Vincas Gruodis – Žilvitis
Vincas Gruodis – Žilvitis gimęs1925m. Kūlingės k., Igliškėlių vls., Marijampolės aps. gausioje ūkininkų šeimoje. Vincas su vyresne seseria Albina ir jaunesniu broliu Alfonsu lankė už kelių kilometrų esančią Igliaukos šešiametę pradžios mokyklą, kurią pasiekti žiemos ir pavasarinio atolaidžio metu mažiesiems pradinukams buvo gana sudėtinga ir sunku. Tačiau Vincukas buvo pareigingas, stropus ir gabus mokinys. Baigęs pradinę įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Esant geriems orams, jaunasis moksleivis gimnaziją, esančią už 20 km., pasiekdavo dviračiu, o žiemos metu gyveno tėvų išnuomotame bute Marijampolėje. Per vasaros atostogas su broliu Alfonsu dirbo visus ūkio darbus: šienavo, kirto javus, arė, akėjo ir visa kita.
Mokantis septintoje klasėje išgirdo apie generolo P. Plechavičiaus formuojamus Lietuvos kariuomenės Vietinės rinktinės dalinius. Kaip ir kiti jaunuoliai ypač studentai ir gimnazistai išauklėti senąja oraus patriotizmo dvasia vos 18 metų sulaukęs tapo plechavičiuku. Fašistams pradėjus rinktinės likvidaciją, pasprukęs nuo persekiotojų, Vincas grįžo į tėviškę.
Grįžus raudoniesiems prasidėjo teroras. Paskelbta mobilizacija privertė Vincą, kaip ir tūkstančius kitų jaunuolių susimąstyti, kuriuo keliu pasukti: ar tapti nuolankumo auka, ar su ginklu rankose į kovą su okupantu stoti. Nulėmė bendras to meto tautos patriotinis nusiteikimas ir pirmosios sovietinės okupacijos pamokos. Vincas pasuko laisvės keliu...
Iš pradžių slapstosi namuose, tačiau su kiekviena diena pavojus didėja tiek Vincui, tiek šeimai. Gruodžių sodybą nuolat lanko alkani kareiviai ir stribai: grasina, daro kratas, ieško Vinco, didina pyliavas ir mokesčius. Telieka vienas kelias – aktyviosios kovos kelias. 1945m. rudenį išėjo į partizanus, davė priesaiką, gavo slapyvardį Žilvitis. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas pastebėjęs Vinco pareigingumą, drausmingumą- paskyrė jį būrio vadu. Sėkmingai vadovavo ne vienoms kautynėms. Jiezno stribams spalio švenčių „fejierverko“ organizatorius. 1947m. lapkričio mėn. 18d.Kašonių k., Jiezno vlsč. nelygioje kovoje su okupanto kareiviais sunkiai sužeistas, nuvežtas į Kauno ligoninę, lapkričio 19dieną mirė. Iš ligoninės bendražygio Vytenio ir ryšininkų Šaulio ir med. seselės Žibutės slapta buvo iš ligoninės išvežtas į Važaitkiemį į mylimos mergaitės Albinos tėviškę ir slapta palaidotas jos tėvų beržyne. Deja... išliko tik simbolinis kapas. Albina su tėvais buvo ištremti į Sibirą. Grįžę rado tėviškę sunaikintą , lauką, kur ilsėjosi V. Gruodžio palaikai - iš melioruotą.. . Pagal Albinos nurodytas koordinates, jos iniciatyva ir Marijampolės politinių kalinių ir tremtinių rūpesčiu, palaidojimo vietoje 2004m. pastatytas kryžius, iškilmingai pašventinta simboliška palaidojimo vieta.
