JAV ir Kanados LFB XIX stovykla

JAV ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių XIX studijų ir poilsio savaitė vyko gražioje lietuvių pranciškonų sodyboje Kennebunkporte liepos 5-12 dienomis. Šioje pranciškonų pastogėje tai jau ketvirtoji LFB stovykla. Aplinka labai patraukli ir patogi. Čia pat Atlantas, o visai prie durų maudymosi baseinas, aplink parkas. Po miesto taršos — tikra atgaiva. Didelė dalis kambarių vėsinami. Pagal kambario kokybę ir kaina skirtinga: nuo $10.00 iki $17.00 dienai.

JAV ir Kanados LFB jau yra turėję “Dainavos” stovyklavietėje 12 savo poilsio ir studijų savaičių, Wa-sagoje (Kanadoj) 2, Union Pier, Ind. — 1, ir Kenebunkporte — 4.

Į XIX studijų ir poilsio savaitę suvažiavo bičiuliai iš arti ir toli, pradedant Bostonu, Mass, 90 mylių kelio, ir baigiant Los Angeles, 2500 mylių kelio. Jau pirmąją dieną susirinko per 90 dalyvių, o savaitės būvyje dar apie 30 atvyko. Gausiai pasirodė Clevelando bičiuliai — 22, toliau Detroito, New Yorko, Waterburio, Philadelphijos, Bostono, Windsoro (Kanados), Chicagos, Los Angeles. Paskaitose ir kituose renginiuose, įskaitant ir svečius, paprastai dalyvavo per 140 žmonių.

Bendra savaitės tvarka nelabai skyrėsi nuo buvusiųjų tvarkos, nors pranešėjų ir paskaitininkų veidai ir vardai daugiausia buvo nauji ir paskaitų bei pranešimų temos telkėsi apie aktualiuosius šio meto dalykus. Kažkodėl šių metų savaitėje nebuvo tradicinio laisvės kovotojų pagerbimo vakaro.

Menas galingas

XIX studijų ir poilsio savaitė buvo pradėta keturių moteriškų (Marijos Ambrozaitienės (ji ir organizatorė), Onos Baužienės, Eugenijos Rastonienės ir Stasės Smalinskienės) dailės darbų parodos atidarymu. Neatrodė, kad tai buvo šių laikų moterų išsivadavimo sąjūdžio koks specialus proveržis. Atidarydamas parodą, P. Jurkus apibūdino kiekvienos dailininkės braižą ir vartojamą techniką. Buvo išstatyta 19 darbų. Paroda veikė visą savaitę.

Be šios keturių moteriškų parodos savaitės eigoje susidarė dar trys progos arčiau pažinti lietuviškąjį meno pasaulį. Dailininkas V. Vizgirda parodė okupuotoje Lietuvoj ir laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių dailininkų kūrinių skaidres. Lituanistikos instituto pirmininkas dr. J. Gimbutas parodė Lietuvos architektūros ir liaudies meno dirbinių skaidres. O dailininkas K. Žoromskis parodė savo tapybos darbų skaidres.

Literatūros vakaras

JAV ir Kanados LFB XIX studijų ir poilsio savaitė oficialiai buvo pradėta literatūros vakaru. Po JAV ir Kanados LFB valdybos pirmininko dr. Č. Kuro žodžio ir entuziastingai sugiedoto Lietuvos himno, LFB Vyr. tarybos pirmininkas dr. K. Ambrozaitis pasveikino XIX savaitės dalyvius, pasidžiaugė, kad jau devynioliktą kartą pajėgiame tokias savaites čia Amerikoje suorganizuoti, kad

P. Jurkus kalba vysk. Valančiaus minėjime

tokios savaitės suglaudina bičiulių gretas, sudaro gerą progą pasvarstyti reikšmingus Lietuvos vadavimo klausimus ir paskatina bičiulius daryti visas įmanomas pastangas lietuvių tautos laisvės vilčiai ir Lietuvos laisvės bylai gyvai išsilaikyti.

Literatūros vakarui vadovavo bičiulis dr. V. Majauskas. Jis pristatė Lietuvių Rašytojų Draugijos pirmininką poetą Leonardą Andriekų, kuris savo žodyje tarp ko kita pasakė: “Esate artimi širdžiai, Dievui ir Lietuvai . . . Jūsų sąjūdis įdomus, gyvastingas, apimąs kultūrą ir visuomeninį gyvenimą . . . Mokate šiuos dalykus derinti . . . Neįsivaizduoju Lietuvių Fondo be bičiulių. Neįsivaizduoju tremties lietuvių raštijos be jūsų . . .”. Toliau giliu žvilgsniu apžvelgė Alfonso Nykos-Niliūno “Vyno stebuklas” knygą, kuri yra laimėjusi Lietuvių Rašytojų Draugijos premiją. P. Jurkus paskaitė savo “Juodvarnių” poemos ištraukas ir L. Andriekus savo eilėraščius iš spaudai paruošto naujo rinkinio.

Žvilgsnis į marksizmą

Prof. K. Skrupskelis kalba apie marksizmą

Kaip ir po vienu bendru stogu apjungianti savaitės paskaitų ir pranešimų temas buvo tema: “Tarptautine detente ir lietuviškoji įtampa”. Kadangi šių dienų pasaulyje reikšmingą vaidmenį vaidina marksizmas, tai atrodė visai nuoseklu kritiškai pažvelgti į marksizmą, prieš vienaip ar kitaip imantis svarstyti marksizmo vardu ir poveikyje susidariusias padėtis. South Caroline universiteto filosofijos profesorius Kęstutis Skrupskelis kritiškai kalbėjo apie marksizmą ir jo pažiūras į kapitalizmą. Referentas buvo gilus, bet savo mintis perdavė gyvai ir vaizdžiai. Antanas Sabalis vadovavo diskusijoms, kuriose dalyvavo dr. V. Klemas, dr. J. Gimbutas, Kasputis, Kuzmickas ir kt.

Patirtis okupuotoj Lietuvoj

Pagal JAV - Sovietų Sąjungos susitarimą keistis mokslininkais Yale universiteto profesorius dr. Rimas Vaišnys prieš trejetą metų turėjo progą Vilniaus universitete skaityti gamtos mokslų paskaitas. Drauge su profesorium ta proga Vilniuje pagyveno ir jo žmona dr. Elona, taip pat Yale universiteto profesorė. Juodviejų informacinis pranešimas apie padėtį okup. Lietuvoje, įvairios nuotrupos iš universiteto gyvenimo, įspūdžiai apie okup. Lietuvos švietimą, — buvo labai instruktyvūs. Dalyvių klausimai pranešėjam pasipylė kaip iš gausybės rago. Šiam pokalbiui vadovavo Viktoras Vaitkus (Wa-terbury).

Lietuviškosios įtampos ir “tranquilizeriai”

PLB garbės pirmininkas S. Barzdukas savo temoje “Kokie atoslūgiailengvintų lietuviškas mūsų įtampas” apžvelgė lietuvių istorines ir dabartines įtampas, jų priežastis ir eventualias priemones joms mažinti. Pagal Barzduką išeivijos lietuvių organizuotas veikimas turi atsiremti tam tikrais, visiems privalomais principais. Paneigus išeivijos organizuoto veikimo principus, įsigali savivaliavimas. To savivaliavimo pavyzdys yra apostazija bendruomenės organizacijoje. Paneigti išeivijos organizuoto veikimo principus lengvina ir nesutarimai veiksnių viršūnėse. Reikalinga veiksnių viršūnėms ieškoti bendro sutarimo, įsteigti bendrą informacijų centrą ir bendrą lėšų fondą. LF bičiuliai turėtų rodyti daugiau susirūpinimo veiksnių derme ir gyvastingumu.

Pranešimas sukėlė labai gyvas diskusijas, kuriose dalyvavo Tėv. L. Andriekus, V. Naudžius, V Majauskas, J. Gaigalas, E. Vaišnienė, J. Žilionis. Diskusijos daugiausia lietė bendruomenės apostatus. Vieni reiškė mintį, kad jie verti pasigailėjimo, nes nesižiną, ką darą; kiti juose įžvelgė LB organizacijoje vėžinio pobūdžio auglį, reikalinga nedelsiant išoperuoti; tretiem tas reikalas atrodė per daug išpūstas, o faktiškai nevertas rimto rūpesčio; ketvirtiem atrodė, kad tas apostazijos reikalas turi ir tą gerą rezultatą, kad išjudino, kartais jau maurais apaugusius, LB veikimo vandenis; vėl kiti samprotavo, kad nebūt tikslinga bendrai pasisakyti prieš žmonių iniciatyvą steigti savo naują organizaciją, tik negalima toleruoti savinimosi bendruomenės vardo. Referentas išvadoje pabrėžė savo pradinę tezę — išeivijos organizuoto veikimo principai yra visiems privalomi ir jų nepaisantiems savivaliautojams negalime būti nuolaidūs, nes tai vestų į anarchiją. Referentas nemanąs, kad spaudos tylus neutralumas netiesos ir demagogijos atžvilgiu yra pateisinamas. Todėl “Pasaulio Lietuvis” reaguojąs prieš demagogiją.

Trijų R. R. R. simpoziumas

Prie bendruomenės apostazijos ir jos sukeltos lietuviškos įtampos vėl grįžo Raugo, Rociūno ir Rygelio simpoziumas.

B. Raugas, pasitelkęs psichologijos ir medicinos ekspertus, reljefingai aptarė bendruomenės apostatų atsiradimo motyvus ir priežastis, taip pat jų melu ir demagogija pagrįstus priekaištus bei kaltinimus dabartinei demokratinei JAV LB vadovybei.

V. Rociūnas įtikinamai nušvietė JAV lietuvių bendruomenės nesusipratimų su Altu pagrindus, pažymėdamas, kad Alto pretenzija Jungtinėse Valstybėse turėti Lietuvos vadavimo darbų monopolį yra nepagrįsta ir pačiai Lietuvai nenaudinga. Lietuvos vadavimo pareiga — yra kiekvieno lietuvio pareiga. Ir kai JAV LB organai atlieka kurį Lietuvos bylai naudingą veiksmą, atlieka pagirtiną darbą. PLB organizacijos kūrėjas prel. Mykolas Krupavičius yra aiškiai pabrėžęs, kad nors “Lietuvos išlaisvinimas yra tik atsitiktinis PLB tikslas”, bet “šiuo metu yra svarbesnis už pagrindinį”. Ir išeivijos lietuviai vertina LB organų žygius Lietuvos vadavimo baruose. Tatai rodo ir metai iš metų gausėjančios Vasario 16-sios aukos LB vykdomiem Lietuvos vadavimo uždaviniams. Altas turi su LB susitarti, o ne skatinti ir globoti LB organizacijos apostaziją.

J. Rygelis iškėlė visas kontraver-sijas dėl mokytojos Jonynienės vadovėlio “Tėvų nameliai brangūs”. Prelegentas, surinkęs duomenų iš vadovėlį naudojančių mokinių, ir nuodugniai aptaręs jo medžiagą, priėjo išvadą, kad pseudopatriotizmas gali žmogų ne tik iš pusiausvyros išvesti, bet ir iš galvos, ir iš sąžinės.

Diskusijose pasisakė V. Naudžius, A. Sabalis, P. Jurkus, dr. J. Girnius, V. Vaitiekūnas, S. Barzdukas, J. Žilionis. Vieni pabrėžė labai pavojingo veiksnio — šmeižto veiksnio — iškilimą išeivijos gyvenime. Kiti priminė superpatriotizmo pavojingumą. Dar kiti aiškino, kad, šalia nuo seniau veikusio veiksnio, atsiradus naujam veiksniui su naujais metodais, juo-dviejų susidūrimas yra logiškas, tik išeivijos labui tam susidūrimui turi būt rasta reikalui nežalinga forma. Svarstyboms vadovavo A. Sabalis.

Užtenka partinių fikcijų .. .

Nors formaliai Algis Raulinaitis buvo pasodintas už bendro stalo su aukščiau minėtais trimis R., bet faktiškai jo tema tiesiogiai nesirišo su anų tema. Raulinaitis kalbėjo apie Vliko perorganizavimą iš partijų fikcijos į realų veiksnį. Prelegentas, perdavęs studijų dienų dalyviams Vliko valdybos pirmininko sveikinimus, analizuodamas dabartinę Vliko struktūrą, priėjo išvadą, kad ta struktūra yra atgyvenusi ir reikalinga remonto. Dabar Vlike atstovaujamos kai kurios organizacijos, o gal ir dauguma organizacijų išeivijos visuomenėje neturi jokio užnugario. Tai nudžiūvusios šakos. Ogi Vlikas turi atsiremti gyvąja visuomene, turėti jos užnugarį. Tik tada jis bus realus veiksnys.

Diskusijose buvo kelta mintis, kad Vliko partijų gal ir nereiktų likviduoti, nes jos esančios tam tikri Lietuvos valstybingumo tęstinumo simboliai. Bet kaip simboliai jos nėra gyvybingos ir todėl greta tokių simbolių būtų tikslinga įtraukti į Vliką išeivijos gyvąsias jėgas — bendruomenės atstovus. Panašių balsų apie jaunimo įtraukimą į Vliką jau seniai skardenasi ir paties Vliko seimuose, tik inercija lig šiol konkrečiam reikalo sprendimui kliudo.

Amerikos LFB XIX studijų savaitė 1975 Kennebunkporte


Tarptautinė raida ir Lietuva

Liepos 11, penktadienį, moderatorius bičiulis A. Sabalis už stalo bendrom svarstybom susodino jauną teisininkę Joaną Kūraitę iš Kanados ir dr. J. Gimbutą su V. Vaitiekūnu.

Kūraitės tema buvo Europos saugumo - bendradarbiavimo konferencijos poveikis Lietuvos padėčiai. Prelegentė, pavaizdavusi konferencijos eigą ir tikslus, padarė išvadą, kad, nors konferencijos rezultatai dabartinės faktinės okupuotos Lietuvos padėties nepakeis, jie yra sovietų ekspansijos didelis laimėjimas Vakarų pasaulio sąskaita.

V. Vaitiekūnas dėstė JAV užsienio politikos šio meto siekimus ir tiem siekimam realizuoti taikomą Bismarcko politikos taktiką, plačiau aptardamas sovietų dabartinę tarptautinę padėtį ir dabartinės tarptautinės raidos kontekste okup. Lietuvos išsivadavimo perspektyvą, išvadoje primindamas, kad detente nereiškia tarptautinės raidos stabilizavimo ir užšaldymo, o reiškia tik tos raidos proceso tam tikras kintančias sąlygas, ir kad tos kintančios sąlygos tebesudaro Lietuvos išsivadavimui atramą bei viltį.

Lyg ir paremdamas tą viltį, dr. J. Gimbutas pavaizdavo pavergtosios mūsų tautos kultūrines ir mokslines pastangas, kurių įtakoje nepaprastai užsigrūdina tautos dvasia ir atspara prieš okupanto rusinimo užmačias.

Diskusijose buvo prisiminta, kad gyvenime yra nemaža tarptautinių sutarčių ir deklaracijų, kurios vienam kontragentui aiškios, o kitam — dviprasmiškos. Ir saugumo konferencijos deklaracija Maskvai būsianti aiški, o Vakarams — dviprasmiška, kad galėtų patenkinti Maskvos siekimą pripažint status quo ir sykiu pridengti agresijos padarinių nepripažinimo politikos principo išdavimą, ir tvirtinti, kad Baltijos valstybių atžvilgiu padėtis tebėra ta pati.

Jaunimo byla

Liepos 12, šeštadienį, įvyko šioje studijų ir poilsio savaitėje paskutinės svarstybos. Jau yra susidariusi tradicija vieną dieną studijų ir poilsio savaitėje skirti jaunesniųjų pasisakymams apie savąsias šių dienų problemas. Šios, XIX JAV ir Kanados LFB studijų ir poilsio savaitės jaunimas savo svarstyboms numatė tokią temą: “Jaunimo turime visą laiką, tik kur jis dingsta”. Svarstyboms įvadą padarė “Aidų” redaktorius dr. J. Girnius. Vadovaujant Sauliui Girniui, svarstybose dalyvavo: Ramūnas Kondrotas, Linas Vaitkus, Jūriūnė Girniūtė, Onilė Vaitkutė, Joana Kūraitė ir Viktoras Nakas. Savo svarstymais jie mėgino rasti teisingą atsakymą dviem klausimams: 1) kaip nugalėti infantilinį lietuvybės lygį, 2) kaip sutelkti elitinę mažumą misijai studijuojančio jaunimo masėje. Dalyvių pranešimai buvo dalykiški ir apgalvoti. Panaudota daug duomenų iš atitinkamų anketų jaunimui.

Valančius, Brazaitis, Čiurlionis

Valančiaus 100 metų mirties sukakties minėjimas įvyko liepos 9, trečiadienį. Saulius Girnius, doktorantas Chicagos universitete, plačiai akademiškai apžvelgė didžiojo mūsų tautos Ąžuolo: ganytojo, mokytojo, mokslininko, blaivybės apaštalo, rašytojo veiklą. Scenoje buvo iš Lietuvos didžiojo vyskupo portretas. V. Majauskas su B. Raugu pagiedojo iš 1859 išleistų “kantičkų” keletą posmų giesmės apie kankinę Daratą. Buvo labai įdomi anų dienų žemaitiškos šnektos iliustracija. Minėjimą pravedė bičiulis P. Jurkus.

Prof. Juozui Brazaičiui prisiminti akademija įvyko liepos 10, ketvirtadienį. Prieš vakarienę studijų ir poilsio savaitės dalyviai ir svečiai susirinko vienuolyno koplyčioje šv. mišių ir išklausė giliai išmąstytą Tėv. L. Andriekaus pamokslą. “Brazaičio gyvenimas buvo auka”, — sakė pamokslininkas. “Jo aukos dvasia buvo justi kiekviename jo veikime”. “Jis politinėje ir kultūrinėje dirvoje išvarė gilią vagą”. “Brazaitis norėjo, kad viešpatautų Kristus ir klestėtų laisva Lietuva”.

Po vakarienės akademinėje dalyje “Aidų” redaktorius dr. J. Girnius priminė velionio nueitą kelią, jo atsidėjimą tarnauti kitiems, jo įnašą lietuvių literatūros mokslui. Dr. E. Vaišnienė paskaitė Brazaičio “Vienų vieni” ištrauką. V. Majauskas perskaitė A. Damušio (tuo metu buvusio Europoje) paskaitą apie Brazaitį rezistencijoje. O P. Jurkus paskaitė velionies leidinio apie dr. P. Padalį įžangą ir parodė apie 100 skaidrių iš Brazaičio gyvenimo.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100 metų gimimo sukaktis buvo atžymėta liepos 12, šeštadienį, vienuolyno bibliotekoje. Prof. S. Yla kalbėjo tema, iš kur Čiurlionio genijaus originalumas, o pianistas Saulius Cibas paskambino keletą Čiurlionio muzikos gabalų.

Bičiuliai su senatorium E. Muskie

Virš studijų savaitės numatytos programos buvo LFB lyderių pokalbis su JAV senatorium Edmund Muskie, galimu demokratų kandidatu į prezidentus.

LF bičiuliai su senatorium E. Muskie. Iš kairės: sen. Muskie, dr. K. Ambrazaitis, A. Sabalis, dr. V. Majauskas

LFB savaitės pradžia sutapo su pranciškonų rengiama Lietuvių Diena, į kurią suplaukia lietuviai iš visos Naujosios Anglijos ir net iš New Yorko ir New Jersey valstybių. Šiemet į Lietuvių Dieną atvyko ir senatorius Muskie su ponia ir dukra. Atvykusį senatorių Lietuvių Dienos dalyviams pristatė bičiulis Antanas Sabalis. Lietuvių Dienos programai pasibaigus (senatorius taip pat dalyvavo programoje — pasakė kalbą), LFB lyderiai senatorių su žmona ir dukra, taip pat apie 30 kitų svečių pakvietė į stovyklos valgyklą kavutės. Čia į senatoriaus sveikatą buvo pakeltos šampano taurės, sugiedota jam ilgiausių metų. “Klimatui” kiek apšilus, dr. Ambrozaitis, dr. Majauskas, A. Raulinaitis, A. Sabalis pradėjo su senatorium pokalbį apie Europos saugumo - bendradarbiavimo konferencijos eventualias pasekmes sovietų pavergtoms tautoms. O kad senatoriui būtų aiškiau, įteikė motyvuotą raštą. Pokalbio metu iškilo ir kitų klausimų. Atrodė, kad senatorius tokiam netikėtam susitikimui nebuvo pasiruošęs, nes į kai kuriuos klausimus, sakė, atsakysiąs vėliau raštu.

Organizaciniai pasitarimai

Studijų ir poilsio savaitės metu šalia viešų paskaitų, svarstybų, minėjimų ir kitų renginių, įvyko ir keli JAV ir Kanados LFB vadovybės drauge su savaitėje dalyvaujančiais LFB sambūrių lyderiais pasitarimai. Juose buvo aiškintasi Jaunimo III kongreso lėšų telkimas, aptarta S. Barzduko knyga “Lietuvis savo tautoje, valstybėje, bendruomenėje”, aptartas LFB nusistatymas kai kuriais kitais visai mūsų išeivijai svarbiais ir jautriais klausimais. Bet daugiausia diskutuoti savieji organizaciniai reika-lai:LFB sambūrių uždaviniai, LF bičiulio pareigos, Į LAISVĘ žurnalo padėtis ir perspektyva, JAV ir Kanados LFB biuletenio reikalai, Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti tolimesnė veikla, Bičiulių tarpusavio solidarumo stiprinimas ir t.t. Pasitarimų išvados buvo sutrauktos “Mūsų Žodyje Bendraisiais Rūpesčiais” (Žiūr. 73 p.).

- o -

Šią XIX JAV ir Kanados LFB studijų ir poilsio savaitę organizavo JAV ir Kanados LFB valdyba: pirmininkas dr. Česius Kuras, vicepirmininkas Jonas Urbonas, iždininkas Algis Petrulis, sekretorius Alfonsas Vėlavičius, valdybos narys Vytautas Barisas, valdybos narys socialiniams reikalams Marytė Petrulienė ir valdybos nariai biuletenio reikalams Vacys Rociūnas ir Viktoras Palūnas.

Šios XIX JAV ir Kanados LFB studijų ir poilsio savaitės organizatoriai turėjo mažiau rūpesčių, kaip kai kuriose kitose savaitėse būdavo, nes Kennebunkporte tėvai pranciškonai patys tvarkė savaitės dalyvių mitybą ir patalpas. Savaitės dalyviai visą laiką jautė rūpestingą ir dėmesingą vienuolyno viršininko tėvo Andriekaus globą. Jis sutaisė savaitės dalyviams šampano vakaronę ir maloniai kvietė ir ateityje, LFB studijų ir poilsio savaitei vietą renkantis, nepamiršti Kennebunkporto.

JAV ir Kanados LFB XIX studijų ir poilsio savaitė jau praeityje. Bet “karalius mirė — tegyvuoja karalius”. Praėjus XIX savaitei, tuoj pat metas pradėt planuoti ateinančių metų savaitę — XX-ją, taigi jubiliejinę. Organizatoriai XIX savaitės patenkinti jos sėkme. Jubiliejinė turėtų būti dar sėkmingesnė. Bet tatai priklauso ne tik nuo savaitės organizatorių, bet dar daugiau nuo visų LF bičiulių dėmesio.

V. Rociūnas