TREČIOJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVOJE

Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialas surengė jau trečiąją studijų savaitę. Šiemet ji buvo nedidelėje vietovėje — Mastaičiuose, netoli Kauno ir Garliavos liepos 20-24 d. Arti šimto dalyvių buvo jaukiai įsikūrę Aukštesniosios Žemės ūkio mokyklos patalpose; netoliese yra Pabartupio kaimas ir Pažėrų miškas, kur 1951 metais išduotas žuvo Juozas Lukša-Daumantas, o už poros kilometrų — Garliavoje yra Daumanto vardu pavadinta gimnazija. Pagrindinė šių studijų dienų tema — Lietuvos politinė kultūra. Buvo atvirai žvelgiama į Lietuvos politinio gyvenimo, ekonomikos ir kitų sričių sunkumus, stoką moralinių nuostatų, opozicinių grupių vienybės problemas ir visuomenės apatiją. Buvo taip pat laiko skirta lietuvių tautos rezistencinės kovos prieš komunistus bei nacius klausimams, paminėta Į laisvę žurnalo 50 metų sukaktis. Visi prelegentai, kalbėtojai, diskusijų dalyviai į Šiuos klausimus žvelgė realiai ir objektyviai, nebijodami dažnai iškelti ir opozicijos ar apskritai savųjų daromas klaidas.

Ekskursijos į Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vietą dalyviai. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Nijolei Gaškaitei (kairėje) įteikiamaĮ laisvę fondo premija. Šalia stovi Juozas Tumelis ir dr. Kazys Ambrozaitis. Nuotr. J. Baužio.

Studijinę programą pradėjo Jonas Kairevičius, ĮLF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas, akcentuodamas krikščioniškų vertybių ir demokratinių idėjų svarbą Lietuvos valstybiniame gyvenime. Dr. Vytautas Bieliauskas savo paskaitoje palietė užsienio lietuvių politinio galvojimo polinkius ir kokią reikšmę jiems turi Lietuvos valdžios laikysena. Prof. Bronius Kuzmickas davė vienerių metų nuo praėjusios vasaros Lietuvos politinio gyvenimo spektrą. Dr. Kęstučio Girniaus paskaitoje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su žmonių principais, jų išsižadėjimu bei pakeitimu, kaip tai ryškiai pastebima pokomunistinėje eroje. Opozicijos problemas gyvai nagrinėjo du prelegentai. Dr. Virgis Valentinavičius konkrečiai kalbėjo apie lietuviškosios opozicijos charakteristiką, apie lietuviškųjų partijų bruožus, jų vystymąsi ir galimybes ateičiai. Dr. Egidijus Vareikis pažvelgė labiau iš teoretinės pusės į Lietuvos valdžios ir opozicinių grupių santykius.

Šios paskaitos parengė dirvą gyvoms diskusijoms, vykusioms du vakarus. Apvaliojo stalo diskusijoms vadovavo Vilija Aleknaitė, Feliksas Palubinskas, Juozas Tumelis ir Juozas Baužys. Buvo daug įdomių pasisakymų apie Lietuvos ir jos išeivijos santykius, apie krikščioniškosios kultūros propagavimo reikalą Lietuvoje, apie politinių partijų bendradarbiavimą, norint užtikrinti laimėjimą sekančiuose rinkimuose į Seimą. Antrojo vakaro diskusijose dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis nuoširdžiai pritarė didesniam opozicijos grupių bendradarbiavimui.

Viršuj — prie partizanams paminklo stovi Daumanto kovų draugas Povilas Pečiulaitis ir dr. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė. Apačioj — Opozicijos temų paskaitininkai, iš k. — dr. Egidijus Vareikis, dr. Virgis Valentinavičius, pirmininkavęs Valdas Vasiliauskas. Nuotraukos J. Baužio.

Susipažįstama su partizanų spaudos eksponatais Į laisvę fondo studijų savaitės metu. Nuotr. J. Baužio.

Minint Į laisvęžurnalo, pasirodžiusio pogrindyje prieš 50 metų, sukakti kalbėjo dr. Kazys Ambrozaitis, Vladas Telksnys ir Juozas Baužys. Buvo perskaitytas Juozo Gražio, anuometinės slaptos spaustuvės vedėjo, kur pogrindinė Į laisvębuvo spausdinama, laiškas. Pernai mirusį dr.Vytautą Vardį savo išsamioje paskaitoje prisiminė dr. Saulius Girnius. Nijolė Gaškaitė skaitė jaudinančiai įdomią paskaitą apie nepriklausomos Lietuvos viziją: kokią ją įsivaizdavo partizanai ir kokia ji dabar yra. Nijolė Gaškaitė, daug dirbanti lietuviškos rezistencijos ir tautos genocido istorijos telkimo ir paskelbimo srityje, buvo apdovanota pirmąja Į laisvę fondo įsteigta metine premija — 4,(XX) litų.

Viena popietė buvo skirta ekskursijai į Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vietą, kur Pažėrų miško pakrašty, prie pastatyto balto kryžiaus buvo prisimintas Juozas Lukša ir jo kovos draugai. Dalyvių tarpe buvo ir jo žmona Nijolė Bražėnaitė. Kalbėjo jo kovų draugas ir žuvimo liudininkas Povilas Pečiulaitis, poetas Kazys Bradūnas paskaitė poezijos posmus. Buvo taip pat aplankyta ii Garliavoje esanti Daumanto vardo gimnazija, kurią maloniai aprodė pats direktorius ir dedikacijos pradininkas Vidmantas Vitkauskas.

Studijų dienos buvo užbaigtos gražiu dainos ir poezijos vakaru, kuriame dalyvavo solistė Nijolė Ambrazaitytė, poetai Kazys Bradūnas ir Bernardas Brazdžionis, deklamatorė Mėta Valiušaitytė. Šis vakaras ir visa studijų programa vyko jaukioje ir didelėje

Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos salėje. Rūmų patalpose per visą laiką buvo galima taip pat apžiūrėti ir lietuviškos rezistencijos, tremtinių ir politinių kalinių spaudos parodos eksponatus. Šią parodė surengė rezistencinio paveldo komisijos prie Į laisvę fondo vadovas, dokumentų rinkėjas ir atnaujintojas Domas Akstinas. Buvo taip pat galima pavartyti ir įsigyti naujas Morkūno ir Ko spaustuvėje išleistas knygas, jų tarpe ir pernai Į laisvę fondo rezistencinio romano premiją laimėjusią Birutės Pečiokaitės-Adomėnienės knygą ,,Penktas: nežudyk".

Prie šių trečiųjų studijų dienų labiausiai pasidarbavo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Jonas Kairevičius, valdybos pirmininkas Juozas Tumelis, iždininkas Ignas Misiūnas ir kiti Lietuvos bendraminčiai. Kai kurių paskaitų ir pranešimų tekstai spausdinami ištisai šiame numeryje.

Juozas Baužys