sušaudyti.” Tad, turbūt Mosteika-Inkaras, Bronių Vaičių ir Leonardą Purvinį jau buvo du kartus įspėjęs nedirbti ir nebūti lojaliems sovietų valdžiai…

Antanui Mosteikai-Inkarui tapus kuopos vadu, pastebimas sujudimas dvasininkijoje. Ataskaitoje rašoma, kad buvo faktų apie dvasininkijos antisovietinę agitaciją. Laidojant Mosteikos-Inkaro 1947-10-11 nužudytą Žemės ūkio skyriaus darbuotoją Vaičių, Salantų klebonas per pamokslą pasakė: „Neprakeikite tų, kurie užmušė, bet prakeikite tuos, kurie siunčia į kaimą (t. y. sovietinių įstaigų vadovus ir sovietų valdžios organus).“

Kad Antanas turėjo daug ryšių, juos saugojo ir naudojosi turimais ryšiais, galime matyti iš suimtojo Prano Smito liudijimo ir pateiktos agentės „Astros“ ataskaitos.

„Fonde Nr. K-1 saugoma Prano Smito, MVD kariuomenės Karo Tribunolo byla. Byloje parašyta:
„Antrą kartą savo iniciatyva miške susitikęs su A. Mosteika ir kitais jam nepažįstamais partizanais, […] A. Masteika jo paklausė, ar neturi jam kokių nors žinių, o P. Smitui pradėjus domėtis Masteikos ryšiais su gyventojais, pastarasis “įsiuto, išsitraukė pistoletą ir norėjo mane sušaudyti, bet atsipeikėjęs pasakė, kad pasigailės vien dėl to, kad mes kilę iš vieno kaimo ir pažįsta mane nuo vaikystės“.
MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. spalio mėnesio ataskaitos taip pat parašyta, kad iš MGB agentės „Astros“ gauta duomenų, jog Šateikių malūno vedėjas, kuris buvo saugumo organų slaptas informatorius „Solovjov“, buvo susijęssu Antano Mosteikos-Inkaro vadovaujama Salantųkuopa ir du kartus informavo „Inkarą“ apie pavojų, kai jo name buvo paruošta kareivių pasala. „Astra“ taip pat pranešė, kad „banditai“ pernakvojo, o sekmadienio ryte „Inkaras“, pasitikėdamas agente, pasakė, kad jų štabas yra Alsėdžių valsčiuje ir pažadėjo grįžęs iš Vilniaus agentę nuvesti į štabą, supažindinti su darbuotojais ir parodyti bunkerį.“
Pranešime taip pat parašyta, kad ,,gaujos" paieškai išsiųstaoperatyvinėgrupė.

Nr. K-41 MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. Lapkričio mėnesio pabaigoje parašyta ataskaita. Kretingos apskrityje veikusių partizanų būriui 1947-11-25 sąrašo duomenimis, Salantų-"Tauragio" kuopai vadovavo Antanas Mosteika-Inkaras, kuopoje buvo 14 narių, 11 ryšininko, 12 rėmėjų;

Iš oficialių dokumentų, mes labai aiškiai matome, kad Antanas Mosteika-Inkaras yra Salantų„Tauragio“ kuopos vadas. Dabarpraleiskime gruodžio mėnesio ataskaitą, ir apžvelkime vienąiš sausio mėnesio ataskaitos bylos epizodų ir iš karto po jo grįšime prie Gruodžio raporto ir sudėliosime visus taškus. Fonde Nr. K-11 saugomoje byloje apie MGB Kretingos aps. skyriaus kova su Žemaičių apygardos partizanais esančioje 1948 m. sausio mėn. ataskaitoje apie agentūrinės operatyvinės veiklos rezultatus rašoma[…]: Mosėdžiovls. veikė anksčiau sumušto Šleiderio būrio likučiai (6 ,,banditai nelegalai"), kurie, legalizavusio ,,bandito" Jurgio Staniaus parodymais, įsijungė į Salantųkuopą. Ataskaitoje rašoma, kad Salantų(,,Tauragio") kuopai, kurioje buvo iki 14 narių, vadovavo Antanas Mosteika-Inkaras. Sausio mėnesio ataskaita dar kartąpatvirtina, kad Salantu “Tauragio” kuopai vadovavoMosteika-Inkaras. Iš ataskaitos galime sužinoti, kad “Inkarui” vadovaujant Salantų kuopai į ją jungiasi, MosėdžioŠleiderio būrio likučiai (6 „banditai nelegalai"). Ir dabar grįžkime prie Gruodžio mėnesioir kitųlikusiųataskaitųir dokumentųir susidėliokime visus taškus. Fonde Nr. K-11 saugomoje byloje apie MGB Kretingos aps. skyriaus kova su Žemaičių apygardos partizanais esančioje Gruodžio mėnesio pasirašyto sąrašo(kuris remiasi1947-12-25 duomenimis) duomenimis - Salantų-,,Tauragio" kuopai vadovavo Zaleckas Vytautas-Vaivoras, kuopoje buvo 14 narių,11 ryšininkų, 12 rėmėjų. Atkreipkite dėmesįį gruodžio mėn. gale rašytą operatyvinę ataskaitą, kuri rėmėsi 1947-12-25 duomenimis, pasirašytoje ataskaitoje, rašoma, kad Salantų-,,Tauragio" kuopai vadovauja Zaleckas Vytautas-Vaivoras. Ir dabar peržvelkime sekantįdokumentą, kuris viskąlabai aiškiai paaiškina.
Fonde Nr. K-11 saugornoje byloje apie MGB Kretingos aps. skyriaus kovą su Žemaičių apygardos partizanais esančioje 1948 m. sausio mėnesio ataskaitoje apie agentūrinės operatyvinės veiklos rezultatus rašoma, kad Kretingos apskrityje veikė pogrindinės nacionalinės organizacijos Lietuvos laisvės armija (LLA) Žemaičių apygardos štabas „Kardo rinktinė“, kuri ryšius su apygarda palaikė per ryšininką Adolfą Preibį-Aušrą[…] 1948-01-04 MGB Salantuose veikiančio skyriaus viršininkas Paulauskas iš agento „Gaivolas“ gavo informaciją, kad Antsienių kaime Salantų ir Platelių rajonų ribose vakaroja 3 „ginkluoti banditai“. Paulausko vadovaujama operatyvinė grupė apsupo ūkį. Iš namo išbėgo 3 ginkluoti partizanai (dokumente „banditai“), atsitraukdami iš pistoletų bėgo link miško. „Organizuoto persekiojimo ir užsimezgusio susišaudymo“ metu buvo nužudyti Antanas Mosteika, Kazio, g. 1915 m. – Inkaras, kilęs iš ūkininkų šeimos, Salantų kuopos vadas, „Kardo rinktinės“ štabo 1947 m. gruodžio mėnesį paskirtas LLA Platelių kuopos vadu[…] Paimti 2 pistoletai, 4 granatos, 20 kovinių šoviniųir „Kardo rinktinės“ štabo įsakymai Platelių kuopai, tarp jų – įsakymas apie A. Mosteikos paskyrimą LLA Platelių kuopos vadu. Paimtų iš 1948-01-04 nužudyto LLA Platelių kuopos vado Mosteikos „Kardo rinktinės“ štabo dokumentų duomenimis, rinktinei vadovavo Juozas Kėkštas, Mykolo, g. 1911 m. – Drulis, Kanapė, kilęs iš Biržų apskrities, štabo ir žvalgybos skyriaus viršininkas – Alfonsas Knistautas, Jono, g. 1921 m. – Jablonskis (iki 1947-12), kilęs iš Mosėdžiomiestelio. LLA apskrities štabas „Kardo rinktine“ vadovavo 7 valsčių ginkluotiems būriams – kuopoms. Iš šio dokumento mes sužinome: “Antanas Mosteika[…]Salantų kuopos vadas, „Kardo rinktinės“ štabo 1947 m. gruodžio mėnesį paskirtas LLA Platelių kuopos vadu.”

Taigi, „Inkaras“ gruodžio mėnesį oficialiai paskiriamas Platelių kuopos vadu.

Kodėl oficialiai? Nes pačią Platelių kuopą, agentų liudijimus ir Antano Mosteikos-Inkaro veikimą Platelių „Žygimanto“ kuopoje dar apžvelgsime. Turbūt po oficialaus „Inkaro“ paskyrimoPlatelių kuopos vadu, įvyksta rokiruotė ir Salantų„Tauragio“ kuopos vadu tampa Vytautas Zeleckas -Vaivoras.

Nes būtent gruodžio gale pasirašyto sąrašo (kuris remiasi 1947-12-25 duomenimis) duomenimis – Salantų„Tauragio“ kuopai vadovavo Zaleckas Vytautas-Vaivoras.  Bet vis dėlto, ar Vaivoras galėjo perimti vadovavimą Salantų „Tauragio“ kuopai gruodžio mėnesį, klausimas išlieka atviras. Nes pagal daugumą dokumentų ir ataskaitų vis tik atrodo, kad tiek Salantų, tiek Platelių kuopoms iki savo mirties vadovauja būtent Antanas Mosteika-Inkaras.

Dokumentas iš: Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) […] archyviniame fonde Nr. V-135[…] turėjo slapyvardį „Inkaras“, buvo ginkluotas automatu ir pistoletu. „Po Gadeikio nužudymo tapo LLA Salantu kuopos vadu“. Buvo nužudytas 1948 m. sausio 4 d. vykusios operacijos metu. „Mosteikos šeimaištremta, ūkis išbuožintas“. Iš šio dokumento, mes galime suprasti, kad “Inkaras” iškart po Gadeikio nužudymo tampa Salantųkuopos vadu, iš to pačio dokumento galima suprasti, kad ir nužudytas kaip Salantų kuopos vadas…
Kitose ataskaitosejis minimas, kaip Salantųir Plateliųkuopos vadas: LTSR MVD 1-ojo specialiojo skyriaus 1955 m. gegužės 25 d. pažymos „Pagal agentūrinę bylą Nr. 40165, slapyvardžiu „Kurmiai“ duomenimis, 1948 m. sausio 4 d. Salantų valsčiaus MGB poskyryje buvo gautas pranešimas, kad „LLA Salantųir Platelių kuopos vadas Antanas Mosteika Kazio, slapyvardžiu „Inkaras“ ir su juo dar du banditai […]“ Pridedu ir dar vienąpažymą, kurioje jis taip pat ivardijamas Salantų ir Platelių kuopos vadu, toje pačioje pažymoje pažymima, kad Vytautas Zaleckas-Vaivoras būtent po “Inkaro” nužudymo tampa Salatų “Tauragio” kuopos vadu:  Fonde Nr. K-11 saugomoje byloje apie MGB Kretingos aps. skyriaus kova su Žemaičių apygardos partizanais esančioje 1948 m. sausio mėn. ataskaitoje apie agentūrinės operatyvinės veiklos rezultatus rašoma[…] Antanas Mosteika[…]Salantų kuopos vadas, „Kardo rinktinės“ štabo 1947 m. gruodžio mėnesį paskirtas LLA Platelių kuopos vadu[…] po “Inkaro” nužudymo kuopai vadovavo Vytautas Zaleckis-Vaivoras, „Tauragio" kuopa sausio mėnesį priešiškų veiksmų nevykdė, dislokavosi po 2-3 narius Reketės, Skaudalių, Erlėnų kaimuose.

1948-01-25 Kretingos apskrityje veikusių būrių ir rezervinių formacijų sąrašo duomenimis, Salantų kuopai vadovavo Vytautas Zaleckas-Vaivoras.

Fonde Nr. K-1[…] MGB Kretingos apskrities skyriaus 1948-06-14 pažyma apie LLA Salantų kuopą, tiriama agentūrinėje byloje „Sakalas“ Nr. 171. Pažymoje rašoma, kad Salantų“Tauragio kuopa labai aktyviai veikianti[…]karinėse čekistinėse operacijose buvo nužudyti burio nariai – P. Gadeikis, A. Mosteika, Jonas ir Ignas Pinikai ir kiti. Pažymos sudarymo metu kuopai, kurioje buvo 10 „likusių gyvų“ narių, vadovavo Vytautas Zaleckis-Vaivoras.

Bet štai čia labai įdomi detalė –nors šiose pažymose rašoma, kad Salantų kuopai vadovavo Zeleckas -Vaivoras, bet 1948-01-01 pranešimo duomenimis, Salantųvalsčiuje veikusiai „Tauragio“ kuopai, kurioje buvo 16 partizanų, vadovavo „seržantas slapyvardžiu Simonas, kurio tapatybė nenustatyta“. 1948 m. liepos mėnesio ataskaitoje rašoma, kad Vytautas Zaleckas-Vaivoras „Tauragio“ kuopai vadovavo laikinai, „šiuo metu“ vadovauja seržantas slapyvardžiu „Simonas“, perkeltas iš Kretingos valsčiuje veikusios „Širvydo“ kuopos.
Na o dabar apžvelkime, Mosteikos-Inkaro veiklą Platelių “Žygimanto” kuopoje.

Sulaikyto partizano Stasio Preibio 1947 m. liepos 23 d. apklausos protokole rašoma, kad Kretingos apskrities partizanų rinktinės „Kardo“ Platelių kuopa (vadinosi „Žygimanto“) kuopai vadovavo Juozas Karbonskis-Papartis, Platelių kuopos vado pavaduotoju buvo „Deimontas“, vardu Pranas. Sulaikytasis Stasys Preibys-Labutis, apklausos protokole, išvardija visus kuopos narius, partizanų rėmėjus ir kitą informaciją. Tarp išvardintųkuopos partizanų, kaip eilinis, paminimas ir Antanas Mosteika-Inkaras. S. Preibys taip pat pamini, kad Platelių kuopos vado “Paparčio” pavaduotoju buvo Pranas Paulauskas-„Deimontas“. Tačiau ar tikrai „Deimontas“ buvo „Paparčio“ pavaduotoju? Ir ar tikrai Antanas Mosteika-Inkaras buvo eilinis partizanas? Peržvelkime pačio “Deimonto” parodymus po sulaikymo: Fonde Nr. K-1 saugoma 1947 m. lapkričio 6 d. suimto Prano Paulausko, gim. 1927 m., baudžiamoji byla Nr. P-20020. Bylos duomenimis, P. Paulauskas-Deimantas 1946 m. pavasarį įstojo į „Paparčio“ vadovaujamą būrį, buvo LLA Platelių kuopos, vadovaujamos „Paparčio“, ir Salantų kuopos, vadovaujamos Gadeikio-Robinzono, sekretoriumi. Vykdė būrių susirašinėjimą, saugojo būrių narių ir asmenų, lojaliai nusiteikusių sovietų valdžios atžvilgiu, kuriuos būrių nariai ketino sunaikinti, sąrašus, siuntė valstiečiams raštelius, reikalaujančius suteikti partizanams materialinę pagalbą, mašinėle daugino ir platino antisovietinius lapelius, „dalyvavo sovietinių piliečių apiplėšimuose ir teroristiniuose aktuose prieš sovietinį aktyvą“. Taigi, iš pačio sulaikytojo „Deimonto“ parodymų mes sužinome, kad jis buvo ne „Paparčio“ pavaduotoju, o Platelių ir Salantų kuopų sekretorius ir turėjo konkrečias savo užduotis. Paulauskas-Deimontas apklausos metu išvardijo visus kuopos narius. Tarp išvardintųjų kuopos narių minimas ir Antanas Mosteika-Inkaras. Tame pačiame apklausos protokole P. Paulauskas teigė, kad tiksliai nežinojo, kas tapo būrio vadu žuvus „Paparčiui“, tačiau “darė prielaidą, kad vadu tapo Mosteika-Inkaras, nes jis buvo seniausias partizanas(dokumente banditas) ir Lietuvos buržuazinės kariuomenės seržantas.“ Bet ar tikrai Mosteika-Inkaras buvo eilinis kuopos narys iki žūstant kuopos vadui “Paparčiui”? Šiek tiek grįžkime į priešistorę ir peržiūrėkime kitų sulaikytųjų ir agentų parodymus.

Rašydamas apie Salantųkuopą, aš paminėjau vieną man užkliuvusį faktą iš A. Valinsko parodymų, kad „1946 m. gruodžio 10 d. jis su broliu Zenonu, Račkausku, Paparčiu, Mosteika ir Antanu Vitkumi užėjo pas Petrą Daukantą, kurio žmonos vardinių proga visi gerai pavalgė, išgėrė ir išėjo. […]“ Tarp išvardintų Salantų būrio vyrų sėdi ir Juozas Karbonskis-Papartis, Platelių kuopos vadas. Taigi tą patį mėnesį, 1946-12, jau su Platelių „Žygimanto“ kuopa Antanas Mosteika dalyvauja kažkokiuose partizaniniuose veiksmuose, kurių metu Jono Burbos namuose, Platelių vls, Gilaičių k., yra sužeidžiamas stribas. Mosteika yra minimas kaip įvykių dalyvis. Iš šio fakto dar kartą galime įsitikinti, kad Antanas Mosteika-Inkaras veikia abiejuose kuopose, tiek Salantų „Tauragio“, tiek Platelių „Žygimanto“. Bet grįžkime prie sulaikytųjų ir agentų parodymų. Suimtas Antanas Jakštas 1947 m. liepos 23 d. apklausos protokole nurodė, kad 1947 m. gegužės mėnesį Šleiderio kuopa, kurios nariu jis buvo, Mosėdžio valsčiaus miške apšaudė liaudies gynėjai -10 kuopos partizanų bėgo kelis kilometrus ir prisijungė prie sutiktos „Paparčio“ kuopos. Kitądienądalis partizanų grįžo į Šleiderio kuopą, A. Jakštas liko „Paparčio“ kuopoje, kurios narius jis išvardijo: Kuopos vadas Juozas Karbonskis-Papartis, Mosteika (lygtai Antanas)-Inkaras, apie 32–33 m., vokiečių okupacijos metais dirbo policininku. Išvardina visus kuopos narius, paminimas ir Deimantas/Deimontas. Iš prieš tai apžvelgtos informacijos apie Salantų kuopą, susidaro įspūdis, kad dar tąpatįgegužės mėnesį Mosteika-Inkaras, tiesiogiai vadovaujant Gadeikiui, dalyvavo partizaniniuose veiksmuose, kur per vieną naktį buvo nužudyti 7 asmenys, kurie buvo lojaliai nusiteikę sovietų valdžiai, taip pat po to buvo sudeginti jų ūkiai. Tuo labiau kad iš S. Priebio parodymų kai ką galime suprasti. Pats S. Preibys jokios informacijos nežino, jis tik pasakoja, ką jam sakė ir pasakojo Mosteika. Prieš pasidalinant kitu liudijimu, paminėsiu, kad Antanas Mosteika dokumentuose minimas ir kaip Masteika, ir kaip Musteika, ir kaip Musteikis ir Kazio, ir Juozo, ir 1914 m., ir 1915 m. gimimo. Liudijimuose yra daug įvairių klaidų ir neatitikimų, tad labai sunku viską tiksliai atkapstyti. Bet pabandykime.

S. Preibys nurodo, kad Pinikas ir Mosteika pasakojo, jog1947 m. birželio mėn. broliai Pinikai – Erelis ir Pavasaris, ir Vanagas užmušė Šateikiu apylinkės pirmininką Kazį Jasą. A. Mosteika taip pat pasakojo, kad partizanai Žabinskas-Sniegas (pasitraukęs iš Šleiderio kuopos), Justinas Štombergas-Algimantas (buvęs ,,Paparčio" kuopos narys) 1947 m. birželio viduryje Ginteliškių miške apiplėšė Platelių miestelio kooperatyvo vežimą, važiavusį iš Salantų.

S. Preibys taip pat nurodo, kad Mosteika pasakojo, jog Kartenos vls. pavieniai besislapstantys Pranas Račkauskas-Tigras ir Augustinas Venskus 1947 m. gegužės mėn. nužudė sovietinį aktyvistą Martinkų Salantųvls. Imbarės kaime ir dar 3 žmones, taip pat apiplėšė buvusį apylinkės pirmininką Stanislovą Zubę. Nors šiuose S. Priebio parodymuose yra klaidų, jis pamini ne tuos partizanus (o gal kaip tik specialiai, nes jie jau žuvę), galbūt nužudytųjų ar apiplėštų pavardes žino ar prisimena ne visai tiksliai, nes 1947-02-16 akto duomenimis, susišaudymo su MGB Kretingos aps. skyriaus operatyvine grupe Salantųvls, Balėnų k. teritorijoje žuvo Jonas Salys, Kazys ir Pranas Račkauskai, jų kūnai buvo nuvežti į Salantus atpažinimui. Iš oficialaus raporto mes žinome, kad paminėtas Pranas Račkauskas Imbarės kaime vykdytoje partizanų akcijoje dalyvauti negalėjo, nes jau prieš3 mėn. buvo žuvęs susišaudyme su MGB grupe. Bet tarp tos nakties 7 nužudytų rusų aktyvistų yra Simono Martinkaus pavardė, kurią jam pasakė Mosteika, tarp tų pačių 7 nužudytų tą naktį yra ir Zajančiauskas. “[…] Mosteika domėjosi asmeniniu jų gyvenimu (kitur – „kaip gyveno liaudis“, „kas kaime buvo aktyvistai, negeri sovietiniai žmonės“), o po to paklausė apie Laivių kaimo naujakurius Janciauską (kitur – Zajančiauską) ir Pakulį. P.[…]”, taip pat “[…] Tą pačią naktį apiplėšti Imbarės k. gyventojas Stasys Zujus, anksčiau dirbęs apylinkės pirmininku[…]” Taigi apiplėštas ne Stanislovas(Stasys) Zubė, o Stasys Zujus.

A. Baltrukas, “Žygimanto” kuopos narys apklausos protokoluose liudija, kad 1947 m. birželio 4 ar 5 d. jis kartu su “Inkaru”, “Naujiena”, “Aušriu”, “Pavasariu”, “Ereliu”, “Vanagu”, “Staršina” dalyvavo apiplėšiant rusų aktyvistą.

Tačiau čia įdomi detalė: iš žemiau esančio dokumento sužinosime, kad tai yra “Inkaro” būrys, veikiantis “Paparčio” kuopoje. Tačiau iš čia suminėtinų partizanų, pusė priklauso Salantų“Tauragio” kuopai. Ir jie yra “Inkaro” būryje, kuris taip pat veikia per abi kuopas. Tad turbūt be Mosteikos žinios ar jo pačio dalyvavimo, broliai Pinikai pašalinti Kazio Jaso turbūt negalėjo.

Bet peržvelkime dar kelis sulaikytųjų ir agentų liudijimus. A. Baltrukas, kuris “Paparčio” būrio nariu buvo apie dvi savaites 1947 m. gegužės–birželio pr., 1948 -01d. apklausos protokole nurodė, kad Mosteika-Inkaras turėjo automatą: “Kokias pareigas užėmė, nežinau, bet žinau, kad buvo neeilinisbanditas”.  A. Baltrukas duodamas parodymus labai aiškiai pasako, kad jis nežino, kokias pareigas “Inkaras” užėmė, bet puikiai žino, kad jis nebuvo eilinis partizanas. Ko nepamini savo parodymuose nei “Deimontas” ,nei S. Preibys. Skaitykime kitus sulaikytųjų parodymus. Sulaikytasis Juozas Mika, Kazimiero, gimęs 1902 m., Platelių valsčiaus, Lėgų  kaimo gyventojas, 1948-01-17 apklausos protokole nurodė, kad „nuo 1947 m. sausio mėnesio jis palaikė nusikalstamus ryšius su partizanais(dokumente banditais)“ – Justinu Štombergu, Deimontu, Stanislavu Žabinsku-Sniegu, Brazdausku-Naujiena, Mosteika-Inkaru („manau, kad nurodytu partizanu (dokumente banditu) buvo vadas“), Česlovu Budriu. Atkreipkite dėmesį į čia išvardintus asmenis. Tarp jų yra minimas Deimontas, kaip minėjau prieš tai: “Platelių kuopos vado pavaduotoju buvo „Deimontas“, vardu Pranas.” Bet liudytojas mano, kad tarp čia išvardintų asmenų vadu buvo būtent Antanas Mosteika.

Grįžkime prie pačio “Deimonto” liudijimo: “1947 m. birželio mėnesį pas „Papartį“ atėjo gretimo būrio vadas Šleideris-Bunza su aštuoniais „banditais“. Tada „Papartis“, „Inkaras“ ir Šleideris apie kažką kalbėjosi. Po to visi (kartu ir Paulauskas) išgėrė Šleiderio atneštos degtinės. […]” Čia mes galime matyti labai iškalbingą detalę. Susirinkę kuopos vadai, paėję į šoną, apie kažką kalbasi. Pokalbyjedalyvauja trys asmenys: “Papartis”, “Inkaras” ir Šleideris-Bundza. Pranas Paulauskas-Deimontas lieka nuošalyje. Tik pasibaigus pokalbiui, jis su jais kartu išgeria Šleiderio atsineštos degtinės. Tas pats šaltinis: 2-3 dienos iki šio susitikimo pas „Papartį“ buvo atvykęs aukštaūgis blondinas vyras su randu dešiniajame skruoste prie lūpų. Jis taip pat apie kažką kalbėjosi su „Paparčiu“ ir „Inkaru“, po to iš būrio vietos išėjo. Vėlgi pokalbyje dalyvauja tik trys asmenys “Papartis”, “Inkaras” ir randuotas blondinas.

Dabar pažiurėkime agento ataskaitą: Fonde Nr. K-41 saugomas agento (šaltinio) „Erelis“ 1947-07-01 pranešimas, kuriame jis pasakojo, kad 1947-05-31 išeinant iš miško prie Atseinių kaimo jį sulaikė „banditai“ Ignas Pinikas-„Erelis“ ir Alfonsas Brazdauskas -„Naujiena“ ir nuvedė jį į mišką, kur buvo apie 40–50 „banditų“. Jis buvo perduotas būriui vadovavusiam „Paparčiui“ ir Antanui Mosteikai-Inkarui, Salantų valsčiaus, Laivių kaimo gyventojui. Apklausiamas dėl savo ryšių su MGB, agentas neprisipažino. „Papartis“ siūlė jį sušaudyti, bet „banditui“ „Algimantui“ už jį laidavus, sulaikytasis nebuvo sušaudytas.[…]“ Pasižiūrėkite į agento minimą partizanų skaičių, 40–50, tai turėjo būti ne vienos kuopos nariai. Bet pagal agento pateiktą informaciją, su slaptu MGB agentu, kalbasi ir tardo du žmonės – „Papartis“ ir „Inkaras“. Taip pat agento ataskaitoje minimi informatoriai, rėmėjai, visoje pateiktoje slapto agento ataskaitojevisur minimas „Inkaras“ ir „Papartis“, visada bendrauja du asmenys, tai yra „Papartis“ ir „Inkaras“. (Pranešime detaliai aprašoma tai, ką partizanų sulaikytasis MGB agentas matė partizanų stovykloje.)

Kodėl manau, kad turėjo būti ne vienos kuopos nariai? Nes pagal J. Norgėlos parodymus, iš jo partizanavimo laikotarpio iš Platelių “Žygimanto” veikusių išvardintų 3 grupių, mes 40–50 vyrų niekaip nesurinktume: ”[…]J. Nargėlos buvimo būryje laikotarpiu kuopa dislokavosi Šateikių miške ir veikė 3 grupėmis/būriais: Pirmajai vadovavo „Papartis“ (nariai: Štombergas, Stasys Žabinskas -Sniegas, „Bimbalas“, Preibys, „Aušra“, veikė Platelių vls., Šateikių k. teritorijoje);

Antrajai grupei vadovavo „Inkaras“ (nariai: „Naujiena“, „Erelis“, „Vanagas“, „Pavasaris“, „Aušrys“ ir pats J. Nargėla-Karalius, būrys veikė Šateikių miške, Šateikių, Notėnų, Dovainių kaimų teritorijoje); Trečiajai grupei vadovavo „Beržas“, apie grupę liudytojas daugiau duomenų nežinojo.” Apie ten buvusį partizanų susirinkimą mums patvirtina ir kraštotyrininko Aurimo Rapalio surinkti archyvai, dar būdamas gyvasjis apklausė ir užrašė šalia Šateikių miško, Rūdaičių kaime gyvenusios, su partizanais bendravusios ir ryšius palaikiusios Justinos Leksutaitės-Lukauskienės prisiminimus.

Bet prieš pasidalindamas jos A. Rapaliui pasakota istorija, įterpsiu mažą detalę Iš Prano Paulausko-Deimonto parodymų: “[...] Rūdaičių k. gyventoja, ryšininkėLeksutaitė, 21-22 m., palaikė ryšius su „Paparčiu“ ir „Inkaru“ [...]”.

Prano Paulausko-Deimonto minima ryšininkė yra Aurimo Rapalio apklausiamos Justinos Leksutaitės-Lukauskienės sesuo. Iš pačio jos liudijimo galėtume suprasti, kad Paulauskas kalba būtent apie ją, bet pokalbio metu ji pamini, kad ryšininke buvusi jos sesuo.

“[…] kartą nešusi karšto maisto į partizanų stovyklavietę Šateikių miške, kurioje, anot jos, tąsyk buvo susirinkę apie 40–50 partizanų, kurie jos apsilankymo metu buvo grupelėmis susėdę ant miško paklotės. Prieš tai dieną ji mačiusi, kaip keliu link Šateikių miško, dienos metu, tvarkinga vora pražygiavo būrys partizanų nuo Platelių pusės. Veikiausiai tai buvę Juozo Šleiderio-Bunzos partizanai su vadu priešaky.”

Iš Justinos Leksutaitės-Lukauskienės parodymų, mes dar kartą galime įsitikinti, kad ten buvęs partizanų susirinkimas,  kurio metu “Inkaras” su “Paparčiu” ir tardė MGB agentą.

Iš A. Jakšto parodymų, galime sužinoti įdomią detalę, kuri mums tik dar kartąsufleruoja, kad Mosteika nebuvo eilinis partizanas, mat iš būrio gali išeiti tik du žmonės…A. Jakšto parodymais, būriui maisto produktus atnešdavo Juozas Karbonskis ir Antanas Mosteika, kiti partizanai būdavo miške, konspiracijos tikslais „Papartis“ jiems neleisdavo eiti į gyvenvietes. „Paparčio“ būrys būdavo Šateikinės miške, bet vienoje vietoje nuolat negyveno. Iš S. Preibio liudijimo: "Paparčio" būrio 6-7 nariai apsilankė pas Platelių vls., Šateikių k. gyventoją Gadeikį. "Banditas" Mosteika su juo kalbėjosi, o kai išėjo iš jo namo, pasakė, kad Gadeikis "mus įspės apie Šateikių apylinkėse pasirodančius garnizono karius ir liaudies gynėjus". S. Preibys galvojo, kad Mosteika Gadeikį užverbavo. Taigi ar tikrai Mosteika-“Inkaras” buvo eilis partizanas? Mėginkime apžvelgti kitus suimtųjų liudijimus. Nors S. Preibys teigia, kad 1947 liepos pradžioje “Papartis” savo kuopą iš Plokštinės miško išvedė į Šateikių mišką. Tikslėsnė informacija vis dėlto yra birželio mėnuo (galbūt galas). Savo parodymuose jis pamini: "[…] Šiose rekvizicijose, išėjus iš Plokštinės miško, prie mūsų prisidėjo partizanas Budrys Česlovas[…]" Iš paties Budrio parodymų mes matome: "[…] Byloje yra ,,Paparčio" būrio nario (priesaiką davė 1947 m. birželio mėn. Šateikių miške) Česlovo Budrio, Jono,-g. 1925 m. 1947-11-05 apklausos protokolas […]” Taigi, "Papartis" birželio mėn. grįžta į Šateikių mišką. S. Preibys: "[…] Kai “Papartis” sugrįžo į Šateikių mišką, mes vėl pradėjome revizuoti naujakurius ir sovietinius aktyvistus[…]” Ir iš kitų dokumentų mes tai tikrai matome, tik vėl maža detalė, į visas rekvizicijas prieš sovietinį aktyvąvienas iš vedančiųjųvisada yra "Inkaras". “[…] 1947 m. birželio mėn. "Paparčio" kuopa apiplėšė sovietinį aktyvistą, pas kurį vedė "Deimontas" ir "Inkaras". Apiplėšime dalyvavo visa "Paparčio" kuopa[…]” ; “[…] 1947 m. liepos mėn. partizanai įvykdė du sovietinių aktyvistų apiplešimus Platelių vls., Stirbaičių kaime. Pirmą kartą į Stirbaičius vedė"Papartis" ir "Inkaras".[…]” Antrą kartą į Stiraičių kaimą veda Gadeikis ir "Inkaras". “[…] Gadeikis turėjo asmeninius ryšius su "Inkaru", dažnai ateidavo su pranešimais, liepos mėn. "gaują" vedė į Stirbaičių k. apiplėšti Buivydą, kalbėjo, kad jis aktyvistas, kad jį reikia sušaudyti[…]”. Bet dabar grįžkime prie MGB agento ir Prano Paulausko-Deimonto liudijimų, kol dar “Papartis” buvo gyvas. Iš MGB agento parodymų: “[...] "banditams" pusryčius atnešė Liudas Mikalauskas [...] buvo atėjusios dvi merginos iš Šateikių apylinkės, kurios ilgai kalbėjosi su "Paparčiu" ir "Inkaru", [...] atėjo Rūdaičių k. gyventoja Magdė Damašytė, kuri apie 30 minučių kalbėjosi su "Paparčiu" ir "Inkaru" [...]”

Iš Prano Paulausko-Deimonto parodymų: “[...] 1947 m. birželio mėnesį kartu su ryšininku Juozu Zeniausku atėjusi į būrį "Paparčiui" ir "Inkarui" pasakė, kad reikia užpulti mokyklą ir sumušti mokyklos vedėją, nes jis yra sovietinis agitatorius [...] Rūdaičių k. gyventoja, ryšininkė Leksutaitė, 21-22 m., palaikė ryšius su "Paparčiu" ir "Inkaru" [...] Reketės k. gyventoja Bronė Škirbutaitė buvo "Inkaro" ryšininke ir meiluže, beveik kiekvieną dieną ateidavo į partizanų stovyklą su pranešimais, kelis kartus nakvojo lageryje su "Inkaru" [...] Šateikių k. gyventojas, buvęs baltasis partizanas ir policininkas, ryšininkas Gadeikis turėjo asmeninį ryšį su "Inkaru", dažnai ateidavo su pranešimais [...] pas "Papartį" ateidavo "banditas", "Kinkongas", galimai neeilinis, nes vaikščiojo su 3 asmenų apsauga, slapstėsiPaplatelės k., kai viena karta "Papartis" į Paplatelės k. pasiuntė "Inkarą" susitikti su "Kurmiu" (dokumente - "Nurmis"). P. Paulausko nuomone, tai buvo "Kinkongas", pakeitęs slapyvardį į "Kurmis" (,,Nurmis"). [...]” Liudininkų ir agentų pažymose visur minimas ir figūruoja Antanas Mosteika- „Inkaras“. Informatoriai, ryšininkai, vadai, „Paparčio“ pokalbiai nevyksta be Antano Mosteikos, tad kas jis iš tiesų buvo ir kokias pareigas užėmė? Dar iki žūstant “Paparčiui”, Mosteika-Inkaras kartu dalyvauja “Paparčio” ir Šleiderio kuopų susiremime su sovietinių aktyvistų ir stribų grupe Mosedžio vls., Kulakių k. 1947-07 (Infiltruoto MGB agento liudijime A. Mosteika nenurodytas kaip įvykiųdalyvis)

Fonde Nr. K-1 saugoma Stasio Preibio baudžiamoji byla Nr. 38678/3. Byloje esančio akto duomenimis, 1947 m. liepos 22-23 d. Šateikių miške MGB Kretingos apskrities skyriaus operatyvinė grupė ir stribai surado partizanų stovyklą. Ginkluoto pasipriešinimo metu buvo nukautas Lietuvos laisvės armijos (LLA) Platelių kuopos vadas Juozas Karbonskis-Papartis, suimti Platelių kuopos nariai - sunkiai sužeistas Stasys Preibys-Labutis ir Antanas Jakštas, dviem partizanams (neįvardinti) pavyko pasislėpti. Taigi, kas galėjo būti tie du likę partizanai? Nes iš suimto tąpačiądieną, kartu su S. Preibiu partizano Antano Jakšto liudijimo galime sužinoti, kad paskutiniu metu būryjebuvo 7 nariai: Juozas Karbonskis-Papartis, Antanas Mosteika-Inkaras, Alfonsas Brazdauskas-Naujiena, Stasys Preibys-Labutis, Alfonsas Gečas-Rambynas, Česlovas Budrys-Šeši ir pats Antanas Jakštas-Neris. Liudininko Justino Nargelos apklausos protokole rašoma, kad Alfonsas Gečas-Rambynas ,,Paparčio" žūties dieną buvo sužeistas, bet nesuimtas. Iš Norgelos liudijimo galime suprasti, kad vienas iš sugebėjusių pasislėpti buvo Gečas-Rambynas. Iš MGB majoro Vichrevo ir kapitono Dijanovo, kurie vadovavo operacijai, ir iš jų raporto, rašyto saugumo departamento generolui majorui Jefitovui, sužinome, kad kautynėse Šateikių miške 1947 m. liepos 22 d. gyvi paimti Jakštas Antanas ir Martišauskas Pranas. Kaip ir žinotume visus 5 dalyvius, bet Martišausko Prano pavardė nefigūruoja nei Jakšto, nei Preibio liudijime, tad labai sunku suprasti, kiek iš tiesų ten buvo žmonių ir kas dalyvavo šiame susirėmime su MGB operatyvine grupe.

Taigi, Platelių “Žygimanto” kuopos vadas Juozas Korbonskis-Papartis žūsta.

Iš MGB Kretingos aps. skyriaus 1947 m. rugsėjo mėn. rašytos ataskaitos, Platelių "Žygimanto" kuopai po vado "Paparčio" žūties "netiksliais duomenimis", vadovavo kuopos grandies vadas "Beržas". Bet čia atkreipkime dėmesį į pačioje MGB ataskaitoje pažymėtą “netiksliais duomenimis”, nes dabar apžvelgsime agentų ir sulaikytųjų parodymus. Infiltruoto MGB agento, kuriam suteiktas slapyvardis „Erelis“, apklausos protokole nurodyta: ”[…] Juozo Karbonskio pavaduotoju buvo Antanas Mosteika-Inkaras, kuris po „Paparčio“ žūties 1947 m. liepos 22 d. tapo kuopos vadu. Kuopos nariai buvo:[…]”. Kitoje byloje yra „Paparčio“ būrio nario (priesaiką davė 1947 m. birželio mėnesį Šateikių miške) Česlovo Budrio, Jono, g. 1925 m., 1947-11-05 apklausos protokolas, kuriame nurodyta, “[…]Antanas Mosteika-Inkaras buvo Juozo Karbonskio-Paparčio pavaduotojas[…]” išvardijo Platelių kuopos narius, ryšininkus, rėmėjusir kt. Agento, kuriam buvo suteiktas vardas „Jokūbas“, parodymai: ”[…]Jam buvo suteiktas slapyvardis „Jokūbas“. Apklausiamas „Jokūbas“ nurodė, kad Platelių kuopai vadovavo Juozas Karbonskis-Papartis (žuvo), jo pavaduotoju buvo Salantų valsčiaus, Laivių kaimo gyventojas Antanas Mosteika-Inkaras, kas „šiuo metu vadovauja kuopai“ „Jokūbas“ nežinojo. Kito sulaikytojo parodymai: “[…]P. Paulauskas teigė, kad tiksliai nežino, kas tapo būrio vadu žuvus „Paparčiui“, bet “darė prielaidą”, kad būrio vadu tapo Mosteika-Inkaras, nes jis buvo seniausias banditas ir lietuvių buržuazinės kariuomenės seržantas.”[…]” Fonde Nr. K-1 saugoma ”[…] suimtų ,,Paparčio" būrio rėmėjų[…] “Paparčio” būrio nario[…] baudžiamojibyla Nr .P-16119. J. Brazdeikis […] apklausos, protokoluose nurodė, kad žuvus Juozui Karbonskiui-Paparčiui būriui vadovavo Mosteika-Inkaras, Salantų vls. Laivių k. gyventojas.[…]” MGB Kretingos aps. skyriaus 1947 m. rugpjūčio mėn. ataskaitoje rašoma, kad MGB Plateliųvls. skyriaus viršininko Oganesiano agentė ,,Astra" pranešė, jog 1947-08-11 ji susitiko su ,,banditais" Antanu Mosteika, Jonu ir Juozu Pinikais. Mosteika pasidomėjo, kokios buvo naujienos, bet šaltinis atsakė, kad naujienų jokių nebuvo. Pokalbio metu Mosteika sakė: ,,mes dabar tylim, jokių veiksmųnevykdom, nes MGB organai stipriai mus neramina; mes lauksim kol jie nusiramins, po to pradėsim veikti". Antanas Mosteika, Kazio-Inkaras, g. 1915 m. buvo įrašytas 1945-11-14 užregistruotoje agentūrineje byloje ,,Kurmiai" (,,Kroty"), kuri 1954-02-27 kaip realizuota" MVD Salantųr. skyriaus buvo perduota LTSR MVD archyvui, jai suteiktas archyvinis Nr. 30099, byla turėjobūti saugoma nuolat(KGB agenturine byla “Kurmiai” nerasta). Tačiau, mes turime 1947-10-08 ,,Kurmiai" (,,Kroty") ataskaitą. “Fonde Nr. K-41 esančios LTSR MGB 2N valdybos 1947-10-08 išvados, Fonde Nr. K-1 saugomos operatyvinės įskaitos bylųkartotekos Nr. 20 korteles, Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 10-tojo skyriaus fondo Nr. K-15 operatyvinės įskaitos bylų registravimo žurnalo duomenimis, žemaičių apygardos Kardo rinktines Platelių kuopos nariais buvo:[…]” vardinami kuopos nariai. Tarp 1947-10-08 išvardintų tuo metu Platelių kuopoje veikiančių narių, kurie įtraukti į agentūrinę bylą “Kurmiai” yra įrašytas Antanas Mosteika-Inkaras, bet tarp išvardintų asmenų įtrauktų į agentūrinę bylą “Kurmiai” Spalio mėn veikiančių Platelių kuopoje mes nerandame Alekso Petrošiaus- Beržo pavardės. “[…]"Žygimanto" kuopai po vado "Paparčio" žūties "netiksliais duomenimis", vadovavo kuopos grandies vadas "Beržas"[…].“ Iš KGB agenturinės bylos “Kurmiai” ataskaitos, mes galime puikiai matyti, kad "Beržas" Platelių kuopai tikrai nevadovauja, nes jo pavardė net nefigūruoja KGB ataskaitoje apie šioje kuopoje veikiančius narius. Priminsiu, kad Mosteika-Inkaras ta patį Spalio mėn., tik kaip Salantų “Tauragio” kuopos vadas įvykdo “teroristinįaktą”, kurio metu nušauna sovietų valdžiai dirbusius žemės ūkio darbuotojus. Tarp agentūrinėje byloje “Kurmiai” išvardintų Platelių kuopoje veikiančių asmenų mes taip pat nerandame brolių Pinikų, nes jie įtraukti kaip veikiantys Salantų kuopoje ir užregistruoti agentūrinėje byloje “Šakaly”(Šakalai), bet “Šakaly” byloje užregistruotas ir Antanas Mosteika-Inkaras. Fonde Nr. K-1 saugomos operatyvinės įskaitųbylų kartotekos Nr. 20 kortelės duomenimis Antanas Mosteika, Kazio, g. 1915 m., “Ginkluoto nacionalistinio burio narys"' buvo tiriamas agentūrineje byloje “Sakaly” Nr. 49, užregistruotoje 1945-08-11 MVD Salantųr. skyrius 1954-03-30 byląperdavėKGB prie LTSR MinistrųTarybos įskaitos archyvų skyriui, nes byla "buvo realizuota” - A. Mosteika 1948-01-04 nužudytas), jai suteiktas archyvinis Nr. 31549 (PAGRINDAS F. K-1, ap. 61 Kartotekos Nr.20 kortelės Nr. 27794)(LTSR KGB archyviniuose fonduose byla “Sakaly” nerasta)

Iš visų šių dokumentų, mes dar kartą galime įsitikinti, kad Mosteika-Inkaras vienu metu sugeba veikti, o vėliau net vadovauti dviems kuopoms. Žinoma, čia reikia paminėti, kad Platelių ir Salantų kuopos yra kaimyninės, visi pažįstami, bendros operacijos, ryšiai, be to, Antanas Mosteika-Inkaras buvo vyresnio amžiaus ir galimai tarp partizanų buvo išsikovojęs didelį autoritetą. 1947 m. vasarą buvo sunku, liepą žūsta abiejų kuopų vadai. Šleiderio būrys irsta, patys partizanai gaudė Mosėdžio būrio vadą Šleiderį. Beržo būrys veikia labiau Alsėdžių pusėje. Tad iki oficialių Kardo štabo rinktinėspaskyrimų, Mosteika-Inkaras perima abiejų kuopų kontrolę ir vadovavimą. Apie čia minimą Juozą Šleiderį-Bunzą reikėtų atskiro straipsnio, nes jis turbūt buvo ryškiausias tų kraštų partizanas, bet nebūtinai iš gerosios pusės. Sužvėrėjęs, griežtas, drąsus, karingas. „Geriau nušauti du nekaltus, negu paleisti vieną kaltą“,- taip sakydavo Juozas Šleideris. Šią pavardę ištarus Skuodo rajone (Mosėdyje, Šatėse, Notėnuose, Barstyčiuose, Plateliuose, Ylakių apylinkėse) tikrai išgirsite apie jį istorijų. Kulkosvaidžiais ginkluotam Juozo Šleiderio būriui, pražygiuojant pro Ylakius, išsigandę išsilaksto visi stribai. Yra liudijimų, kaip jis apsilankęs Šačių bažnyčioje (persirengęs moteriškais rūbais) po pamaldų nušauna du prie šventoriaus stovinčius stribus. Bažnyčiose jis lankytis mėgdavo: ”Šleideris su kitais partizanais (apie 20 vyrų) dienos metu atžygiuoja į Notėnus, kur bažnyčioje vyksta atlaidai.[…]Tik staiga iki galo atsidarė bažnyčios durys ir sukaukšėjo kaustyti batai[…] pro bažnyčios duris vidun žygiavo išsirikiavę „laisvės kariai“, apsikarstę automatais, rankose laikydami pistoletus ir granatas, pasiekė bažnyčios vidurį ir kaip niekur nieko sustojo. Iš kišenių išsitraukė maldaknyges ir ėmė melstis.[…]”-kraštotyrininko Aurimo Rapalio archyvai. Pasimeldę su vietos gyventojais, niekur nesiskirsto, bet kaime dar surengia ir šokius, kur prabūna iki pat vakaro. Bet, kaip ir minėjau, ne visos istorijos gražios, ir jos Šleideriui ir jo būriui buvo lemtingos. „Šleideris kartą apsilankė pas vieną moteriškę, kuri priprašė jo nušauti savo kaimyną. Bunza pažadėjęs jos norą įgyvendinti. Kai atėjo pas kaimyną, jis su savo sūneliu skaldė virbus. Priėjęs prie vyriškio, pasakęs jam laba diena, ir nušovęs. Grįžęs pas tą moteriškę, pasakęs, kad pažadą įvykdė. Moteris tuo metu skuto bulves, tad jis paprašęs, kad jinai užpiltų vandens ant jo rankų. Pasakęs, kad aš nusiplaunu rankas, tu to norėjai, tavo ir kaltė“.- Aurimo Rapalio archyvai. Ir štai čia įterpsiu viena detalę: “[…]Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų... Jokių žvėriškumų aš neleidau... Koks bus teismo sprendimas, man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, duos rezultatų.“ Generolas J. Žemaitis. Generolo J. Žemaičio žodžius mums patvirtina Kardo rinktinės vadovybės įsakymai.

Fonde Nr. K-1 saugoma Stasio Preibio ”[…] baudžiamoji byla Nr. 38678/3 […]S. Preibys nurodė, kad nužudymuose pasižymejo Šleiderio kuopa - jis šaudė ,,kaltus ir nekaltus". Kardo rinktines [štabo] nurodymu, 1947 m. Liepos 26 d. Platelių vls., Gelaičių k. turėjo susitikti ,,Paparčio", ,,Beržo", ,,Bunzos" kuopos į pasitarimą dėl Šleiderio savivaliavimoir specialiu teismu nuteisti pastarąjį.[…].” Ta mums patvirtina ir kitas suimtas Salantų kuopos partizanas Jonas Anužis-Darius tardymo metu saugumiečiams pasakęs, kad susirinkimo metu kuopos vadas Petras Gadeikis-Robinzonas pranešęs, kad iš Kardo rinktinės štabo buvo gautas įsakymas už plėšikavimus bei nekaltų kaimo gyventojų žudymus nuginkluoti ir nubausti mirties bausme Mosėdžio kuopos partizaną Adomą Skersį-Ąžuolą bei Ylakių kuopos būrio vadą Juozą Šleiderį-Bunzą. Iš kito dokumento, kuriame liudija MGB agentas apie AntanąMosteiką- Inkarą, mes galime matyti, kad liepos mėn, (labiausiai tikėtina pati pradžia) Šleideris vis dar vadovauja savo kuopai arba bent jau jos likučiams. Mosteika-Inkaras kartu dalyvauja “Paparčio” ir Šleiderio kuopų susirėmime su sovietinių aktyvistų ir stribų grupe Mosėdžiovls., Kulaukių k. 1947-07 (Infiltruoto MGB agento liudijime A. Mosteika nenurodytas kaip įvykiųdalyvis). Tą patį liepos mėn Šleiderio būrys jau išsiskirsto...

Iš būrio į kaimynines kuopas išeina kone visi partizanai, o kas neišeina, pačių partizanų yra gaudomi, ir nušaunami. “Fonde Nr. K-11 […] MGB Kretingos aps. […] apie agentūrinės operatyvinės veiklos rezultatus rašoma[…]: Mosėdžiovls. veikė anksčiau sumušto Šleiderio būrio likučiai (6 ,,banditai nelegalai"), kurie, legalizavusio ,,bandito" Jurgio Staniaus parodymais, įsijungė į Salantųkuopą. Ataskaitoje rašoma, kad Salantų (,,Tauragio") kuopai, kurioje buvo iki 14 narių, vadovavo Antanas Mosteika-Inkaras.”

Kitoje ataskaitoje, jau apie Platelių “Žygimanto” kuopą, mes matome: “Fonde Nr. K-41 saugomoje MGB Plungės aps. skyriaus[…] po kuopos vado Mosteikos nužudymo naujas būrio vadas laikinai nenustatytas, nustatyta, kad ,,ankstesniais mėnesiais" Platelių kuopą papildę6 ,,banditai",  buvę partizanų ryšininkai: Liudas Mika, Juozas Žalimas,, Antanas Česnauskas,[…]”. Šios dvi ataskaitos(Kretingos MGB ir Platelių MGB) tik dar karta patvirtina, kad Mosteika-Inkaras vadovauja abiems būriams, taip pat galime suprasti, kad buvę Šleiderio būrio vyrai pereina į Mosteikos vadovaujamus būrius.  Ar tuo metu kuopos stipriai išretėjusios, pasakyti sunku, tarkim spalio ataskaitos duomenimis: “Fonde Nr. K-41 saugomoje MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. spalio mėnesio agentūrinės-operatyvinės veiklos ataskaitoje rašoma, kad LLA Salantu „Tauragio“ kuopa, veikusi Salantųvalsčiuje, turėjo 14 narių, vadovaujama Antano Mosteikos-Inkaro.[…]” To pačio spalio mėnesio 1947-10-08  agentūrinėje ataskaitoje „Kurmiai“ apie veikiančią Platelių „Žygimanto“ kuopą, išvardinti aktyvūs ir šiuo metu kuopos sudėtyje esantys nariai. Tarp toje kuopoje veikiančių narių yra Antanas Mosteika-Inkaras. Iš viso išvardinti 13 asmenų. Tarp ten paminėtų 13 asmenų nėra nei Zelecko , nei trijų brolių Pinikų ir jų tėvo, nei Adomo Einikio, nei Broniaus Vauro, nei Prano Pučkoriaus ir kitų, kurie vėliau išvardinti kaip Salantų kuopos nariai. Tarp išvardintų Salantų kuopos narių yra ir Antanas Mosteika. Tad tuo metu matyt Platelių ir Salantų kuopos kovojančių vyrų dar turėjo.

Fonde Nr. K-1 saugomoje Liudo Mikalausko byloje Nr. 7530/3. Byloje yra Salantų miesto gyventojo, nepasiturinčio valstiečio Ivano Mamontovo Andrejevičiaus, gimusio 1915 m., 1948 m. sausio 4 d. nužudytųjų atpažinimo protokolas. Protokole rašoma, kad „abu (A. Mosteiką ir A. Brazdauską) gerai pažinojau. 1947 m. liepos mėnesį abu banditai su gaujos nariais dalyvavo sulaikant ir sumušant mane ir MGB Salantų valsčiaus liaudies gynėją A…(pavardė neįskaitoma). Taip pat anksčiau abu buvau sutikęs“.

Čia reikia paminėti labai svarbias ir įdomias detales, kurių protokoluose nemini rusų saugumo tarnybų tyrėjai. Jeigu vieną iš asmenų, dalyvavusių operacijoje, siedavo kažkokie asmeniniai ryšiai, tas asmuo protokoluose dažniausiai būdavo įvardijamas kaip „paprastas valstietis“, „nepasiturintis valstietis“ ir t. t. Bet ar tikrai Ivanas Mamontovas Andrejevičius buvo paprastas eilinis valstietis? Ar paprastas valstietis gali turėti ryšių su MGB darbuotojais? Nes jis atpažinimo protokole pamini, kad buvo sumuštas kartu su MGB darbuotoju: “[…] dalyvavo sulaikant ir sumušant mane ir MGB Salantų valsčiaus liaudies gynėją A…(pavardė neįskaitoma)[…] “taip pat anksčiau abu buvau susitikęs”. Ir čia Mamontovas tikrai nemeluoja, jis Antanątikrai buvo susitikęs ir ne vieną kartą. Visi kaimo žmonės kalbėdavo ir klausdavo vienas kito, kodėl Antanas Mosteika jo nepašalino. ”[…] Antanas pasitraukė į mišką pas partizanus. Jam partizanaujant, gyvenimas suvedė taip, kad kažkokiomis aplinkybėmis jis susitiko su tuo saugumiečiu, bet jam nekeršijo, nenužudė ir paleido. O šis paskui jį ir nušovė Antsieniuose.” Bet Antanas turbūt matė šiek tiek toliau ir turėjo savo planų, mat vėliau to pačio Ivano Mamontovo dėka, kuriam padėjo labai aktyvus komunistas Petras Donėla vyresnysis, kuris turėjo ir sudarinėjo vietinių tremiamųjų sąrašus, Antano Mosteikos žmona ir du jo vaikai nebuvo ištremti į Sibirą, nors buvo tremiamųjų sąrašuose. Tiesioginiu komunistų partijos nurodymu buvo vykdomas Lietuvos gyventojų genocidas. Vietiniai partijos komitetai ne kartą prašė atsiųsti kariuomenės įgulas kaimų terorizavimui ar lokaliniam partizanų šeimų trėmimui vykdyti. Šiuo atveju niekas nežiūrėjo, kad šeimos nariai (ypač - mažamečiai vaikai) niekuo nebuvo nusikaltę sovietinei valdžiai. ”[…] Išraše iš Ypatingojo pasitarimo prie TSRS MGB 1948-01-03 protokolo Nr. 1-a pažymėta Praną Mosteiką, Oną Mosteikienę, Emiliją Mosteikienę, „kaip sukilėlių-nacionalistų gaujos, dalyvio šeimos narius“, nutarta 10 metų tremti į Tomsko sritį, tremties laiką skaičiuojant nuo 1947-12-24. Į Tomsko sritį taip pat buvo ištremta A. Mosteikos ir P. Mosteikos sesuo Aleksandra Mosteikaitė, Kazio, g. 1928 m., kuri 1954-04-10 mirė specialiojoje tremties vietoje.[…]” Dokumentuose minimas Ivanas Mamontovas Andrejevičius yra Antano Mosteikos-Inkaro žmonos antrasis vyras, kuris ją vedė kai Antanas Mosteika buvo ištremtas į Rusijos lagerius.  Antanui Mosteikai iššokus iš vežimo ir pabėgus, nuo jį bandžiusių sulaikyti NKVD kareivių, žmona su vaikais priversta grįžti atgal į Laivius. Neturėdama kur apsistoji, ji su vaikais apsistoja Drakšių Sodyboje. Antanui pabėgus iš lagerio, vienas iš pirmųjų Antano Mosteikos-Inkaro ir Ivano Mamontovo Andrejevičiaus susitikimų įvyksta būtent ten. Vieną žiemos naktį į Drakšių sodybą Laivių kaime ginkluoti automatais ir apsirengę baltais maskchalatais (maskuojamieji rūbai žiemą) užsuka partizanų būryssu AntanuMosteika-Inkaru priešaky. “[…]Į namą įėjo du žmonės, tėvas (Antanas Mosteika) ir dar vienas partizanas, kiti pasiliko lauke. Mamontovas užkluptas netikėtai, vien suapatiniais, sėdėjoant lovos ir drebėjo iš baimės, nes manė kad atėjo jo nužudyti. Tėvas paėmėmane ant rankų, pasakė keletą žodžių ir paleido, tada apie kažka kalbėjosi su mama. Pokalbiui pasibaigus apsisuko ir išėjo, Mamontovo nelietė. Tai buvo paskutinis kartas, kai tėvą mačiau gyvą[…]”. Dar vienas žinomas Mosteikos ir Mamontovo susitikimas įvyksta prie Santaklės malūno “[…]Mosteika-Inkaras pagavo Mamontovą prie Santaklės malūno, surišo rankas per juosmenį ir varinėjo jį per upę pirmyn ir atgal, žiūrėdamas prigers jis ar ne. Bet jo nenužudė ir paliko jį gyvą[…]”. Matyt tai buvo ne paskutinis jų susitikimas, nes iš pačio Ivano Mamontovo liudijimo matome, kad jis su kitu MGB darbuotoju, vasarą, buvo sumuštas Antano Mosteikos-Inkaro, Alfonso Brazdausko-Naujienos ir kitų partizanų.  Iš Laivių kaimo kilusio ir Antaną Mosteiką labai gerai pažįnojusio, nes gyveno kaimynystėje, Konstantino Diekonto pasakojimo/interviu Aurimui Rapaliui: “Jo pati (žmona) buvo susidėjusi su rusu.[…] Mosteika tą rusą (Ivaną Mamontovą) buvo pagavęs. Prūde išplukdė(skandino). Išgąsdinoir paleido. Prie Riverio parbėgo (Vladislovas Riveris, gyvenęs kaimynystėje Laivių kaime) visas virpėdamas ir drebėdamas, kad jį paleido. O paskui po to paėjo gal keli metai, gal du, gal pusantų metų, tas Ivanas ir nušovė tą Mosteiką“. Kodėl pats Antanas jo nenužudė ir neleido jo nužudyti kitiems partizanams sunku atsakyti, galbūt jis suvokė tikrąją padėtį, kad likusi viena jo žmona su vaikais sunkiai išgyvens. Ar Ivanas Mamontovas buvo “nepasiturintis valstietis”, manau, labai aiškiai atsako šis dokumentas: “[…](MVD) darbuotojų asmens bylų archyviniame fonde Nr. V-4 saugoma LTSR NKVD darbuotojo Ivano Mamontovo, Andrejevič, g. 1915 m., asmens byla, kurioje yra duomenų, kad I. Mamontovas nuo 1945 m. rugpjūčio 9 d. […]” Ar pats Mamontovas dalyvavo operacijoje likviduojant Antaną Mosteiką-Inkarą, turbūt labai tiksliai atsako kiti dokumentai ir liudijimai: “[…]KGB rajonų poskyrių fondo K-11 saugomo MGB Kretingos apskrities skyriaus viršininko įsakymo duomenimis, Ivan Mamontov Andrejevič 1947-08-10 „pagal prašymą vėl buvo priimtas“ tarnauti valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kretingos apskrities, Salantų valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų (stribų) vadu.[…]”. Iš kito dokumento mes matome, kad stribųgrupė dalyvauja operacijoje: “[…]1948 m. sausio 4 d. Plungės aps. Platelių vls. Antsienių k. 19 MGB Salantų vls. poskyrio operatyvinių darbuotojų, stribų ir MGB kariuomenės kareivių grupė vykdė karinę čekistų operaciją […] kurios metu nužudytas LLA Platelių “Žygimanto” kuopos vadas Antanas Mosteika-Inkaras[…]”. Iš Vytauto Mosteikos liudijimo: “[…]tą naktį (kai buvo nušautas Mosteika-Inkaras) patėvis (Ivanas Mamontovas) girtas grįžęs namo iš džiaugsmo šaudė į lubas...”. Klausimų, ar Mamontovas dalyvavo pašalinant Mosteiką-“Inkarą” neturėtų kilti, matyt tai buvo ne tik asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, bet ir žūtbūtinis kerštas. Ar būtent jo paleisti šuviai pasiuntė Antaną Mosteiką į mirtį mes atsakyti tikrai negalime, bet jis tikrai dalyvavo operacijoje jį likviduojant. 

"[...]noriu pabrėžti, kad tautos išgamų ir šnipų naikinimo klausimas visuomet buvo pats opiausias, nemaloniausias, sunkiai išsprendžiamas, atsakingiausias, bet vis dėlto jokiu būdu neišvengiamas. Šnipų veikla visuomet buvo ir tebėra pragaištingiausia tiek pačiam sąjūdžiui, tiek visiems tauriems, legaliai gyvenantiems lietuviams. Priešas šnipus labiausiai vertina, nes tik jų išdavikiška veikla padėjo jam tiek daug nukauti partizanų, tiek daug areštuoti, tiek daug Lietuvos sūnų ir dukrų kalėjimuose pūdyti ar Sibiro krašte lėta mirtimi marinti. Šnipas yra daug pavojingesnis už atvirą priešą, nes jis dažniausiai veikia ten, kur jo nesitikima[…]”. Iš A. Ramanausko-Vanago prisiminimų knygos "Daugel sūnų krito".  Kur link vedu? Fonde Nr. K-1 yra MGB Kretingos apskrities skyriaus 1947 m. lapkričio 6 d. pranešimas ir 1947 m. lapkričio 5 d. apklausos protokolas, kurių duomenimis LLA Platelių kuopos narys, slapyvardžiu „Šeši“, besislapstydamas pas MGB slaptą informatoręŠatkauskaitę(vardas Stasė) ir norėdamas legalizuotis, jos įkalbėtas sutiko jos namuose Platelių valsčiaus Kidaičių kaime (taip dokumente) slaptai susitikti su MGB atstovais. Susitikimo metu išvardijo Platelių kuopos ir Šleiderio būrio narius, rėmėjusir ryšininkus. „Banditas-nelegalas“ buvo užverbuotas agentu veikti būriosudėtyje, jam suteiktas slapyvardis „Jokūbas“. Kaip "stambųryšininką" "Jokūbas" nurodė Liudą Mikalauską, buvusį baltąjį sukilėlį, "legalizavusį banditą", kuris kiekvieną dieną ateidavo į partizanų stovyklą su pranešimais, jo namuose buvo slepiamas apiplėšimųmetu įgytas turtas ir produktai. Byloje yra [partizanų būrio] vidaus agentui "Jokūbui" suformuluotos užduotys ir "elgesio legenda". Fonde Nr. K-1 saugoma Liudo Mikalausko baudžiamoji byla Nr. 7530/3 Byloje yra sulaikytojo Liudviko Mikalausko 1948 m. sausio 5–6 d. apklausų protokolai, kurių duomenimis, partizanų vadas A. Mosteika ir „Naujiena“ jo namuose ėmė lankytis nuo 1947 m. rudens. L. Mikalauskas partizanus savo namuose slapstėir davė valgyti. Taigi, kas buvo LLA Platelių kuopos narys, slapyvardžiu „Šeši“? "[…] Byloje yra ,,Paparčio" būrio nario (priesaikądavė 1947 m. birželio mėn. Šateikių miške) Česlovo Budrio, Jono,-g. 1925 m. 1947-11-05 apklausos protokolas[…]” ;“[…]paskutiniu metu būryje buvo 7 nariai: Juozas Karbonskis-Papartis, Antanas Mosteika-Inkaras, Alfonsas Brazdauskas-Naujiena, Stasys Preibys-Labutis, Alfonsas Gečas-Rambynas, Česlovas Budrys-Šeši ir pats Antanas Jakštas-Neris. Taigi, slaptas MGB agentas veikęs Antano Mosteikos-Inkaro vadovaujamame būryjebuvo Česlovas Budrys-Šeši, jam MGB suteikė slapyvardį “Jokūbas”. Žiūrėkime kitus slaptus KGB protokolus. Fonde Nr. K-11 esančiame MGB Plungės apskrities skyriaus pranešime rašoma, kad “1948 m. kovo 5 d. Plungės valsčiaus Gintališkių kaime buvusio Platelių kuopos vado Mosteikos 5–6 partizanų (dokumente„banditų“) grupė nužudė legalizavusį „banditą“ Justiną Norgėlą.[…] J. Norgėla 1946 m. gruodžio mėnesį buvo užverbuotas MVD Platelių valsčiaus skyriaus agentu slapyvardžiu „Erelis“, bendradarbiavime su MGB organais buvo įtariamas veidmainiaujantis.“ Taigi, žinome ir antrąjį MGB užverbuotą agentą, veikusį kuopos viduje. Justinas Norgėla-Karalius jam MGB agentų suteiktas slapyvardis “Erelis”. “Dėl šnipų naikinimo partizanus galės kaltinti tik tas, kuris sunkios okupacijos metu pataikavo priešui, pats buvo vienokiu ar kitokiu būdu užverbuotas MGB pareigūnų, užsimaskavęs priklausė įvairaus plauko šnipų gaujai ir galbūt slaptai jau yra išdavęs ne vieną artimą savo draugą. Kokius nors priekaištus išsilaisvinimo veiksniams tegali daryti tas, kuris sąžinės ramybę prarado ir nori surasti veidmainišką savo elgesio pateisinimo pagrindą." Ramanauskas-Vanagas “Daugel sūnų krito”. Fonde Nr. K-41 saugomoje MGB Plungės aps. skyriaus 1948 m. sausio mėn. agentūrinės operatyvinės veiklos ataskaitoje rašoma, kad Platelių kuopos vadas Mosteika-Inkaras ir tos pačios kuopos partizanas (dokumente "banditas") Alfonsas Brazdauskas, Kazio slap. Naujiena nužudyti MGB Salantų vls. skyriaus įvykdytos karinės operacijos metu pagal duomenis, gautus iš MGB Platelių vls. informatoriaus (osvedomitel), kuris duomenis perdavė MGB Salantų vls. skyriui, nes Platelių mstl. buvo toli. Ataskaitoje rašoma, kad Mosteikos vadovaujamą Platelių kuopą sausio mėn. sekė agentai: "Jokūbas", "Astra", "Erelis", informatoriai "Šatkauskaitė", "Danė", "Zuk", "Solovjov".  Toliau sekime agentūrinęataskaitą. Iš jos galėsime suprasti, kaip veikia agentai ir ką planavo MGB skyrius.
1947-12-31 agentas “Jokūbas” pranešė, kad būrio vadas Mosteika sausio 1 d. ketino Mikalausko namuose pravesti partizanų (dokumente “banditų”) susirinkimą, kuriame dalyvaus 4–5 partizanai. Susirinkimas įvyko. Sausio 5 d. Mosteika planavo pravesti susirinkimą su visais būrio nariais. Agento “Jokūbo” pranešimą patvirtino agentas “Astra”. Agento “Jokūbo” “patarimu”, susirinkimas turėjo įvykti Platelių valsčiaus, Kadžių kaimo gyventojo Juozo Petrausko namuose. Susirinkime turėjo dalyvauti ir Mosteikos pakviesti “mūsų” (MGB) agentai “Astra” ir “Jokūbas”.

MGB paruoštas karinės čekistinės operacijos planas Petrausko namuose likviduoti “vadeivos” Mosteikos būrį neįvykdytas, nes sausio 4 d. Mosteika buvo nužudytas, o susirinkimas atidėtas neribotam laikui.

Taigi iš agentūrinės informacijos mes galime puikiai matyti, kad du MGB skyriai nesusikalba. Iš pažymos matome, kad MGB Plungės apskrities skyrius planavo operaciją, kurios metu bus likviduotas visas „vadeivos“ Mosteikos burys. Tačiau Platelių valsčiaus slaptam MGB informatoriui Platelių miestelis pasirodė per toli, tad informatorius pasirinko artimesnį kelią ir informaciją perdavė Salantų MGB skyriui, kurie, matyt, apie planuojamą Plungės MGB skyriaus operaciją nieko nežinojo. Nes ataskaitoje rašoma: „[…] MGB paruoštas karinės čekistinės operacijos planas Petrausko namuose likviduoti „vadeivos“ Mosteikos būrį neįvykdytas[…]“.

Fonde Nr. K-1 saugoma Liudo Mikalausko baudžiamoji byla Nr. 7530/3. Byloje yra MGB Salantų vls. skyriaus viršininko jaun. ltn. Paulausko, vyr. oper. igaliotinio vyr. ltn. Arkilovo, oper. igaliotinio vyr. ltn. Semjino, MGB kariuomenės Salantų garnizono viršininko vyr. ltn. Jarovoj pasirašytas 1948-01-04 aktas, kuriame rašoma, kad 1948-01-04 MGB Salantų vls. skyriuje buvo gauta informacija, kad Platelių vls. Unsenių k. (taip dokumente rusų kalba) bandito (taip dokumente) Mikalausko žmonos Malvinos Mikalauskienes, Jono namuose vakaroja 3 ”banditai” (taip dokumente). Į kaimą buvo išsiųsta operatyvinė liaudies gynėjųir MGB kariuomenės 19 asmenų grupė (neįvardinti). Karinei grupei apsupant Mikalauskienės ūkį iš namo išbėgo 3 ginkluoti partizanai (dokumente ,,banditai") ir šaudydami pistoletais ėmė bėgti link miško. Susišaudymo metu buvo užmušti 2 partizanai (dokumente - banditai) ir 1 sužeistas. Nužudytųjų kūnai buvo atvežti į Salantų miestelį, gyventojai atpažino, kad tai buvo: 1. Antanas Mosteika (taip dokumente), Kazio, g. 1915 m., slapyvardžiu Inkaras, Salantų vls., Laivių k. gyventojas, ginkluotas vokišku pistoletu Parabelum, dviem rusiškom granatom РГД-42 ,2. Alfonsas Brazdauskas, slapyvardžiu Naujiena, iki ,,išėjimoįgaują" gyvenęs Platelių vls., Notėnų k., ginkluotas vokišku pistoletu Valter ir viena vokiška granata, 3. Sužeistas Liudas Mikalauskas, Stepono, g. 1909 m., Platelių vls., Antsienių k. gyventojas, gyvenęs  nelegaliai, pas jįbuvo rasta 15 rusiškų šautuvo šovinių ir rusiška granata F-1. Iš raporto matome, kad likviduoti “Inkarui” ir dar dviems partizanams mesta 19 žmonių. Pažiūrėkime dar vienąataskaitą. Fonde Nr. K-11 saugomoje byloje apie MGB Kretingos aps. skyriaus kovą su Žemaičių apygardos partizanais esančioje 1948 m. sausio mėnesio ataskaitoje apie agentūrinės operatyvinės veiklos rezultatus rašoma[…] 1948-01-04 MGB Salantuose veikiančio skyriaus viršininkas Paulauskas iš agento „Gaivolas“ gavo informaciją, kad Antsienių kaime Salantų ir Platelių rajonų ribose vakaroja 3 „ginkluoti banditai“. Paulausko vadovaujama operatyvinė grupė apsupo ūkį. Iš namo išbėgo 3 ginkluoti „banditai“, atsitraukdami iš pistoletų bėgolink miško. „Organizuoto persekiojimo ir užsimezgusio susišaudymo“ metu buvo nužudyti Antanas Mosteika, Kazio, g. 1915 m. – Inkaras, kilęs iš ūkininkų šeimos, Salantų kuopos vadas, „Kardo rinktinės“ štabo 1947 m. gruodžio mėnesį paskirtas LLA Platelių kuopos vadu[…] paimti „Kardo rinktinės“ štabo įsakymai Platelių kuopai, tarp jų – įsakymas apie A. Mosteikos paskyrimą LLA Platelių kuopos vadu.[…]” MGB Kretingos apskrities skyriaus Skuodo valsčiaus (taip dokumente) karinė-čekistinė grupė pagal agento „Gaivolas“ medžiagą[…] surado ir užsimezgusio susišaudymo metu likvidavo vieną iš Kardo rinktinės Platelių kuopos grupę, du asmenys nužudyti, vienas „banditas“ suimtas. Nužudytas kuopos vadas – Mosteika-Inkaras, buožės, paimti ginklai, šoviniai. Operatyvinėje suvestinėje Nr. 5 parašyta, kad MGB Kretingos apskrities skyrius likvidavo 3 asmenis, tarp nužudytųjų atpažintas Žemaičių apygardos Platelių kuopos vado pavaduotojas Alfonsas Brazdauskas-Taujenis (taip dokumente). Apie kitus agentūrinius raportus kuriuose jis minimas kaip Salantų “Tauragio” kuopos vadas, mes jau apžvelgėme pirmoje straipsniodalyje. O dabar grįžkime prie Mikalausko name tuo metu buvusio, gyvo liudininko, kurioužregistruoto ar kaip nors minimo KGB, MGB ir kituose protokoluose ir atsakaitose neaptikau. Gali būti, kad jis paprasčiausiai jėgos/žinybosstruktūroms visiškai neįdomus ir todėl jo ataskaitose nemini, bet gali būtiir kita priežastis, kurios mes taip pat atmesti negalime…“[…]Antaną Mosteiką pažinojau iš anksčiau. Po karo girdėjau žmones kalbant, kad jis išėjęsį mišką pas partizanus. Antsienių kaime gyveno mano brolis Liudas Mikalauskas. 1948 m. žiemą vieną dieną atvažiavau pas brolį vežti miško. Pas jį troboje besėdį Antanas Mosteika ir Brazdauskas kilęs iš Notėnų (Salantų valsčius), vardo nežinau. Sulojo šuo, brolienė sušuko, kad kiemas pilnas enkavedistų. Mosteika ir Brazdauskas puolė pro duris. Mosteiką Antaną nušovė prie obels sode, Brazdauskas pabėgo toliau iki Gintališkės kaimo, bet ten apsiautė jį ir nušovė. Aš po kiek laiko išėjauį kiemą, saugumo viršininkas pakvietėmane, apklausinėjo, kiek žmonių buvo, liepė dar apieškoti namą, mano brolis slėpėsi viršuje, jį ten surado, numetė ant žemės, išvežė į Salantų saugumą, ten jis nuo sužeidimo mirė. Pasakojo, kad Antaną Mosteiką, Brazdauską ir mano brolį Liudą Mikalauską palaidojo durpyne prie Gaidžio koplyčios, Kalnalio kaime, važiuojant link Kretingos. Prieš tai visų trijų kūnai buvo pamesti miestelio aikštėje.” Sovietų dokumentuose nurodoma būtinai nukautuosius atpažinti ir tuo pretekstu juos atvežti į apskritį. Šis "nekaltas" nurodymas yra ne kas kita, kaip visoje Lietuvoje 1946 - 1949m. plačiausiai praktikuota partizanų niekinimo miestelių aikštėse sankcija. Tokio barbariško elgesio su nukautaisiais tikslas - išlieti savo patologinę neapykantą, įbauginti gyventojus, išaiškinti partizanams prijaučiančius asmenis.

Taip Antanas Mosteika-Inkaras ir baigė savo kovą už Lietuvos laisvę, išduotas savų…Visada pasitaikė žmonių, kuriuos sovietų saugumui pavyko užverbuoti, paversti savo agentais ar informatoriais. Tačiau turbūt nei būrio vadas Antanas Mosteika, nei kiti šio būrio kovotojai  nė neįtarė, kad jų tarpe yra net ne vienas išdavikas. Ir nesvarbu, tu buvai laikomas geru būrio vadu ar ne..Nr. P-16119 J. Brazdeikis apklausos protokoluose nurodė kad Jurgis Norgėla Mosteiką, apibūdino kaip gerą būrio vadą. Galbūt dėl šitos priežasties “1948 m. kovo 5 d. Plungės valsčiaus Gintališkių kaime buvusio Platelių kuopos vado Mosteikos 5–6 „banditų“ grupė nužudė legalizavusį „banditą“ Justiną Norgelą.[…]”(Jis buvo MGB agentas infiltruotas į Mosteikos būtį) nors byloje yra nurodytos kitos priežastys, neva Norgėlos nesutarimas su vienu iš Mosteikos partizanų, tikrosios priežasties mes turbūt niekada nesužinosime..

Antano Mosteikos kaimyno Visvaldo Riverio liudijimas: “[…]Antaną Mosteiką ir jo šeimą pažinojau nuo mažens. Kaimo žmonės šnekėjo, kad iš nelaisvės Rusijoje grįžęs A. Mosteika pasitraukė į mišką. 1948 m. sausio mėn buvome budynėje pas Steponą Pušinską, Laivių k., giedojom kalnus. Sodyba buvo prie kelio. Žmonės sušneko, kad parveža nušautą Mosteiką. Jį vežė su arkliais vežime iš Gintališkės kaimo. Paskui jį su kitais dviem numetė prie stribokynės Salantuose.” Numestus kruvinus nušautų partizanų kūnus buvo atvestas atpažinti ir Antano Mosteikos sūnusVytautas Mosteika, bet kūnai buvo per daug sužaloti ir kruvini, vaikas tėvo atpažinti nesugebėjo. Salantų stribai ir saugumiečiai Salantų valsčiuje nukautų ar saugumo būstinėje nukankintų Žemaičių apygardos partizanų kūnus iš pradžių pamesdavo atpažinimui ir niekinimui Salantų miesto Turgaus aikštėje, o po kelių dienų išveždavo užkasti. Žuvusiųjų palaikai galėjo būti užkasti dabartiniame Kretingos r. Imbarės sen. Žvainių k. Salanto upės slėnyje buvusio durpyno duobėse bei greta buvusiuose bulviarūsiuose šalia Žvainių k. žydų kapinių. 1996 m. rugpjūčio 23 d. šioje vietoje atidengtas architekto Edmundo Giedrimo suprojektuotas paminklas.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Prezidento dekretu ir Krašto apsaugos ministerijos įsakymu (po mirties) Antanui Mosteikai-Inkarui suteiktas karinis leitenanto laipsnis pagal eitas pareigas partizanų organizacijoje. Taip pat A. Mosteika kartu su kitais žuvusiais partizanais įamžintas Kryžkalnio memoriale.

Kad ir kaip būtų gaila, jau po daugybės metų žuvus Antanui Mosteikai-Inkarui, bijodamas, kad kas nors sužinos, Vladas Daukšas sudegino visus Antano Mosteikos dokumentus ir nuotraukas, kurie buvo paslėpti jo sodyboje po kriauše. Tad taip praradome dalį krašto istorijos…

Šie istorijos puslapiai yra skausmingas išgyvenimas – turbūt net sunku suprasti, ką turėjo išgyventi jaunų lietuvaičių motinos, matant nuo okupantų rankų žūstančius sūnus, artimuosiusir bendražygius. “[…]Tik staiga iki galo atsidarė bažnyčios durys ir sukaukšėjo kaustyti batai, bet ne vienų, o daugelio kojų minami.[…] pro bažnyčios duris vidun žygiavo išsirikiavę „laisvės kariai“, apsikarstę automatais, rankose laikydami pistoletus ir granatas, pasiekė bažnyčios vidurį ir kaip niekur nieko sustojo.[…] Ne veltui ant suolo sukniubo senoji Brazdauskienė ir per visas mišias daugiau nebepakėlė galvos, tik matėsi, kaip nuo vidinio verksmo trūkčiojo jos pečiai. Nuo tada ne tik Sakalauskienė jau žinojo, kodėl Brazdauskienė aną sekmadienį verkė... Rikiuotėje stovėjo jos sūnus...[…].” Alfonsas Brazdauskas-Naujiena žūsta kartu su mano močiutės broliu Antanu Mosteika-Inkaru. ”[…]atsitraukdami iš pistoletų bėgo link miško. „Organizuoto persekiojimo ir užsimezgusio susišaudymo“ metu buvo nužudyti 2 Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Platelių (Žygimanto) kuopos partizanai. Žuvo kuopos vadas Antanas Mosteika-Inkaras ir jo pavaduotojas Alfonsas Brazdauskas-Naujiena.

Na ir pabaigai. Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. (…)“ - Jonas Žemaitis- Vytautas.
Kovojom Ąžuolais, palūžom Ąžuolais, mirėm Ąžuolais ir šlamėsim Ąžuolais, tiems, kas Tėvynę myli.

• Ankstesnis
• Sekantis