VARDAI ĮVYKIUOSE
* Dail. Paulius Augius palaidotas gruodžio 10 d. Šv. Kazimiero kapinėse. Dail. P. Augius priklauso pirmajai originaliajai nepriklausomos Lietuvos grafikų grupei, išugdytai lietuviškos meno mokyklos. Kraštui atgavus nepriklausomybę, susitvarkius administracinėms bei mokslo institucijoms, tuojau pradėjo veikti ir meno mokykla su visais skyriais, neišskiriant ir grafikos.
Paulius Augius, paskatintas mokyklos, giliai įsijautė į mūsų liaudies grafikos dvasios bei formos kalbą. Būdamas tikras kūrėjas, jisai liaudies grafikos nepamėgdžiojo, o surado jam būdingą tematikos ir vaizdavimo stilių.
Iš kitos pusės, — Pauliui Augiui buvo įgimtas mūsų liaudies meno nekomplikuotas siužeto pasakojimas ir jo išraiškos būdas. Todėl savo sintetinėmis, o kartais beveik simbolinėmis formomis jisai išliko mūsų liaudies meno ekspresijos charakteryje.
Dar, palyginamai, visai jauno Pauliaus darbai atkreipė meno autoritetų dėmesį ne tik Nepriklausomoj Lietuvoj, bet ir tarptautinėj arenoj jie buvo teigiamai įvertinti. Ypatingą dėmesį Paulius Augius savo darbais atkreipė tarptautinėse knygos iliustravimo parodose Čekoslovakijoj 1934 metais ir Chicagos Art Institute 1937-taisiais. (Pastebėtina, jog po šios parodos vienas Augiaus darbas tapo nupirktas nuolatinei Instituto kolekcijai). Tais pačiais, 37-tais metais, jisai dalyvavo ir pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Tai buvo graži pradžia jaunam, besivystančiam dailininkui. Vėliau Paulių Augių mes matėme ir kitose tarptautinėse bei grupinėse lietuvių parodose įvairiausiuose Europos ir Amerikos miestuose: Prancūzijoj — Paryžiuje, Vokietijoj — Berlyne, Muenchene, Stuttgarte, Freiburge, Goettingene, Austrijoj — Salzburge, Italijoj — Romoj, Florencijoj; Belgijoj — Briusely; Olandijoj — Amsterdame ir kitose parodose JAV bei Kanadoj.
Dalyvavo Paulius Augius ne tik parodose, bet ir lietuvių dailininkų sąmbūriuose: nepriklausomoj Lietuvoj, dar būdamas mokykloj, priklausė jaunųjų grafikų grupei Forma, kuriai priklausė ir jo ryškieji bendrakeleiviai — Petravičius, Dargis, Valius ir Vilimas; tremtyje — 1948-tais metais Vokietijoj — su kitais kolegomis buvo vienas iš Lietuvių Dailės Instituto iniciatorių, dalyvaudamas Instituto veikloje iki pat paskutiniųjų gyvenimo dienų.
Ateities žurnalas, ligi šiol leistas New Yorke, perkeltas į Čikagą. Redaguoja studentų ateitininkų redakcinis kolektyvas, pasiskirstęs į 2 grupes. Jaunieji redaktoriai jau išleido 2 Ateities numerius Čikagoje. 1961 m. vasario mėn. išleidžiamas jubilėjinis numeris, minint žurnalo 50 metų sukaktį. Ateitis pradėta leisti 1911 metais prie A. Jakšto redaguojamos Draugijos, kaip priedas katalikiškam lietuvių jaunimui.
Į Laisvę garbingos sukakties sulaukusiam Ateities žurnalui ir redakciniam kolektyvui siunčia geriausius sveikinimus.
Dail. Bronės Jameikienės vitražai Trys išminčiai ir Žalčių karalius Žilvinas buvo išstatyti Havajų meno parodoje Honolulu mieste. Parodą rengė tapytojų ir skulptorių sąjunga.
H. Šalkauskis, Australijoj gyvenąs jaunas lietuvis dailininkas, gavo kvietimą dalyvauti antrojoj tarptautinėj grafikos parodoj Tokijo ir kituose Japonijos miestuose.
Lietuvos operos sukaktis. Gruodžio 31 d. Lietuvos opera susilaukia 40 metų amžiaus. Pirmasis ir atidaromasis Lietuvos operos spektaklis įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Kaune. Pastatyta Verdi Traviata. Dainavo: K. Petrauskas, A. Galaunienė - Nezabitaus-kaitė, Sodeika, Bieliūnas, P. Oleka, V. Poderaitė, J. Vencevičaitė. Dirigavo J. Tallat-Kelpša, režisavo K. Glinskis. Nuo to laiko Traviata virto tradicine opera ir buvo statoma kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse. Per 20 m. Lietuvos nepriklausomybės laikmetį Lietuvos opera pastatė 65 operas, jų tarpe 6 lietuvių kompozitorių operas.
Iš Vilniaus atvykę lietuviai pasakoja, jog dabartinė Vilniaus opera nebeturi to iškilumo, kokį ji buvo pasiekusi nepriklausomybės metais. Pirmųjų solistų tarpe tebėra iš Sibiro grąžintas A. Kučingis, K. Gutauskas, Stasiūnas. Mažeika, A. Sodeika, Jasaitytė jau pensininkai.
Su Lietuvos opera tampriai susijęs Kipro Petrausko vardas, kuris neseniai atšventė 75 m. sukaktį. Šią vasarą K. Petrauskas ruošėsi išvažiuoti pas sūnų dr. Luką Petrauską į Naująją Gvinėją, buvo gavęs ir leidimą, kuris vėliau buvo staiga atšauktas, komunistams įtarus, kad K. Petrausko kelionė gali reikšti jo pabėgimą.
Dr. Antanas Razma, Drauge, gruodžio 8 d. numeryje, iškėlė mintį, kad lietuviai turėtų įprasminti savo veiklą tremtyje sudedami pastovų milijono dolerių fondą, kurio procentais būtų remiama visa išeivijos kultūrinė ir politinė veikla. Daktaro apskaičiavimu, pasaulyje yra 1,400 ekonomiškai stiprių lietuvių, kurie tokiam fondui galėtų duoti po 1,000 dol. Dr. Razma, kuris yra pats nuoširdus lietuviškų reikalų rėmėjas, tikisi, kad lietuviai turi geros valios ir tokį fondą galėtų įsteigti, tik reikia nuoširdžiai imtis šio darbo realizavimo.
Bičiuliui Leonui Norkevičiui ir Rūtai Klimkaitytei, Vokietijoje šeimos židinį sukarusiems, gražiausios laimės linki Į Laisvę Redakcija ir Administracija.
Bičiulį Dr. Antaną Valiuškį, lapkričio mėn. sukūrusį lietuvišką šeimą, nuoširdžiai sveikina Į Laisvę Redakcija ir Administracija.
A. VALEŠKOS MENO STUDIJOS 1960-JŲ METŲ SVARBESNIEJI DARBAI
Pagal dail. A. Valeškos projektus pagrindinai buvo perdekoruota architektūriniai ir dekoratyviniai Šv. Philomenos bažnyčia, 1921 No. Kedvale Ave., Chicago, Ill. Bažnyčioje buvo atlikti svarbūs konstrukcijos darbai, kaip Presbiterijos grindų lygio pakėlimas trimis pėdomis, visoj bažnyčioj įdėjimas naujų lubų, iškalimas naujų langų suteikiant patalpai daugiau šviesos, suprojektavimas ir pastatymas naujų altorių, klausyklų, sakyklos ir kt. Presbiterijos siena už altoriaus padengta mozaika, visa presbiterija išklota marmoru, altoriai marmoriniai, bažnyčios šoninių navų sienos ir kolonos padengtos travertinu, išklotos naujos grindys. Be šių didesnių konstrukcijos projektavimo darbų dail. A. Valeška yra padaręs bažnyčios fasado didelį vitražą Šv. Philomena, šoninių navų viršutinius vitražus abstraktiniais motyvais, šonines vitražines kryžiaus formos lempas, Presbiterijai mozaiką 30x30 pėdų dydžio, daugelį metalo ornamentacijos darbų kaip žvakidės, Tabernakulio šviesa ir kt.
Dekoravimo darbe talkino šie dailininkai: Bronė Jameikienė suprojektavusi Presbiterijos vitražą „Kristaus kančios simboliai”; Ada Korsakaitė suprojektavusi ir išpildžiusi keramikinius pannaux už didžiojo altoriaus ir seselių vienuolyno valgomajame bei Kryžiaus Kelių Stotis; skulptorius Juozas Bakis sukūręs keturiasdešimt keramikinių įvairių Šventųjų figūrų keturiems mažiesiems šoniniams altorėliams.
Techniškuose darbuose talkino kontraktoriai J. Raudonis ir V. Sodeika ir didesnė dalis visų darbų buvo atlikta lietuvių rankomis.
Dail. A. Valeškos didžiulis slab-glass technikos vitražas įstatytas Congrega. tion Rodfei Zedek Lansky koplyčioje, 5200 So. Hyde Pk. Blvd., Chicago, Ill. ir šiuo metu tai pačiai koplyčiai vykdomas antrasis langas.
1960-tų metų Chicagos Tarptautinėj Parodoj Lietuvos Paviljonas administruojant Lietuvių Bendruomenės Chicagos Apygardos skyriaus valdybai, buvo suprojektuotas ir įrengtas dail. A. Valeškos, talkinant visai eilei dailininkų savo eksponatais ir technikine pagalba. Šioje parodoje už vitražus buvo įteiktos dvi premijos.
Be šios parodos studija dalyvavo su savo religinio meno eksponatais Metinėje Liturginės Konferencijos parodoje Pittsburgh rugpjūčio mėn., ir Tautinėj Religinio Meno parodoj “Kristus — Karalius — Bažnyčia” Birminghame, Mich., spalio 2-30 dienomis.
Šiuo metu vykstančioj religinio meno parodoj Grand Rapids, Mich., rengiamoj Lietuvių Bendruomenės vietinio skyriaus valdybos, dail. A. Valeškos meno studija yra surinkus ir paruošus visus eksponatus.
* Lietuvių Rašytojų novelių angliškai — Selected Lithuanian Short Stories pasirodė antra laida. Kai kurių autorių, buvusių pirmoje laidoje nebėra, tačiau įdėti Vaižganto ir Žemaitės kūriniai. Knygai įvadą parašė prof. Angoff ir žinomas amerikietis poetas, literatūros profesorius Clark Mills. Jis savo plačiam įvade tarp kitko sako: „Šiuo rinkiniu Stepas Zobarskas padarė anglų literatūron įnašą, kuris yra naujas, egzotiškas ir vienintelis. Tiesa, skaitytojo apetitas, atbukintas prastų knygų, televizijos ir bauginančių žinių apie tautinius skandalus, tarptautines krizes bei dabartinius nusikaltimus, pasiges šiose novelėse sensacingumo, nes jos vaizduoja ramų kaimo gyvenimą, prisitaikiusį prie lėto metų laikų pasikeitimo, derliaus, oro ir Lietuvos krašto. Tačiau ši reakcija kaip tik išryškins mūsų įpročius ir skonį keistame šių laikų klimate nenuvertindama pačių kūrinių.”
“Būdami viena iš mažiausių grupių tarp išeivijoje esančių tautybių, lietuviai tegali sutelkti labai mažą įtaką ir pavyzdį, tačiau, nežiūrint to, šiuo novelių rinkiniu suteikia neginčijamą įnašą pasaulio literatūrai.”
Lietuvių noveles angliškai įsigijo daug universitetų ir miestų bibliotekų, o visa eilė amerikiečių žurnalų ir laikraščių parašė gana palankias recenzijas. Knygos red. Stepas Zobars-kas šiuo leidiniu praturtino lietuvių literatūrą svetimomis kalbomis. Kiekvienas mūsų kultūrinis pasireiškimas yra kova už mūsų tėvynės išlaisvinimą.
