PALIŲ MŪŠIS
PALIŲ MŪŠIS vyko 1945 08 5 –15 (Marijampolės aps.) 1944m. rudenį Paliose, Buktos (Žaliosios) miške ir Žuvinto ežero salose veikė keletas partizanų būrių. Juos visus ( apie 150 vyrų) į bendrą dalinį apjungė ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės maj. S. Staniškis (slap. Antanaitis, Litas).
Vykdydami SSRS NKGB liaudies komisaro L. Berijos įsakymą „per dvi savaites baigti su „banditizmu“ NKVD suruošė Palių ir Žuvinto ežero „valymą“. 1945 08 05 prasidėjo Palių - Žuvinto ežero mūšis. Šis mūšis yra unikalus partizaninio pasipriešinimo istorijoje, nes jis vyko didžiuliame (5428 ha) pelkių ir vandens masyve ir truko visą savaitę.
Rugpiūčio 5d. rytą Palias ir Žuvinto ežerą apsupo Trečio Baltarusijos fronto Minsko Raudonosios žvaigždės ordino 132-ojo pasienio NKVD pulkas, ir spec. junginio pasienio būrio pajėgos. Į pagalbą buvo iškviesta reguliarios sausumos kariuomenės daliniai, šarvuočiai, aviacija. Žvalgybiniai lėktuvai raketų šūviais nurodydavo įtartinas vietas. Dalinio vadas S. Staniškis , matydamas tokią ginkluotės ir kariuomenės gausą, nusprendęs mūšyje išvengti tiesioginio susidūrimo, dalinį išskirstė į būrius. Dzūkų būriui įsakė nepastebimai trauktis link Buktos (Žaliosios) miško ir ten užėmus atatinkamas pozicijas, pasiruošti sutikti priešą. Šarūno būrys užsimaskavo ir pasiruošė gynybai Didžioje Žuvinto ežero saloje, likusieji partizanų būriai- užėmė pozicijas Paliose ir keliose kitose ežero salose , kad galėtų veikti staigiai, ir, nepastebimai plaukiojančių salų (kinių) priedangoje, pasitraukti.
„Šukuodami“ Palias, kareiviai pagal komandą ėjo grandine vienas nuo kito per metrą, ėjo pirmyn per jau žuvusių saviškių lavonus. Rytinėje Žuvinto ežero pusėje baudėjai valtimis ir plaustais, pagamintais iš Aleknonių k. ūkininkų kluonų durų šaudydami plaukė ežeru link salų. Partizanai prisileidę arti, taiklia granatų ir kulkosvaidžių ugnimi skandino juos į ežero dugną. Matydami, kad susidūrimas neišvengiamas, prieblandoje apgaulės būdu pakvietę rusiškai, „plaukite čia , banditų nėra“ prisileidę arti atidengdavo ugnį, sukeldami rusų gretose paniką. Mūšis naktį nutilęs, ryte vėl atsinaujindavo. Dėl nuolatinių puolimų išsisklaidė partizanų būriai, nutrūko ryšys su vadovybe. Nebuvo galimybės susisiekti su ryšininkais. Net ir rugpjūčio dešimtą, kaip jau niekur nesigirdėjo šūvių, partizanų būriuose tvyrojo nežinia. Ir tik rugpjūčio 11 d. partizano Lyno tėvas, įsitikinęs, kad rusai visiškai pasitraukė, tą žinią pranešė partizanams. Susirinkę į Didžiąją salą po kelių dienų mūšio ir nežinios pirmą kartą užvalgę, ėmė skaičiuoti nuostolius.
Mūšyje žuvo 12 partizanų, jų lavonai niekinti Simno aikštėje ir užkasti prie arklidžių. 1995m. mūšio 50- čiui paminėti V. Kubertavičiaus iniciatyva atidengtas paminklas Riečiuose ,o 2005m. mūšio 60- čiui paminėti Aleknonių k. pastatytias LGGRTC Atminimo žymuo.
Palų - Žuvinto mūšyje NKVD patyrę didelių nuostolių, šiame regione grandiozinių karinių operacijų atsisakė, nors pasalas ir atskirų kvartalų masyvų valymus vykdė iki aktyvios partizaninės kovos pabaigos.
Aldona Vilutienė
