40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

Gretimame puslapyje: studijų savaitės Dainavoje vaizdai. Iš k.—Anoj pusėj Spyglio, belaukiant vakarienės. Jonas Kairevičius šventė Jonines kartu su žmona Vida. Jaunimo simpoziumo vedėjas dr. Petras Kisielius, Aras Norvilas, Kastytis Šoliūnas ir Liudas Landsbergis. Apačioj—dr. Zigmas Brinkis, Liuda Rugienienė ir Juozas Ardys. Nuotr. Jono Urbono ir Kazio Ambrozaičio.

1996 m. birželio 23-29 d. Dainavoje įvyko tradicinė lietuviškų studijų savaitė, surengta JAV Lietuvių fronto bičiulių. Ir ne tik tradicinė, bet ir jubiliejinė—keturiasdešimtoji savaitė. Paskaitų, pokalbių ir svarstybų temos plačiai įvairavo, paliesdamos šiuo metu gal aktualiausius Lietuvos ir jos išeivijos gyvenimo bei tarpusavio santykių klausimus. Juos nagrinėję paskaitininkai bei pranešėjai buvo ne vien vyresniosios kartos, bet ir studentiškojo jaunimo atstovai. Savaitėje dalyvavo taip pat svečias iš Lietuvos—Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas adv. Jonas Kairevičius su žmona Vida.

Pirmadienio popietė buvo skiriama pokalbiams apie naujausių imigrantų iš Lietuvos problemas, jų santykius su antrąja išeivijos karta ir Lietuvių Bendruomene. Birutė Jasaitienė, JAV LB Socialinių reikalų skyriaus vedėja, kalbėdama apie padą naujausią imigraciją į JAV po 1990 m., pastebėjo, kad tie legaliai ar nelegaliai atvykusieji ieškoti geresnės duonos ir uždarbio, dažnai nepritampa prie esamų organizacijų, jų veiklos, todėl matomai atsiranda „mes ir jūs" sąvokos. Rita Šakenienė, pati būdama naujoji ateivė, tačiau pozityviai įsijungianti į visą lietuvišką veiklą, tvirtino, kad šios trečiosios imigrantų bangos asmenų vien Čikagoje yra daugiau negu 10,000, daugiausia nelegaliai čia gyvenančių. Nesijungdami į Lietuvių Bendruomenę dėl jiems nepatinkamų įstatų, naujieji ateiviai susibūrė į atskirą sambūrį „Krantą". Prelegentė apgailestavo, kad nerandama bendro kelio ir kalbos, kad naujieji ateiviai yra pasidarę kosmopolitais.

Dr. Vytautas Bieliauskas savo paskaitoje „Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis" pažvelgė į dabartines Lietuvos problemas bei jų sprendimą. Dr. Bieliausko paskaita ištisai spausdinama šiame numeryje.

Dr. Kęstutis Skrupskelis,No. Car-oline ir Vytauto Didžiojo universitetų profesorius, kalbėjo apie pilnutinės demokratijos galimybes Lietuvoje. Nors tebematoma kartais pilka sovietinė nuotaika, tačiau tautos atsistatymas vyksta ir iš išorės, ir iš vidaus. Atsiranda asmeninė iniciatyva, žmonės pradeda pajusti savo galimybes, planuoti, ugdyti savo gyvenimą. Auga jaunimo organizacijos, vaikų darželiai. Visa tai rodo pradžią demokratinės sistemos. Demokratija savaime nėra tobula sistema. Ją nuolat reikia kurti, o galimybės priklauso nuo pačių žmonių.

Labiau sarkastišką dabartinio Lietuvos gyvenimo vaizdą nupiešė kitas Kauno VDU profesorius dr. Antanas Musteikis savo paskaitoje, pavadintoje „Laisvės alėjose ir jų paunksnėje". Jis pabrėžė, kad tebejaučiamas senų laikų prisiminimo jausmas. Vis dar dažnai stengiamasi įrodinėti, kad Komunistų partija buvusi lietuvybės išlaikytoja. Raudonojo dvaro poetai vis dar stengiasi nuvertinti Lietuvos istorijos faktus. Blogio kova su Gėriu tebevyksta. Nemari tauta kunkuliuoja, bando grįžti į savo nepažeistas šaknis.

Į šio pilnutinės demokratijos temomis pokalbių ciklą būtų galima įjungti ir dr. Arvydo Žygo pranešimą, padarytą vienos vakaronės metu, apie dabartinio Lietuvos jaunimo kelius ir kryžkeles. Prelegentas pažvelgė į jaunimą socialinių, ekonominių, kultūrinio imlumo aspektais. Jaunimas mėgsta egzotines idėjas, jo tarpe matomas kultūrinis ekumenizmas, dažnai atneštas iš Vakarų pasaulio nežabotas modernizmas. Paskutiniu laiku ypač pastebima tokios euro-amerikietiškos kultūros neigiama įtaka, pasireiškianti spaudoje ir televizijoje savo nekontroliuojama pornografija. Atrodo, kad visa tai yra finansuojama suinteresuotos mafijos. Lietuvoje reiškiasi tikras šėtoniškas nihilizmas.

Ketvirtadienio diena buvo skirta aptarti Lietuvos ekonominėms problemoms. Prof. Valdas Samonis iš Toronto savo paskaitoje davė plačią Lietuvos ekonominio gyvenimo padėties apžvalgą. Kalbėjo apie nomenklatūrinę privatizaciją, jos ryšius su valdžios žmonėmis, korporacinį modelį, lito nuvertinimą ir surišimą su doleriu, bankų krizę ir kitas ekonomines problemas.

Prelegento nuomone, ekonominė padėtis Lietuvoje vis dėlto yra geresnė negu Ukrainoje ir kt. buvusios SS kraštuose. I tolimesnio ekonominio augimo eigą reiktų žiūrėti su tam tikru optimizmu, tačiau padarytos klaidos dar ilgai alins Lietuvos ekonomiją. Artėjančių seimo rinkimų proga opozicinės partijos turėtų skelbti pozityvius projektus: netrukdyti ūkininkams ir verslo žmonėms, atverti užsienio rinkas, padėti kelti įmonių našumą ir tt.

Savo komentarais dr. V. Samonį papildė ekonomistas Jonas Pabedinskas. Jo nuomone, valstybės ekonomika dažnai surišta su politika, tad didelių vilčių iš ekonomistų jis nemato.

Dr. Antanas Grina, kurį laiką Lietuvoje buvęs finansininkų patarėju, savo paskaitoje aptarė Lietuvos bankininkystės problemas. Nutarus atsikratyti rubliu, kaip pereinamoji valiuta buvo įvestas laikinas talonas, o vėliau— litas. Centrinio Lietuvos Banko veikla gerai reiškėsi, iš tarptautinių bankų geromis sąlygomis buvo gaunamos paskolos. Tačiau naujai LDDP valdžiai tai nepatiko: buvo priimtas Valiutų valdybos modelis. Infliacija pradėjo kilti, litas užsienio valiutos atžvilgiu tapo pervertintas, prekybos balansas negatyvus, nurašytos didelės paskolos, privedusios prie bankų krizės. Prelegento nuomone, dar reikės daug pastangų ir reformų norint atstatyti gerą bankinę situaciją.

Adv. Jonas Kairevičius iš Kauno savo pirmojoje paskaitoje pažvelgė į teismus ir teisingumą Lietuvoje. Jo paskaitos „Teisingumo paieškos" kiek sutrumpintas tekstas spausdinamas šiame žurnalo numeryje.

Savo įdomiais komentarais paskaitą papildė čikagietis adv. Povilas Žumbakis, pastebėjęs, kad bet kokia valdžia dažnai yra pats didžiausias nusikaltėlis, o demokratija ne visada dar reiškia teisingumą.

Antroje savo paskaitoje Jonas Kairevičius nagrinėjo teisinės valstybės pagrindus. Jis pabrėžė, kad pirmumas teisinėje valstybėje turi būti skiriamas piliečiui-žmogui, o ne valdžios autoritetui, biurokratams ar partijų vadovybėms. Į savo klausimą, ar Lietuva jau pakeliui į teisinę valstybę, prelegentas atsakė, kad ji tuo keliu jau eina, bet dar ne visada sėkmingai. Įstatymai dažnai prieštarauja vieni kitiems, valdžia savo įsteigtomis apskričių struktūromis trukdo rinktų savivaldybių darbą. Ekonominė bloga padėtis taip pat nepadeda teisinės valstybės kūrimui. Net ir patys žmonės dažnai neįsisąmoniną, kad jie yra valstybės pagrindas, kad nuo jų priklauso valstybės likimas. Jeigu teisės normos yra jiems valstybės varu primetamos, artėjantys Seimo rinkimai yra gera proga tvirtai pasisakyti už teisinę valstybę.

Šeštadienio popietę buvo pokalbis lietuviškosios išeivijos periodinės spaudos klausimais bei rūpesčiais. Pokalbio dalyviai: „Darbininko" redaktorius Julius Keleras, „Draugo" moderatorius kun. Viktoras Rimšelis, spaudos bendradarbis Vacys Rociūnas, pokalbiui vadovavęs Juozas Baužys ir, savaime aišku, kalbėtojai iš auditorijos. Pokalbio temos: mūsų spaudos uždaviniai, kryptys, atvirumas laikui, kontroversijos ir kt.

Šeštadienio vakare įvyko simpoziumas išeivijos jaunimo lietuviškos veiklos klausimais. Jam vadovavo dr. Petras Kisielius, dalyvavo studentai ateitininkai.

Aras Norvilas savo pranešime kėlė klausimą, kas užsienio lietuvių jaunimą skatina dalyvauti lietuvių organizacijose, dainų ar šokių ansamblių veikloje. Jo paties atsakymu—tai draugai ir noras įgyti daugiau žinių apie Lietuvą, jai padėti. Tačiau bendravimas su Lietuvos jaunimu ne visada yra lengvas: kartais nerandama bendros kalbos, jaučiama kitokia galvosena, net ir tos pačios organizacijos, pvz. ateitininkų Lietuvoje ir čia, tarpusavio santykiuose.

Kastytis Šoliūnas pabrėžė didelę tėvų reikšmę lietuviškam jaunimo auklėjimui iki to laiko, kol patys jaunuoliai jau pajunta savo identitetą.

Kastyčiui pačiam teko bendrauti su Lietuvos jaunimu „Opus Dei" stovykloje, kur tenykštis jaunimas dažnai iš užsieniečių laukdavo įvairių atsakymų. Prelegentas su rūpesčiu pasisakė dėl jaunimo lietuviškos ateities ir kėlė reikalą ieškoti naujų idėjų.

Liudas Landsbergis prisipažino, kad vaikystėje jam lietuvybė nelabai terūpėjo. Jis ją surado tik būdamas 12 metų, mamos atsiųstas į Dainavą, tapo ateitininku ir pats nusprendė vykti mokytis į Vasario 16 gimnaziją. Tad didžiausius kreditus dėl savo lietuviškumo Liudas skiria savo motinai, Dainavai ir dr. Vyganto Dainavoje ruoštiems žiemos kursams. Dėl bendravimo su Lietuvos jaunimu jis taip pat galvojo, kad dėl skirtingų kultūrų, kuriose tapome išauklėti, tas bendravimas tikrai nėra lengvas.

Penktadienio popietė buvo skirta 55-rių metų sukakčiai nuo 1941 m. Tautos sukilimo paminėti. Įvadą padarė dr. P. Kisielius, pakviesdamas dr. Adolfą Damušį ir Vidą Kairevičienę uždegti žvakę, kaip šviesos simbolį Lietuvai. Apie pasiruošimą sukilimui, jo organizavimą bei eigą, atskirus sukilimo fragmentus kalbėjo trys sukilimo dalyviai: dr. Adolfas Damušis, dr. Kazys Ambrazaitis ir inž. Pilypas Narutis. Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu.

Surištas su Lietuvos kova dėl laisvės buvo prisiminimas Lietuvos partizanų, veikusių Suvalkų Trikampyje. Apie jų veiklą išsamiai pasakojo prof. Valdas Samonis, neseniai grįžęs iš Lietuvos ir parsivežęs naujos informacijos, rastos Vilniaus ir Varšuvos KGB archyvuose. Pagal ją, Lietuvos partizanų kelias į Vakarus per Suvalkų kraštą buvęs labai gerai organizuotas. Po paskaitos V. Samonis parodė vaizdajuostę iš 1996 birželio pradžioje Punske įvykusio partizanams pastatyto paminklo šventinimo iškilmių. Vaizdajuostėje dainuojant Lietuvos folkloriniam ansambliui dainą „Ąžuolai žaliuos", prie jos prisidėjo ir vakaronės dalyviai.

Kadangi ši savaitė buvo 40-toji, vienos vakaronės metu buvo prisimintos pačios pirmosios savaitės Kennebunkporte ir Dainavoje, jų programos, dalyviai. Pasižiūrėta į senas nuotraukas, kuriose tada visi taip jaunai atrodėme. Tylos minute buvo prisiminti ir jau Amžinybėn iškeliavę idėjos bičiuliai, bičiulės.

Šiemet Lietuvoje bendrai posėdžiavo ir tarėsi jungtinė komisija sudaryta iš JAV LB ir Lietuvos Seimo frakcijų atstovų. Du šios komisijos nariai, moderuojant dr. Zigmui Brinkiui, pasidalino patirtais įspūdžiais:

Liuda Rugienienė pasidžiaugė, kad komisijos pasitarimuose vyravo darbinga nuotaika. Buvo kalbamasi dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo baruose, bandoma derinti programas, pasisakyta pozityviai už tikybos dėstymą Lietuvoje. Kalbėtasi taip pat ir Nato, Karaliaučiaus srities bei apskritai Lietuvos saugumo reikalais.

Juozas Ardys pastebėjo, jog komisijos pokalbiuose buvo pabrėžtas lietuvių tautos integralumas, nesiribojantis jokiomis geografinėmis sienomis. Dar prieš sekančią komisijos sesiją tuo klausimu bus paruoštas projektas „Integrali tauta", kurio principai paimti iš Lietuvių Chartos ir Lietuvos Konstitucijos. Taip plačiu bendradarbiavimu stiprės lietuvių tautos atsparumas bei solidarumas.

Vienos vakaronės metu savaitės dalyviai buvo supažindinti su naujai išleista, Vidmanto Valiušaičio suredaguota, plačios apimties—515 psl.— knyga „2ygio draugams". Su šia knyga supažindino dr. K. Skrupskelis: joje pateikiami publicistiniai straipsniai bei kitokia medžiaga iš „Kauno aido", „Kauno laiko" ir „Garso".

Kitos vakaronės metu Marija Reinienė, vos prieš porą dienų grįžusi iš Lietuvos, kur turėjo progą susitikti su KD partijos žmonėmis ir su jais kalbėtis dėl pasirengimo ateinantiems seimo rinkimams, perdavė gana teigiamus savo įspūdžius.

Žinoma, ir ši savaitė neapsiėjo be daugybės posėdžių, kuriuose savo reikalus aptarė LFB taryba, Į laisvę fondas, speciali politinė komisija ir kitokios organizuotos ar neorganizuotos grupės. Dienos programa maždaug nuo savaitės vidurio prasidėdavo kun. Viktoro Rimšelio ir kun. Vyto Volerto atnašaujamomis šv. Mišiomis. O vakarais, po vakaronių programų, skambėdavo dainos, vadovaujamos dr. Petro Kisieliaus ir inž. Prano Baltakio. Tik vieno dalyko šioje savaitėje nebebuvo—tai užbaigiamojo literatūros ir muzikos vakaro. Gaila! Tačiau vistiek, dr. Majausko žodžiais, galime pasakyti: Dievuliuk, gi tikrai gražu mūs' Dainavoje!

Juozas Baužys

LEONARDAS PAULIUS-PADLECKAS, sulaukęs 72 metų, mirė 1996 gegužės 20 d. Michigano valstijoje. Palaidotas šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje.

Baigęs Panevėžio gimnaziją, Leonardas studijavo Stuttgarto Aukšt. Technikos mokykloje, kur gavo inžinieriaus diplomą. Amerikoje savo išradingais projektais įgijo pasitikėjimą amerikiečių tarpe ir dirbo mechanikos srityje. Tačiau Lietuva, jos laisvė ir kova su okupantais buvo natūrali Leonardo gyvenimo dalis. Dar gimnazijos suole jis jungėsi į slaptus rezistencijos būrelius prieš bolševikus, vėliau prieš nacius. Pasitraukęs į Vakarus, studijuodamas Stuttgarte, įstojo į Korp! Grandį. Universitetą baigęs, dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių veikloje, 1953-54 m. būdamas LFB sekretoriumi ir prisidėdamas prie pirmųjų Lietuviškų Europos studijų savaičių rengimo. Dėka šių organizatorių—L. Pauliaus, dr. K. Pemkaus, dr. Z. Brinkio, kun. B. Liubino ir kt.— šios savaitės tęsiasi iki šiandien. Ypač malonu prisiminti 1954 m. liepos 26 -rugpjūčio 2 d. LFB konferenciją ir studijų savaitę Ludwigshafene, kur prof. A. Maceina, prof. Z. Ivinskis, dr. J. Grinius, L. Prapuolenis ir kt. savo visuomeniniais svarstymais pradėjo tokių savaičių tradiciją. Amerikoje Leonardas sukūrė gražią šeimą su Romana Jonauskaite, išaugino du sūnus—Tomą ir Saulių—ir dukterį Dalią. Tebūnie Leonardui lengva Amerikos žemelė. Jo kapas šv. Kazimiero kapinėse liudys žiaurią komunistinę vergovę, privertusią jį palikti tėvynę Lietuvą.

(Iš Pilypo Naručio kalbos Leonardo Pauliaus šermenyse).

KUN. DR. VALDEMARAS CUKURAS, Ateitininkų Federacijos dvasios vadas, Nekalto Prasidėjimo seserų vienuolyno Putname kapelionas, Į laisvę žurnalo ir jo idėjų rėmėjas, gimęs 1915 metais, mirė besilankydamas Lietuvoje 1996 liepos 17 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.