Audros būrio žūtis
1947m. balandžio 23 d. išduoti būrio eilinio Rudolfo Ottingo (būryje žinomas kaip Ostinas) (partizaniškas slapyvardis Romas) Žaliosios (Buktos ) miške nelygioje kovoje su enkavedistais žuvo būrio vadas Juozas Vaičiulis – Audra, gimęs 1918m. Tūriškių k. Krosnos vls., Pranas Svetlauskas – Kelmas ,gimęs 1922 m. Pėdiškių k. Krosnos vls. ir vokietis Hernas.
Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Audros būrio vadas „Audra“ pasiuntė kovotojus Romą - Rūdolfą Ostiną ir Kiaunę - Juozą Prabulį su užduotimi pas Kalniškėje dislokuojančio „ Ateities“ būrio vadą Antaną Aleškevičių (slap.Ateitis). Susitikimo vieta Krasenkos kaime pas rėmėją Antaną Bubnį. Po susitikimo Audros būrio vyrai liko dienavoti. Pagal rėmėjo A. Bubnio pasakojimą, anksti rytą jo sodyba buvo apsupta enkavedistų ir Krosnos stribų. Besitraukdamas iš apsupties J. Prabulis žuvo. Ostinas iškėlęs rankas išėjo iš pašiūrės ir ne tik pasidavė, bet paklaustas „kodėl pasidavei ? atsakė „Noriu gyvent“ ir kitos dienos ankstų rytą nuvedė čekistus prie savo kovos draugų, su kuriais kartu gyveno, Audros būrio bunkerio. Partizanai, nenujausdami pavojaus, ramiai ilsėjosi, nes bunkeris buvo pastatytas neprieinamoj vietoj. Netrukus užvirė įnirtingas mūšis, tačiau jėgos buvo nelygios, visi trys: būrio vadas Juozas Vaičiulis Audra, Liudvikas Svetlauskas – Kelmas ir vokietis Hernas žuvo. Žuvusiųjų lavonus stribai užkabinę už kojų tempė daugiau kilometrą per balas, kupstus, kemsynus į Buktos (Žaliosios) miško pakraštį. Iš ten nuvežė į Krosną ir išmetė prie stribelnyčios niekinimui, kur jau gulėjo išniekintas žuvusio Krasenkoj pas A. Bubnį Juozo Prabuliio – Kiaunės, Negro lavonas. Po kelių dienų niekinimo visus naktį sumetė į klebonijos durpines. Tiesa, stribas Vladas Budrevičius prasitarė, kad būrio vadą Juozą Vaičiulį nuo gatvės kažkas pavogė. Kas, kur palaidojo, taip ir nesužinojom.
Štai ką pasakojo apie šį įvykį partizanų ryšininkė Albina Lakickienė – Pušelė:
- Krosnoje balandžio 23 būna šv. Jurgio atlaidai. Tai tą naktį vokietis Romas, suimtas pas Bubnį Krasenkos kaime iš sekmadienio į pirmadienį, į savo būrio bunkerį Žaliojoj prie Vartų kaimo atvedė rusus. Bunkeris buvo įrengtas sunkiai prieinamoj vietoj, už didelės pelkės.
Aš tada buvau Krosnoj atlaiduose, o nakvojau Vartuose pas pusseserę. Girdėjome šūvius. Ėjom pažiūrėti. Mes žinojome, kad ten yra slėptuvė, bet nemanėm, kad ten bus pilna rusų ir stribų. Mus tuoj sučiupo. Sako: „ Eikit, pažiūrėkit, jūsų draugus nudėjom...“ Mes pasakėm, kad einam uogauti. Nepatikėjo, nepaleido. Suėmę laikė. Žiūrim atvelka per tą balą tris... Rankos surištos virš galvos. Užkabino kažkokiu lynu ar virve ir velka per balą. Visi dumblini, purvini baisu žiūrėti. Po kokių dviejų valandų atėjo kitos dvi uogautojos (spanguoles rinkdavom ir pavasarį) ir tas suėmė. Žuvusius sumetė į vežimą ir išvežė į Krosną. Tada mus paleido.
Apie Rudolfą Ottingą , Lietuvoje jį žino kaip Rūdolfą Ostiną, mūsų istorikai, istorijos tyrinėtojai apie jį daug žino, todėl aiškinti nereikėtų. Kadangi jis pradėjo Tauro apygardoje partizano ir išdaviko kelią, manau, kad žmones, nieko nežinančius apie tokius niekšus, reikia informuoti. O kad būtų aiškiau ir tiksliau remiuosi ne tik savo pažintimi su Ostinu ir žmonių prisiminimais, bet ir Juozo Starkausko publikuojama dokumentine medžiaga rasta KGB l-o (žvalgybos) skyriaus keturių tomų byloje Nr.281, su užrašu Balandis.
Taigi, Rūdolfas Ostinas tas garsusis agentas – smogikas „Kirvis“ pradėjo partizano ir išdaviko kelią, kovodamas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinėje.
Rudolfas Ottingas ir Bronius Slavickas kovėsi Rytų fronte vokiečių armijos gretose. Frontui traukiantis į vakarus jie dezertyravo (Starkausko publikacijoj susirgo) ir liko Lietuvoje, Slavicko tėviškėje, Skiturių kaime ,Simno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Kurį laiką slapstėsi Broniaus tėviškėje, prasidėjus persekiojimams tapo Žuvinto palių partizanais. Davė priesaiką. Pasirinko Kovo ir Romo slapyvardžius. 1946m. pavasarį vieno susidūrimo su čekistais metu Bronius Slavickas – Kovas žuvo, Ostinui – Romui pavyko nuo baudėjų pabėgti. Po Palių „valymo“ performuojant būrius Ostinas buvo pervestas į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Sakalo kuopos Audros būrį kaip partizanas vokietis slapyvardžiu Romas eiliniu. 1947m.balandžio mėn. per karinę - čekistinę operaciją pateko į nelaisvę Suimamas nesipriešino ir tuoj pat išdavė jam žinomus bunkerius. Tų pačių metų gegužės mėnesį jį užverbuoja spec. grupių (SG) MGB 2-N Valdybos 2 skyr. 5 poskyrio virš. pavaduotojas mjr. Sokolovas. Taip R. Ottingas tampa spec. grupės agentu smogiku, pasirinkęs slapyvardį Kirvis. 1948m. jis tampa pirmos, o vėliau ll CG vadu ir būna juo iki išsiunčiamas į Vokietiją. Ši grupė, jam vadovaujant nužudė per 150 partizanų. Jis pats apie 20 (kitose pažymose apie 67). 1951m. sausį dalyvavo sunaikinant du Maironio rinktinės būrius Ariogalos raj. Tų pat metų sausio – kovo mėn. dalyvavo sudėtingoje kombinacijoje, išaiškinant Vytauto apygardos štabo bunkerį. Dalyvavo nužudant iš užsienio atvykusį Trumpį ir suimant Gardenį. Dalyvavo nužudant J. Lukšą – Skirmantą. Kaip Kirvio išradingumo ir drąsos pavyzdys 1951m. didelėmis MGB pastangomis įvykęs“ legendinis “ (fiktyvus) Dainavos apygardos partizanų vadų pasitarimas. Už tokius ir panašius“ darbus“ Kirvis 1947 – 1950m. yra gavęs 87 apdovanojimus ir paskatinimus. Iš viso per 50 tūkst. rublių. Pagal1950 06 01 pažymą agentas smogikas Kirvis gaudavo 2 tūkst. mėnesinį atlyginimą. Be to šį galvažudį 1950m. J. Paleckio Aukščiausiosios tarybos preaidiumas apdovanojo garbės raštu.
Ginkluotam pasipriešinimui einant į pabaigą, apie 1950metų vidurį, čekistai pradeda ruošti R. Ottingą permesti į Vakarų Vokietiją. Kaip teroristą prieš sovietų priešus. 1956m. sausio 12 d. smogikas Kirvįs tapęs Balandžiu su grupe amnestuotų vokiečių karo belaisvių buvo išsiųstas į Vokietiją, vykdyti naujos čekistinės užduoties.
Nuotraukose Juozas Vaičiulis - Audra būrio vadas ir Būrio žuvimo vietos nuoroda, kadangi toliau pelkė atminimo ženklo statyti nėra kaip.
Aldona Vilutienė
