XXIII-ji Lietuviškųjų studijų savaitė Gouviex pilyje

Chantilly, kur šiemet VIII.1-8 įvyko XXIII-ji europinė Liet. studijų savaitė, priklauso Paryžiaus priemiestinei zonai. Tai žavingas, pilimis ir architektūros paminklais išpuoštas, vasarą žalumynuose paskendęs gamtos kampelis, kuriame poilsio ir atvangos ieško ne tik paryžiečiai. Chantilly — žirgų miestas, pagarsėjęs savo hipodromu ir jau nuo praeito šimtmečio čia vykstančiomis arklių lenktynėmis. Bet ne tai čionai sutraukė šiemet lietuvius iš įvairių Vak. Europos ir užjūrio šalių.

Europos lietuvių XXIII studijų savaitės dalyviai Chantilly, Prancūzijoje

Prie pat Chantilly stovi Gouvieux pilis, kurioje veikia tėvų jėzuitų kultūros centras “Les Fontaines” su turtinga biblioteka ir erdviomis posėdžių salėmis. Šita pilis kadaise priklausė karaliui Liudvikui Pilypui. Pereitame šimtmetyje ji tapo Rotšildų šeimos nuosavybe. Po šio karo Rotšildų šeima Gouvieux pilį su ją supančiu 50 ha parku perleido prancūzų jėzuitams už ištiestą pagalbos ranką persekiojamiems Prancūzijos žydams nacių okupacijos metais. Pradžioje šiuose rūmuose gyveno ir mokėsi filosofiją studijuojantys jėzuitai. Nuo 1970, atsižvelgdami į naujus laiko reikalavimus ir uždavinius, jėzuitai šitą nuosavybę pertvarkė ir pavertė kultūros centru, kurio tikslas yra “skatinti ir puoselėti studijinę ir tiriamąją veiklą visose kultūros srityse”. Chantilly kultūros centras artimai bendradarbiauja su Pikardijos universitetu Amiens mieste, rengia įvairius mokslininkų suvažiavimus, studijų dienas, religiniais, socialiniais, profesiniais reikalais besidominčių žmonių susitikimus. Čia jiems sudaroma patogi kūrybinio darbo aplinka. Beje, čia yra įsikūrusi “Archives de philosophie” žurnalo redakcija ir leidžiamas plačiai žinomas enciklopedinio turinio tęstinis dvasinės kultūros veikalas — “Dictionnaire de spiritualité”. Tarpininkaujant Prancūzijos lietuvių kat. misijos vedėjui kun. J. Petrošiui, Chantilly kultūros centro paslaugomis šiemet pasinaudojo ir lietuviai.

★

Sekmadienio, VIII.I, popietį čia jau buvo įsikūrusi XXIiI-sios Lietuviškųjų studijų savaitės rengimo komisija: Alina Grinienė, Žibutė Klimienė ir stud. Mečys Landas. Nuo pat įvažiavimo į pilį besirenkantiem savaitės dalyviam kelią rodė nusmaigstytos lietuviškos trispalvės. Vakare įvyko dalyvių susipažinimas, pradėtas pramoginių dainų koncertu. Jį atliko neseniai ir Lietuvos atvykusi ir Muenchene įsikūrusi žinoma estrados dainininkė Violeta Rakauskaitė-Landienė.

★

Formalus savaitės atidarymas įvyko pirmadienio, VIII.2, rytą. Moderatorius lituanistas Vincas Natkevičius, Vasario 16 gimnazijos direktorius, apžvelgė nuo 1954 m. nueitąjį europinių Liet. studijų savaičių kelią. Susirinkusius pasveikino namų šeimininkas — kultūros centro direktorius jėzuitas tv. Boutry. Jis pažymėjo, kad Liet. studijų savaičių renginys gražiai derinasi su jo vadovaujamo centro tikslais — skatinti intelektualinės ir dvasinės kultūros veiklą. Jis sakėsi sužavėtas savaitės proga čia išstatytais paryžiečių lietuvių dailininkų kūriniais ir linkėjo susirinkusiem kūrybingos darbo nuotaikos, kad savaitės darbai pasitarnautų ir Lietuvos laisvės reikalui.

Pavaduodamas negalėjusį atvykti min. Stasį Lozoraitį, dr. Albertas Gerutis (Šveicarija) kalbėjo užsieny veikiančios Lietuvos diplomatinės tarnybos vardu, linkėdamas visiem puoselėti tautinę idėją ir Lietuvos valstybingumo sąmonę.

Savaičių iniciatorių vardu sveikino Europos LFB valdybos p-kas dr. Kajetonas J. Čeginskas (Vokietija). Jis atkreipė dėmesį į tai, kad savaitės pirmą kartą vyksta tame krašte, kurio dvasiniai impulsai formavo šito reikšmingo lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų metinio susitikimo tradiciją Vak. Europoje. Kaip žinome, europinės Liet. studijų savaitės buvo pradėtos prancūziškųjų socialinių savaičių pavyzdžiu.

PLJS v-bos p-kė Gabija Juozapavičiūtė (Kanada) išreiškė viltį, kad šioje savaitėje jos užmegsti ryšiai bus naudingi ruošiant IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Europoje.

Vokietijos LB v-bos p-kas Jurgis Barasas (Vokietija) pasidžiaugė savaičių augančia reikšme, joms keliaujant po įvairius Vak. Europos kraštus, o Šveicarijos LB p-kas dr. Petras Radvila (Šveicarija) - veikliu šveicariečių lietuvių prisidėjimu prie šio renginio pastaraisiais metais.

★

Pirmąją savaitės paskaitą skaitė sociologijos magistras Vincas Bartusevičius, Vasario 16 gimnazijos auklėtinis, vėliau jos mokytojas, šiuo metu dirbąs Vak. Vokietijos švietimo skyriuje. Jis nagrinėjo Vakarų pasaulio intelektualų dabartinę situaciją, išryškindamas joje vykstančią įtampą tarp vadinamos “kairės” ir “dešinės”. Sociologiškai išgvildenęs šias sąvokas, paskaitininkas plačiau sustojo prie dabar madingo vakariečiuose “kairumo” reiškinių, juos pailiustruodamas daugiausia Vak. Vokietijos gyvenimo pavyzdžiais. Savo išvadose Bartusevičius teigė, kad bet koks kairiųjų sąjūdis Vakaruose pasiliks dviprasmiškoje šviesoje, kol nesuvoks ir aiškiai nepareikš, kokia jo pozicija Sov. Sąjungos ir Rytų bloko atžvilgiu, nes šiuose kraštuose matoma gyvenimo praktika neturi nieko bendro su šviesiais didžiųjų revoliucijų laisvės, lygybės, brolybės šūkiais bei geresnės visuomenės troškimais. Marksizmas, anot Bartusevičiaus, į jį sudėtų žmonijos vilčių iki šiol nepateisino.

★

Pirmadienio vakariniame posėdyje kitas jaunosios, išeivijoje augusios ir brendusios, kartos atstovas, JAV aviacijos pulk. leit. Donatas Skučas savaitės dalyvių dėmesį nukėlė į kitą aktualų Vakarų pasaulio klausimą — NATO problemas. Jis išsamiai apžvelgė Š. Atlanto ir Varšuvos sutarčių karinių jėgų kintantį santykį, pavaizduodamas savo teiginius palyginamais skaičiais ir lentelėmis. Pabrėžęs Vakarų pastangas išvengti branduolinio karo pavojaus, pulk. Skučas darė išvadą, kad NATO, nors ir ne be trūkumų, praeityje savo buvimą pateisino. NATO dėka buvo išsaugota, jau ketvirtį šimtmečio patverusi, taika Europoje. Paskaitininko nuomone, Vakarų gynybinės pastangos ir ateityje galėsiančios būti prasmingos tik Š. Atlanto gynybinės sąjungos rėmuose. Pulk. Skučo paskaita sukėlė didelį klausytojų smalsumą, daugybę klausimų, kuriuos paskaitininkas atsakinėjo iki vidunakčio.

★

Antradienį, rytmečio posėdyje kalbėjo žinomas literatūros kritikas dr. Jonas Grinius (Vokietija). Prieš penkerius metus, pažymint tuomet Lietuvoje gyvenančio rašytojo Juozo Grušo 70 metų amžiaus sukaktį, dr. Grinius išsamiai vertino šio rašytojo kūrybą. Šiemetinėje savaitėje savo temą jis apribojo tik vienu naujausiu Grušo kūriniu — “Barboros Radvilaitės” drama. Paskaitininko nuomone, ši drama savo menine verte nusipelno ypatingo grožinės literatūros mėgėjų dėmesio, atskleidžia autoriaus talento jėgą. Buvo suminėtos tos istorinės aplinkybės, kurios įkvėpė rašytoją pakelti veikėjus ir įvykius į aukštesnę žmogiškųjų siekių plotmę, paverčiant juos filosofinių ir moralinių idėjų įvaizdžiais. “Barboros Radvilaitės” dramoje Grušas sprendžia ne istorinės tiesos klausimą, bet visuotinę meilės problemą. Dramos autorius iškėlė didelę moralinę meilės jėgą, kuri atima “stabams galią žudyti”, verčia priešintis viešajam blogiui, šaukia kovoti su melu, išdavyste ir prievarta, įkvepia moralinio pasipriešinimo sąjūdį.

★

Kita antradienio paskaita buvo skirta Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo 50 m. sukakčiai paminėti. Istorikas kun. Rapolas Krasauskas (Roma) nušvietė Kat. Bažnyčios kelią Lietuvoje nuo karaliaus Mindaugo laikų ir tas aplinkybes, kuriomis arkiv. Jurgio Matulaičio pastangomis buvo įsteigta atskira Lietuvos bažnytinė provincija, tokiu būdu užbaigiant atgimusios Lietuvos nepriklausomybės atstatymą visose viešojo gyvenimo srityse. Šiandieninė “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika”, suradusi plataus atgarsio užsienyje, anot paskaitininko, yra “žiedai ir vaisiai” tos sėklos, kuri buvo pasėta, prieš 50 metų steigiant atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją.

Po kun. Krasausko paskaitos buvo svarstoma dabartinė katalikų padėtis Lietuvoje ir išreikštas didelis susirūpinimas Punsko ir Seinų lietuvių vargais turėti lietuviškas pamaldas. Šitas susirūpinimas buvo išreikštas ir savaitę uždarant priimtame dalyvių žodyje. ★

“Komunistinis iššūkis Vakarų Europoje” — tokį klausimą antradienio trečioje paskaitoje gvildeno ekonomistas Ričardas Bačkis (Prancūzija). Jis išnagrinėjo lotynų kraštuose pastebimus tradicinės visuomenės krizės reiškinius, ypač religijos, šeimos ir darbo srityse, ir jų šviesoje aptarė Italijos ir Prancūzijos komunistų šiandienines pastangas sužavėti mases nuo Maskvos nepriklausomo komunizmo vilionėmis. Pasak Bačkio, komunistams dar niekur nepavyko sukurti komunizmo “su žmonišku veidu”. Ir naujoji jų taktika neįtikina žmonių. Jie balsuoja už komunistus ir drauge jų bijo. Anot prelegento, kelias į Lietuvos laisvę eina per Vak. Europos stiprinimą.

★

Trečiadienį, VIII.4, dr. Albertas Gerutis (Šveicarija) kalbėjo apie buv. ilgametį Lietuvos įgaliotą ministrą Prancūzijoje, diplomatą, istoriką, nepriklausomybės akto signatarą Petrą Klimą, kurio asmenyje, anot paskaitininko, susitelkė visa lietuvių tautos tragedija. Savo jaunystėje Petras Klimas buvo persekiojamas už lietuviškąją veiklą carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos, o vėliau kentėjo nuo nacių ir komunistų. Jis daug nusipelnė, atstatant Lietuvos valstybinę nepriklausomybę, organizuojant užsienio reikalų ministeriją, atstovaujant Lietuvai taikos konferencijoje Paryžiuje, vedant taikos derybas su Sov. Sąjunga ir Lenkija, ginant Klaipėdos reikalus. Nuo 1925 m. iki nepriklausomybės sutemų min. Klimas atstovavo Lietuvai Prancūzijoje, artimai bendradarbiaudamas su žymiuoju prancūzų poetu Oskaru Milašium. Klimas buvo labai darbštus ir kūrybingas žmogus. Parašė daug knygų svetimomis kalbomis apie Lietuvą ir buvo pradėjęs rašyti daugiatomę Lietuvos istoriją. Jis buvo nacių suimtas pietų Prancūzijoje 1943 m., kalintas Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. 1943 grįžo į Lietuvą. Lietuvą reokupavus rusams, vėl suimtas ir 8 metus kalintas Čeliabinske ir Vorkutoje. Paliegęs ir kone apakęs Chruščiovo laikais sugrąžintas į Lietuvą, bet neišleistas susijungti su Prancūzijoje gyvenančia šeima. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Amerikoje ruošiasi išspausdinti Petro Klimo dienoraščius iš pirmojo pasaulinio karo. Ruošiamasi išspausdinti ir jo Lietuvos istorijos pirmuosius tris tomus.

Po dr. Geručio paskaitos savaitės dalyviai apžiūrėjo Klimo sūnaus paruoštą tėvo dokumentų parodą, o vakare buvo parodytas dokumentinis filmas iš prieškarinio Lietuvos pasiuntinybės gyvenimo Paryžiuje.

Trečiadienio popietį savaitės dalyviai, vadovaujami kun. J. Petrošiaus, lankė Paryžiaus įžymybes.

Kiekviena sistema arba vystosi, arba žlunga. Jokia sistema negali atsilaikyti prieš istorijos vyksmą.

Antanas Maceina

★

Ketvirtadienio, VIII.5, rytą paskaitą apie Vatikano II-jo susirinkimo poveikį Kat. Bažnyčios gyvenimui skaitė kun. Augustinas Rubikas. Paskaitininkas kreipė dėmesį į pastaruoju metu tradiciniuose katalikų sluoksniuose didėjantį nerimą reformų atžvilgiu. Jo nuomone, šiandien svarbu suprasti tas istorines aplinkybes, kurios iššaukė Vatikano II-jį susirinkimą ir jo įvestas permainas Bažnyčios liturgijoje. Kun. Rubikas išaiškino pastoralinės enciklikos “Gaudium et spes” (Džiaugsmas ir viltis) pagrindines mintis ir plačiai nušvietė gilias ir staigias permainas žmonijos gyvenime. Bažnyčia, anot paskaitininko, negali pasilikti praėjusių amžių atgyvenusių formų muziejumi, bet yra pašaukta vesti išganyman mūsų laikų žmogų.

★

Kita ketvirtadienio paskaita buvo skirta nūdieniam Lietuvos visuomeninės raidos vaizdui susidaryti. Dr. Kajetonas J. Čeginskas nagrinėjo okup. Lietuvos nacionalines pajamas, krašto išsivystymą atskirose ūkinės veiklos srityse, demografinį silpnėjimą. Pasak Čeginsko, šiuo metu savo pajėgumu pagaminti vartojimo gėrybių ir paslaugų vienam žmogui okup. Lietuva priklauso prie ūkiškai išsivysčiusių pasaulio kraštų ir pralenkia net tokias pažangias šalis, kaip Izraelis, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Graikija, Jugoslavija. Bet ūkio raidą okup. Lietuvoje šiuo metu žymi ryškus prieštaravimas tarp ūkio pajėgumo ir faktinės žmonių gerovės. Pagal ūkio pajėgumą žmonės galėtų daug geriau gyventi, negu jie dabar gyvena, nes krašto ūkis tarnauja ne Lietuvai, o jos okupantui.

★

Ketvirtadienio popietį įvyko Europos LFB metinė konferencija. Paminėti išeivijoje mirę žymūs mūsų tautinės rezistencijos kovotojai: prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, prof. Stasys Žakevičius-Žymantas ir prof. Pranas Padalskis-Padalis. Minėjime buvo kviečiami dalyvauti visi savaitės dalyviai. Dr. Čeginskas skaitė prieš pat mirtį prof. Žymanto parašytus atsiminimus apie pirmųjų okupacijos ir pokario metų lietuviškosios pasipriešinimo kovos veikėjus ir įvykius. Gaila, kad mirtis neleido velioniui užbaigti savo atsiminimų. Tačiau ir tai, ką jis mirties patale surašė, išliks šviesiu ir vertingu liudijimu Lietuvos naujausiųjų laikų laisvės kovų istorijai. Po Čeginsko paskaitos buvo garsinis spalvotas kun. Algimanto Kezio SJ filmas apie prof. J. Brazaitį. Ačių dr. V. Majauskui už filmo atsiuntimą.

★

Tą pačią dieną Chantilly posėdžiavo ir įvairių Europos kraštų lietuviškasis jaunimas, sprendęs Pasaulio lietuvių jaunimo IV-jo kongreso ruošos klausimus. Svarstymuose taip pat dalyvavo PLJS v-bos p-kė G. Juozapavičiūtė ir Vak. Vokietijos LB v-bos p-kas J. Barasas.

Šioji savaitės diena buvo ypatinga ir tuo, kad netikėtai apsilankė buvęs Vilniaus ir Kauno teatrų dainininkas sol. Ričardas Daunoras, kuris liepos gale atsiskyrė nuo Prancūzijoje viešėjusios Vilniaus universiteto studentų ansamblio grupės ir pasiprašė šiame krašte politinės globos, kurią jam prancūzų valdžia ir suteikė. Svečias buvo savaitės dalyvių šiltai pasveikintas ir paremtas spontaniškai surinkta pinigine auka pirmiesiems žingsniams išeivio gyvenime.

★

Penktadienis, VIII.6, prasidėjo paryžiečio prof. dr. Algirdo Greimo paskaita apie lietuviškąją mitologiją struktūralizmo požiūriu. Greimas šiuo metu tarptautinio garso ir pripažinimo sulaukęs, yra vad. struktūralistinio mokslinio metodo kūrėjas. Jo veikalai verčiami į svetimas kalbas. Jo knyga apie semiotikos pagrindus išversta į devynias kalbas, tarp jų į suomių ir japonų. Šalia savo tiesioginio darbo prof. Greimas tyrinėja lietuvių mitologiją ir senovės lietuvių religiją. Šioji sritis aplamai gali būti laikoma dirvonuojančiu lauku, kuriame, anot paskaitininko, pirmą reikšmingą darbo vagą yra išaręs didysis lietuvių tautinio atgimimo veikėjas dr. Jonas Basanavičius. Jo raštai lietuvių mitologijos klausimais esą permažai įvertinti. Prof. Greimas gyvai apžvelgė lietuviškosios mitologijos ir senovės religijos šaltinius. Paskaitininkas pabrėžė, kad šiandien mokslo pasaulyje netrūksta dėmesio lietuvių mitologijai ir senajai religijai. Norėdamas konkrečiai pavaizduoti naujas tiriamojo darbo galimybes, teikiamas struktūralistinio metodo, prof. Greimas panagrinėjo lietuviškųjų kalendorinių švenčių problemą ir padarė įdomių išvadų apie senovės lietuvių religijos pobūdį.

★

Penktadienio popietiniame posėdyje Vincas Natkevičius paminėjo Antano Vaičiulaičio kūrybą jo 70-jų amžiaus metų sukakties proga. Atpasakojęs jubiliato kūrybos kelią, paskaitininkas plačiau sustojo prie Vaičiulaičio “Valentinos” romano. Pasak Natkevičiaus, Vaičiulaitis esąs pats žymiausias ir iki šiol nepralenktas stilistas.

★

Pagal nusistovėjusią europinių savaičių tradiciją penktadienio vakaras skiriamas Tėvynės valendėlei. Šiemet vakaro programą paruošė ir pravedė iš JAV atvykusi poetė Marija Saulaitytė. Paskaitytos ištraukos iš Juozo Grušo “Barboros Radvilai-tės” dramos, iš Antano Vaičiulaičio “Vakaras sargo namelyje” apsakymų. Dr. Gerutis iš senų dokumentų paskaitė užrašus apie organizuotą lietuvių veiklą Prancūzijoje praeitam amžiuje po 1831 ir 1864 metų sukilimų. Jurgis Barasas ir Alina Grinienė kalbėjo apie tėvynės meilę, jos simbolius. LFB Vyr. tarybos p-kas dr. Kazys Ambrazaitis paminėjo prieš 25 metus žuvusius Lietuvos laisvės kovos didvyrius Juozą Lukšą-Daumantą ir Julijoną Būtėną. Dar kalbėjo L. Dambriūnas ir V. Natkevičius, o australietė dail. Jolanta Janavičienė paskaitė Lietuvoje gyvenančio autoriaus Mykolo Vilties eilėraščių iš “Neparašyti laiškai”. Neseniai iš Lietuvos išvykusi ir Prancūzijoje apsigyvenusi aktorė Danutė Krištopaitytė-Hermanienė paskaitė Marijos Saulaitytės poezijos. Programoje taip pat dalyvavo estrados dainininkė Violeta Rakauskaitė-Landie-nė ir pianistė Raminta Lampsaitytė. 

★

Penktadienio vakare Chantilly kultūros centre, rektoriaus tv. Boutry iniciatyva, įvyko savaitės atstovų ir čia besidarbuojančių prancūzų intelektualų susitikimas. Dr. Čeginskas papasakojo apie europinių liet. studijų savaičių kilmę ir pobūdį. Prancūzai gyvai domėjosi šiandienine Lietuvos padėtimi, ypač Lietuvos katalikų kova už žmogaus teises ir tikėjimo laisvę. Buvo atkreiptas dėmesys į neseniai prancūzų kalba pasirodžiusį Andrė Martin veikalą apie Lietuvą.

★

Šeštadienį, VIII.7, paskutinę savaitės paskaitą skaitė iš Washingtono atvykęs kalbininkas Leonardas Dambriūnas. Istorijos eigoje — teigė Dambriūnas — aukštesnės kultūros šalys visuomet buvo pavyzdys atsilikusioms, taigi ir Rusijai. Net ir marksizmo idėjos pasiekė Rusiją tiktai iš Vakarų. Visuotinėmis teisingumo, teisės ir laisvės idėjomis paremtas humanistinės demokratijos sąjūdis, paskaitininko nuomone, anksčiau ar vėliau nugalės sovietinį despotizmą. Dambriūnas labai teigiamai įvertino rusų disidentų ir demokratų sąjūdžius už žmogaus teises ir ypač iškėlė Vakaruose apie “Kontinento” žurnalą susispietusių asmenų veiklą, nes kelias į Lietuvos laisvę, anot jo, šiandien eina per pasaulinį moralinio atsinaujinimo sąjūdį.

★

Šeštadienio vakare Chantilly kultūros centre posėdžiavo Vak. Vokietijos ateitininkai sendraugiai ir moterų klubas. Vakare įvyko dainininko Vytauto Nako ir pianistės Ramintos Lampsaitytės koncertas. Čikagietis bosas Vytautas Nakas, gilinęs dainavimo studijas Vienoje, subtiliai išpildė rūpestingai ir darniai paruoštą prancūzų ir lietuvių kompozitorių dainų repertuarą. Klausytojai ypač šiltai sutiko jo nuotaikingai padainuotus komp. Vytauto Barkausko “Tris satyrinius paveikslus” ir su lyrišku įsijautimu atliktą solisto tėvo Antano Nako dainą “Sidabrą”. Žodžiai poeto Kazio Bradūno. Irgi čikagietė, Berlyne besitobulinanti, pianistė R. Lampsaitytė palydėjo dainininką fortepijonu ir atliko porą muzikinių kūrinių. Malonią staigmeną tą patį vakarą padarė solistas Ričardas Daunoras, improvizuotai padainavęs tris dainas.

★

Kiekvieną rytą savaitės darbai prasidėdavo pamaldomis. Sekmadienio, VIII.8, rytą po mišių įvyko oficialus XXIII-sios europinės liet. studijų savaitės uždarymas. Moderatorius V. Natkevičius apžvelgė savaitės darbus. Po to vyko pasikalbėjimas, kuriame dalyviai kritiškai vertino savaitės programą ir pasidalino mintimis dėl ateinančios savaitės ruošos. Kitais metais XXIV-ją Lietuviškųjų studijų savaitę nutarta suruošti Anglijoje. Patyrinėti galimybes įgaliotas inž. A. Vilčinskas. Savaitės dalyviai priėmė Griniaus suredaguotą sveikinimą tėvynei ir pasaulyje išsisklaidžiusiems lietuviams.

Savaitę aplankė apie pusantro šimto lietuvių iš vienuolikos kraštų: Anglijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vak. Vokietijos ir užjūrio — Australijos, JAV ir Kanados. Okupuotai Lietuvai šį kartą atstovavo keli neseniai iš jos atvykę asmenys.

A. Lembergas