NUO REDAKTORIAUS STALO

Į LAISVĘ LAISVĖJE

Paskutiniuoju laiku teko išgirsti nuomonių, laiškais ir žodžiu,— ar nevertėtų jau pagalvoti apie Į laisvę žurnalo sustabdymą (juk tikslas jau pasiektas, Lietuva laisva, žurnalo vardas lyg ir nebetinka), arba reikėtų pakeisti jo vardą (gal geriau dabar tiktų ,.Laisvė", ,,Laisvi!", ,,Laisvėje"...?), o gal net nedelsiant perkelti žurnalą į Lietuvą, atiduodant jį, pvz., jau susiorganizavusiam Į Laisvę Fondo branduoliui (Karys jau persikėlė, Aidai nuo Naujų Metų irgi išvyksta). Žodžiu, atėjo laikas ir Į laisvę žurnalui užbaigti savo darbus, panašiai kaip ir vyriausiems laisvinimo veiksniams.

Rugsėjo 19 Kultūros Židinyje, New Yorke, įvyko priėmimas Lietuvos vyriausybės atstovams, vykstantiems namo po Lietuvos Respublikos priėmimo į Jungtines Tautas. Ta proga Antanas Sabalis įteikė prez. Vytautui Landsbergiui tris paskutinius,,Į Laisvę" žurnalo numerius. Iš k. — A. Sabalis, Rasa Razgaitienė, prez. Landsbergis ir Gintė Damušytė. Nuotr. A. Žumbakienės.

Ne nuo vieno redaktoriaus priklauso žurnalo ar laikraščio likimas. Žodį turi jo leidėjai, o taip pat ir jo skaitytojos, skaitytojai bei rėmėjai, tad iš jų būtų įdomu išgirsti ir daugiau nuomonių. Lauksime parašant.

Kai pogrindinė Į laisvę buvo išleista 1943 metais Kaune, jos uždavinys buvo ugdyti tautoje rezistencinę dvasią, gaivinti ir propaguoti demokratines laisvės idėjas. Atgaivinta Vokietijoj ir vėliau persikėlusi į Ameriką Į laisvę ir vėl nepamiršo rezistencinio pobūdžio: reikėjo ne tik pagelbėti mirtiną kovą kovojančiai tautai, bet ir nuolat atsispirti išeivijoje prieš tautinio, kultūrinio, politinio ir dvasinio nuosmūkio ar net visiško išnykimo realybę. Rezistencija plačiąja prasme ir dalinai lietuviškoji politika tapo Į laisvę uždaviniu.

Dabar, kai Į laisvę vėl grįš į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą (o tai yra jos dabartinio redaktoriaus alternatyva), jos uždavinys, atrodo, pirmoj eilėj bus ir vėl propagavimas demokratinių laisvės idėjų. Jau dabar Lietuvoje pradedamos vėl skleisti ,,Į pilnutini demokratiją" idėjos, jos papildomos ir pritaikomos naujai atsikūrusios Lietuvos dvasiai.

Na, o dėl paties vardo — nauji leidėjai atras ir tinkamą šiam laikui vardą. Žemaičiai juk sako: kap pavadinsi, tep nepagadinsi!