Sovietų žurnalistai — APIE SOVIETŲ SĄJUNGOS ATEITĮ
1990 lapkričio mėnesį Amsterdame įvykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo svarstomos ekonominės reformos Sovietų Sąjungoje, dalyvavo ir keturi sovietų ekonomistai bei žurnalistai. Tuo metu Gorbačiovo tolimesnieji ėjimai dar nebuvo galutinai išryškėję, jis dar nebuvo atsukęs antrąją savo veido pusę, pasitenkindamas tik grasinimais neklusnioms respublikoms. Tad įdomu pažvelgti, kaip apie Sovietų Sąjungos ateitį dar lapkričio mėnesį galvojo ir pranašavo toje Amsterdamo konferencijoje dalyvavę sovietų intelektualai.
Vienas iš jų — Genadij Lisičkin, ekonomistas ir rašytojas, optimistiškai reiškė pasitikėjimą Gorbačiovu ir perestroika. Jo įsitikinimu, politinėmis ir ekonominėmis reformomis, kurios dabar ten vykstančios, visos esamos problemos bus išspręstos taikiai, ir Sovietų Sąjunga išliksianti nesubyrėjusi.
Kitas sovietų ekonomistas, Nikolai Šmelev, taip pat tvirtino, kad Sovietų Sąjunga nesubyrėsianti. Tačiau ji bus išsaugota tik jėgos pavartojimu prieš neklaužadas respublikas ir net kraujo praliejimu. Valdžią paimsiąs kariuomenės perversmo į priekį išstumtas diktatorius. Politinė laisvė bus apribota iki minimumo, tačiau, jo manymu, ekonominės reformos būsiančios vykdomos.
Todėl Vakarų valstybėms geriausia būtų nenutraukti, o gerinti ekonominį bendravimą su Sovietų Sąjunga. Vakarai neturėtų net galvoti apie ekonominių ryšių mezgimą su atskiromis respublikomis, nes jos negalinčios duoti jokių garantijų. Kremlius jokiu būdu nepaleis iš savo rankų Sovietų Sąjungos aukso rezervų, nebent kilęs karas viską pakeistų. Įdomus Šmelevo tvirtinimas, kad Kuba ir Indija finansiškai yra Sovietų Sąjungai skolingos daugiau, negu patys sovietai yra įsiskolinę Vakarų pasauliui.
Ekonomistas ir žurnalistas Vasilij Seliunin pažiūrėjo į padėtį visiškai skirtingai ir pesimistiškai. Jo nuomone, sovietinė imperija nebeišsaugojama — nei jėgos pavartojimu, nei demokratiniais būdais. Kaip sąjunga ši imperija jau dabar yra iširusi, o artimoje ateity Vakarai turės santykiauti su atskiromis respublikomis. Iš po imperijos griuvėsių (gal ir po civilinio karo) iškils naujos valstybės. Todėl Vakarai daro didžiulę klaidą, vis dar palaikydami centrinę Gorbačiovo valdžią. Paskolos ir ekonominė parama jau dabar turėtų būti nukreipiama ne į ją, o į respublikas.
Žurnalistas Anatolij Streiljani apgailestavo, kad Seliunino mintys vis dar esančios mažumoje. Ypač jos nepriimtinos valdžioje esantiems nomenklatūros žmonėms. Priešingai, jo manymu, Gorbačiovas jau šiuo metu rengiasi panaudoti jėgą ir tuo būdu išsaugoti imperiją. Ar tai būsiąs jo peršamas ,prezidentinis valdymas', ar kas nors į tai panašaus, bet jėgos pademonstravimas galįs pasirodyti jau už keletos savaičių.
Šio žurnalisto žodžiais jau išsipildė. Lietuva ir Latvija jau pajuto ne tik Gorbačiovo grasinimus, bet ir kruvinos jėgos pavartojimą.
jb
Pasinaudota Laisvosios Europos radijo biuleteniu Soviet/East European Rqjort, Vol. VIII, Nr.16, Jan. 15, 91.
