KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE
Jau trečius metus iš eilės stebime kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje pasinaudodami sovietiškais šaltiniais — Lietuvoje išeinančiais mėnesiniu žurnalu Pergale ir savaitraščiu Literatūra ir Menas. 1956 m. (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), „naujiems vėjams” papūtus, kultūrinis gyvenimas pavergtam krašte teikė vilčių — rodė tendencijos sustiprėti lietuviškai - tautine prasme. 1957 m. (žiūr. Į Laisvę, Nr. 16-17) tos viltys daugeliu atvejų nepasitvirtino. 1958 metais, atrodo, lietuviškai-tautinė kultūrinė veikla krašte ne tik kad nesustiprėjo, bet pasistengta ją užgniaužti dar labiau, kaip iki šiol. Apie tai dar padarysime kelias pastabas straipsnio pabaigoje, o čia štai patys kultūrinio gyvenimo faktai per 1958 metus.
DRAMOS TEATRAI
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1958 metus pastatė 7 naujus veikalus: F. Šilerio 4 v. 6 pav. tragediją „Marija Stiuart”, čekų dramaturgo P. Kohouto dramą „Šitokia meilė”, E. Ranneto 3 v. dramą „Sūnus paklydėlis”, italo Eduardo de Filipo pjesę „Melo ilgos kojos”, Vyt. Rimkevičiaus (romano „Studentai” autoriaus) pjesę „Vandens lelija”, kur vaizduojama pokario metais vykusi „arši klasių kova” (Lit. ir Menas Nr. 44), A. Gudaičio-Guzevičiaus dramą „Nematomasis ginklas” apie 1940 metų įvykius, vaizduojančius „paskutinės buržuazijos siautėjimo dienas” (Lit. ir M. Nr. 51), ir vaidinimą vaikams — Anos Brigaderės latvių liaudies pasakų motyvais sukurtą 7 pav. pjesę „Nykštukas”.
Kauno Muzikinis Dramos Teatras pastatė 6 naujus veikalus: J. Marcinkevičiaus 3 v. dramatinę poemą „Dvidešimtas pavasaris”, M. Musogorskio operą „Soročinų mugė”, Šekspyro komediją „Vindzoro kūmutės”, D. Kabalevskio 3 v. operetę „Pavasaris dainuoja”, anglų dramaturgo John Galsworthy pjesę „Sidabrinė dėžutė” ir V. Baumilo sukurtą operą „Paskenduolė” (pagal A. Vienuolio apsakymą. Libretistais buvo I. Mikšytė ir P. Keidošius.
Kauno Jaunojo Žiūrovo Teatras pastatė 5 veikalus: E. Mieželaičio „Broliškos poemos" inscenizaciją, J. Baltušio dramą „Gieda gaideliai”, K. Kubilinsko 5 v. pjesę — pasaką „Strakaliukas ir Makaliukas”, Rubinšteino 3 v. dramatinę kompoziciją pagal Main Rido nuotykių romaną „Raitelis be galvos” ir V. Kino romano „Anoje pusėje” inscenizaciją, pavadintą „Kai širdis liepsnoja” apie komjaunimo žygius pilietinio karo metu.
Šiauliųdramos teatras pastatė 5 naujus veikalus: R. Mikalauskaitės ir J. Šeinio dramą „Puodžiūnkiemis”, inscenizuotą pagal to paties vardo A. Vienuolio romaną, Eduardo de Filipo dramą „Filumena Marturano”, E. Remarko dramą „Paskutinis sustojimas”, V. Rozovo pjesę jaunimui „Džiaugsmo be-jieškant” ir to paties Rozovo pjesę „Amžinai gyvi”.
Panevėžio dramos teatras pastatė 5 naujus veikalus: Švarco 3 v. pasaką -komediją „Paprastas stebuklas”, H. Ibseno veikalą „Heda Gabler”, V. Liubimovos 4 v. 5 pav. pjesę „Jausmų ugdymas”, A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis”, A. Fainbliumo ir V. Vabalienės pjesę „Naujas rytas eina”.
Klaipėdos dramos teatras davė 3 naujus pastatymus: suomių rašytojos Helios Vuolijoki 4 v. dramą „Akmeninė gūžta”, jugoslavų dramaturgo J. Vonovičiaus dramą „Vasarvidžio audra” ir B. Gorbatovo pjesę „Tėvų jaunystė”.
Marijampolės dramos teatras patiekė naujus veikalus: Lope de Vega 3 v. komediją „Šuo ant šieno”, D. Ščeglovo 4 v. dramą „Pūga’ ’ir naujai įkurtame lėlių teatre N. Gerneto 3 v. pasaką vaikams „Stebuklingasis Aladino žibintas”.
Vilniuje įsteigtas lėlių teatras, kuriame spalio mėn. įvyko pagal S. Neries poemą įscenizuotos B. Lukošiaus „Eglės žalčių karalienės” premjera.
KITI TEATRŲ VEIKLOS ĮVYKIAI
Nuo balandžio 23 iki gegužės 6 d. Vilniuje ir Kaune vyko varžybos atrinkti geriausiems pastatymams vadinamam Pabaltijo teatriniam pavasariui. Dalyvavo visi Lietuvos teatrai, parodydami po du veikalus. Varžybose pirmą vietą laimėjo Kauno Muzikinis dramos teatras su J. Marcinkevičiaus „Dvidešimtas pavasaris” ir V. Višnevskio „Raitelių pirmoji”. Vėliau su šiais veikalais Kauno Muzikinis dramos teatras dalyvavo Estijoje rengtose Pabaltijo teatrinio pavasario varžybose drauge su latviais, estais ir gudais. Varžybas tačiau laimėjo estai.
Vasaros metu visi Lietuvos teatrai gastroliavo kituose didesniuose Lietuvos miestuose.
OPEROS - BALETAI
Valst. Akademinis Operos ir Baleto Teatras Vilniuje balandžio 27 pastatė naują lietuvišką operą „Vaiva”. Muziko kompozitoriaus V. Klovos. Libretą pagal V. Krėvės „Perkūną”, Vaivą ir Straublį” parašė J. Gustaitis, žymiai pakeisdamas pagrindinę padavimo idėją.
Tas pats teatras pastatė ir vieną naują 3 v. 9 pav. B. Bitavo baletą „Dvylika mėnesių”.
Teatro kolektyvas rugpjūčio mėn. buvo išvykęs gastrolėms į Leningradą. Per mėnesį laiko Leningrade pastatė lietuviškas operas „Pilėnai” ir „Vaiva”, ir baletus „Audronė” ir „Ant marių kranto”. Be to, operas „Kunigaikštis Igoris”, „Otelo”, „Traviata”, „Bohema” ir „Sevilijos kirpėjas”; baletus — „Don Kichotas”, „Žizel” ir „Peras Giuntas”. Kai kurie spektakliai buvo transliuojami per Leningrado televiziją. Gastroliavo dideliu pasisekimu ir kritikų buvo gerai įvertinti.
MUZIKINIS GYVENIMAS - KONCERTAI
Beveik visas muzikinis gyvenimas koncentruojasi Vilniuje. Kituose miestuose aukštesnio lygio muzikinė veikla beveik neegzistuoja. Štai Vilniaus muzikinis gyvenimas chronologine tvarka:
Sausio mėn. koncertavo Maskvos Didžiojo teatro dainininkas M. Reizenas.
Sausio 29 Valst. Filharmonijoje įvykusiame simfoniniame koncerte pirmą kartą buvo atliktas naujas kompozitoriaus E. Balsio kūrinys „Koncertas smuikui su orkestru Nr. 2.” Koncerto solo partiją atliko smuikininkas A. Livontas, Radijo orkestrui dirigavo A. Klenickis.
Vasario 29 Valst. filharmonijoje įvyko Vilniaus tarpsąjunginio klubo vyrų choro, diriguojamo J. Vanago, koncertas.
Jauno kompozitoriaus J. Bašinsko kūrinys — oratorija „Ąžuolas” (žodžiai P. Gaulės) buvo išpildytas vasario 19 d. simfoninės muzikos koncerte. Atliko Valst. filharmonijos choras ir Radijo orkestras. Dirigavo B. Dvarionas. Drauge buvo atlikta ir Čaikovskio 5-toji simfonija.
Tą pat mėn. Valst. filharmonijos choras, vadovaujamas K. Kavecko, su solistais ir Radijo simfoniniu orkestru išpildė A. Klenickio naują kūrinį — oratoriją „Į Laimę”. Drauge buvo išpildyta ir Bethoveno Šeštoji simfonija.
Vasario 23 d. koncertavo estų kamerinis ansamblis su solistais.
Lietuvos Kompozitorių Valdybos plenume buvo iškeltas J. Švedo sukurtas pirmasis lietuvių muzikos istorijoje koncertas kanklėms ir liaudies instrumentų orkestrui.
Kovo mėn. koncertavo pianistas Vladimiras Aškenazi.
Balandžio 2 koncertavo Maskvos kamerinis orkestras, vadovaujamas R. Baršajaus.
J. Gruodžio 10 metų mirties sukakčiai paminėti buvo surengti du jo kūrinių koncertai: Valst. konservatorijos choro, diriguojamo docento A. Budriūno, ir Valst. filh. orkesero, diriguojamo B. Dvariono.
Balandžio 13 Valst. filharmonijos orkestras, diriguojamas prof. B. Dvariono atliko Liszto simfoniją „Faustas”, be to, Mozarto ir Čaikovskio kūrinius.
Balandžio 16 simfoninio koncerto programą sudarė F. Mendelsono Ketvirtoji simfonija, J. Sibelijaus — koncertas smuikui su orkestru ir J. Masne uvertiūra „Fedrą”. Dirigavo A. Klenickis.
Balandžio 27 įvyko Valst. filharmonijos simfoninio orkestro koncertas, kuriame buvo išpildyti Prokofjevo ir Liszto kūriniai.
Gegužės 7 įvyko Valst. filharmonijos orkestro, diriguojamo prof. B. Dvariono, simfoninis koncertas, skirtas Brahmso kūriniams.
Gegužės 25 Valst. filharmonijoje įvykusiame koncerte, kuriuo buvo uždarytas simfoninių koncertų sezonas, koncertavo sovietų pianistas N. Štarkmanas, išpildęs eilę Bethoveno, Šopeno, Čaikovskio ir kitų kompozitorių kūrinių.
Rugpjūčio mėn. Valst. filharmonijoje koncertavo pagarsėjęs Voronežo valst. rusų liaudies choras.
Rugsėjo mėn. Valst. filharmonijos orkestras išpildė Čaikovskio koncertą smuikui. Smuiku grojo sovietų smuikininkas V. Klimovas, diriguojant B. Dvarionui.
Spalio 6 Maskvos konservatorijos auklėtinis, jaunas pianistas Igoris Žukovas davė rečitalį - koncertą fortepijonui, išpildydamas Bacho, Bethoveno, Rachmaninovo, Skriabino, Liszto, Šopeno ir kitų kūrinius.
Spalių mėn. Vilniuje koncertavo žymus estų moterų choras.
Spalių mėn. koncertavo violončelistas D. Šafranas, atlikdamas Valentino, Brahmso, Debussy, Šostakovičiaus sonatas ir kitus kūrinius.
Spalių mėn. buvo suruošti du lietuvių kompozitorių koncertai, kuriuose Valst. filharmonija išpildė J. Juzeliūno,
J. Gruodžio, St. Vainiūno, B. Dvariono, P. Tamuliūno ir J. Pakalnio simfoninius ir kitokius kūrinius.
Lapkričio 2 suruoštame simfoniniame koncerte buvo išpildyti kūriniai jauniausiųjų lietuvių kompozitorių: V. Paltanavičiaus, A. Rekašiaus, J. Bašinsko, V. Paketurio.
Lapkričio mėn. įvyko dar šie koncertai: pianisto E. Miausorovo koncertas, kuriame buvo išpildyti Bethoveno, Mocarto, Šostakovičiaus, Prokofjevo ir Šumano kai kurie kūriniai; gruzinų smuikininkas Marine Jašvili koncertas, kuriame išpildyti Bethoveno, Brucho, Šosono, Čaikovskio, Mocarto kūriniai; dviejų rusų — M. Šachino ir M. Komisarovo vargonų muzikos koncertas; Moldavijos liaudies muzikos orkestras „Flueraš” su solistais davė koncertą, išpildydami moldavų liaudies muziką ir dainas; Valst. filharmonijos styginis kvartetas viename koncerte atliko įvairių epochų kompozitorių kūrinius; vienas simfoninis koncertas, kuriame buvo išpildyta Mocarto, Franko, Skriabino ir Ravelio kūriniai.
Gruodžio 1 Vilniaus Valst. dailės muzėjuje tapybos, skulptūros ir grafikos darbų parodos atidarymo metu buvo suruoštas koncertas, kurio programą išpildė Valst. choras ir Filharmonijos kvartetas.
Gruodžio mėn. įvyko „ataskaitinis” Valst. choro koncertas. Diriguojant K. Kaveckui, choras atliko rusų ir Vakarų klasikų lietuvių ir sovietinių kompozitorių kūrinius. Taip pat buvo padainuotos dainos, kurių autoriai laimėjo premijas St. Šimkaus vardo konkurse. Koncerto metu buvo įteikti laureatų diplomai dainų ir tekstų autoriams — kompozitoriams E. Balsiui, K. Kaveckui, A. Budriūnui, poetams J. Marcinkevičiui ir K. Kubilinskui.
Paskutiniąją gruodžio mėn. savaitę Vilniuje įvyko 2 koncertai: 1. Armėnijos muzikui M. Maluchinui diriguojant, simfoniniame koncerte buvo išpildyti Hendelio Pasakalija, Haydno simfonija Nr. 88 ir Armėnijos kompozitorių kūriniai.
Gruodžio 27 Vilniuje koncertavo žy-musis sovietų smuikininkas D. Oistrachas.
Kaune 1958 m. vasarą susikūrė estradinis orkestras, kuriam vadovauja Juozas Tiškus.
Klaipėdoje gegužės 7 įvyko kompozitoriaus B. Dvariono autorinis koncertas, kurį išpildė, dalyvaujant autoriui, Valst. filharmonijos solistai ir vietos menininkai.
Lapkričio mėn. Klaipėdoje davė koncertą Liepojos muzikos mokyklos dėstytojai, išpildydami latvių, Vakarų klasikų ir rusų kūrinius.
Šiauliuose vasaros metu Valst. filharmonija suruošė du simfoninius koncertus, kuriuose buvo atlikti Čaikovskio, Liszto, Vagnerio ir populiarūs B. Dvariono kūriniai. Tik klausytojų koncertuose buvę „palyginti mažai” (Literatūra ir Menas, Nr. 27).
Balandžio mėn. į Lenkiją kelioms savaitėms gastroliuoti buvo išvykę eilė Vilniaus filharmonijos menininkų ir operos bei baleto artistų drauge su kanklių ansambliu. Koncertuodami, jie aplankė Varšuvą, Vroclavą, Krokuvą, Košaliną ir kt. miestus.
Vasaros metu Valst. dainų ir šokių liaudies ansamblis, ved. J. Švedo, gastroliavo 24-riuose Rumunijos miestuose, duodami 26 koncertus.
PARODOS
Žiemos metu Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikė Kazio Šimonio darbų paroda.
Vasario mėn. Vilniuje vyko 2 parodos: „Šiuolaikinė Argentinos grafika” ir „Šiuolaikinė meksikiečių graviūra”.
Pavergtos Lietuvos grafikų paroda, maždaug su 300 darbų, buvo suruošta Minske.
Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pavasarėjant vyko kilnojamoji dailininkų iš Rusijos, Ukrainos, Pabaltijo ir kitų kraštų tapybos, skulptūros ir grafikos paroda. Iš viso buvo išstatyta apie 200 darbų.
Balandžio 8 Vilniuje buvo suruošta Rimto Kalpoko kūrinių paroda, skirta dailininko 50 m. amžiaus sukakčiai paminėti. Parodoje buvo išstatyta apie 250 tapybos kūrinių, iliustracijų. Tokios pat R. Kalpoko parodos buvo suruoštos ir Kaune bei Šiauliuose.
Vilniaus Valst. Dailės muzėjuje liepos mėn. buvo atidaryta dailininkų E. Jurkūnienės, L. Katino, L. Kazoko, V. Palio, J. Vilučio ir M. Gurevičiaus darbų paroda, skirta jų 50-tosioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje buvo išstayta apie 400 darbų.
Vilniaus Valst. Dailės muzėjuje vyko Albrechto Diurerio 430 metų mirties sukakčiai paminėti paroda, kur buvo išstatyta apie 60 A. Diurerio raižinių ir piešinių.
Vilniaus Valst. Dailės muziejuje buvo suruošta ir 16 - 19 amžių taikomosios dailės paroda, kur buvo išstatyti gobelenai, kilimai, šilko audiniai, kristalo, stiklo, metalo, keramikos ir kiti dirbiniai.
Rugsėjo 24 Rygoje buvo atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės skulptūros paroda, kurioje buvo išstatyta apie 100 lietuvių skulptorių atrinktų darbų.
Rudenį Vilniaus Valst. Dailės muzėjuje vyko 1906 — 1940 metų laikotarpio lietuvių dailininkų kūrinių paroda, kurioje buvo išstatyti M. K. Čiurlionio, K. Šklėriaus, P. Kalpoko, A. Jeroševičiaus, J. Mackevičiaus, V. Didžioko, K. Šimonio, V. Eidukevičiaus, grafikės M. Katiliūtės, skulptorių J. Zikaro, P. Rimšos, M. Menčinsko ir kitų darbai.
Gruodžio 1 Vilniuje buvo atidaryta paroda tapybos, skulptūros ir grafikos darbų sukurtų 1955 — 1957 m. laikotarpy.
Klaipėdoje gruodžio mėn, vyko Klaipėdos ir apylinkių liaudies meno kūrinių — tapybos darbų, mezginių, drožinių ir kt. paroda.
KINO FILMAI
1958 metais pavergtos Lietuvos kino studija pastatė du filmu „Neringa” ir „Žydrasis horizontas”. „Neringa” yra kultūrinis filmas, kuriame vaizduojama Kuršių Neringa — smėlio kopos, pušynai, Kuršių Marios ir visas Neringos gamtovaizdis. Filme drauge pasakojama Neringos ir jos gyventojų istorija.
Filmas „Žydrasis horizontas” skirtas jaunimui. Jame vaizduojami nuotykiai trijų neklaužadų vaikų, iškeliavusių ieškoti laimės.
SUKAKTYS
Režisieriaus K. Juršio 60 m. amžiaus ir 40 metų sceninio darbo sukaktį paminėjo Literatūra ir Menas, Nr. 8.
Dail. R. Kalpoko 50 m. amžiaus sukaktis paminėta spaudoje ir jo darbų parodomis.
Komp. J. Gruodžio 10 metų mirties sukaktis paminėta dviem koncertais su specialia minėjimo programa ir spaudoje.
Spaudoje paminėtos šios sukaktys: 50 metų amžiaus sukaktis kompozitoriaus J. Švedo, rašytojo Juliaus Būtėno, rašytojo - vertėjo A. Baužos, dramos teatro artistės E. Grikevičiūtės ir muziko - pedagogo J. Narvido; 60 m. sukatys muzikės - pedagogės S. Matijošaitienės, ir dail. J. Buračo; 70 m. sukaktis dail. J. Janulio.
Operos režisieriaus Antano Zaukos 60 m. gimimo sukaktį paminėjo spauda ir Valst. operos ir baleto teatras, ta proga pastatydamas operą „Pikų dama”.
Spaudoje paminėta dramos teatro artisto Aleks. Kupsto 60 m. amžiaus ir 40 m. sceninio darbo sukaktis; dail. J. Šileikos 75 m. amžiaus sukaktis.
Artisto - režisieriaus Petro Kubertavičiaus sceninės veiklos sukaktis paminėta spaudoje ir Jaunojo žiūrovo teatre, kur jis yra režisieriumi.
V. Kudirkos 100 metų gimimo sukaktis plačiai paminėta spaudoje ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinėje konferencijoje.
MĖGĖJŲ ŽYMESNĖS KULTŪRINĖS APRAIŠKOS
Gegužės 3 Vilniaus Valst. filharmonijoje Vilniaus Universiteto studentų liaudies dainų ir šokių ansamblis suruošė jubiliejinį — 500-tąjį koncertą, kurio metu buvo suteiktas šiam ansambliui garbės vardas.
Gegužės 24 - 26 dienomis Vilniuje vyko jaunimo saviveiklininkų dainų šventė.
Birželio mėn. Vilniaus Kraštotyros muziejuje buvo atidaryta dailininkų -saviveiklininkų paroda, kurioje buvo išstatyti audiniai, mezginiai, tapyba, grafika, medžio drožiniai ir kt
KITI ĮVYKIAI
Liepos mėn. už „įžymiausius literatūros ir meno kūrinius” 1958 metų valstybinės premijos po 25.000 rublių paskirtos: V. Mykolaičiui-Putinui už romano „Sukilėliai”, I-mą tomą, I. Simonaitytei už romano „Vilius Karalius” I ir II tomus ir J. Kedainiui už skulptūrinę figūrą „Kolūkio arklininkas”.
1958 metais Kultūros ministerija įsteigė metines vardines premijas už geriausius kūrinius meno saviveiklos repertuarui. Iš tokių premijų paminėtinos yra už liaudies šokius. 1958 m. už šokius meno saviveiklai apdovanoti: J. Lingys — I-ma premija už choreografinius pastatymus „Trys mergelės” ir „Meškiukai”, E. Morkūnienė — Il-ra premija už šokius „Pliauškutis” ir „Suktinis Jonkelis”, ir R. Tamutis — III-čia premija už šokį „Aruodėlis”.
Birželio mėn. buvo išleista trečioji Valst. Konservatorijos teatrinio fakulteto naujai paruoštų artistų laida.
Rugpjūčio mėn. sovietinės Lietuvos rašytojai lankėsi Gudijoje, užmegzdami artimesnius ryšius su gudų rašytojais ir susipažindami su jų grožine literatūra. Rugsėjo mėn. vieną savaitę tuo pačiu tikslu Lietuvoje viešėjo gudų rašytojai.
Lapkričio mėn. pabaigoje Vilniuje vyko Lietuvos architektų suvažiavimas.
Rašytojos Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės mirtis (mirė 1958. XII. 1.) buvo plačiai paminėta spaudoje, dailininkų suvažiavime ir kt.
Dail. Dobužinskio mirtį užsienyje paminėjo Literatūra ir Menas, Nr. 2.
Gruodžio 2-4 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos dailininkų suvažiavimas, kuriame buvo aptartos ir dailininkų kūrybos problemos.
KNYGOS
1958 metais abi svarbiausios — pagrindines knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leidykla ir Valst. politinės ir mokslinės literatūros) išleido viso apie 350 knygų (priskaitant ir brošiūras ar kalendorius). Iš jų vertingesnės, turinčios ryšio su lietuvių kultūra, yra šios knygos:
1. Lietuvių literatūros istorija. II tomas. Vyr. red. K. Korsakas.
2. Iš lietuvių kultūros istorijos. Red. kolegija: P. Kulikauskas, A. Vyšniauskaitė ir J. Žiugžda.
3. Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. I kn.
4. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas. Medžio dirbiniai. II kn.
5. Sutartinės daugiabalsės lietuvių liaudies dainos.. I tomas. Paruošė Z. Slaviūnas.
6. Dulaitienė (Glemžaitė) Elvyra. Kupiškėnų senovė. Etnografija ir tautosaka.
7. Patarlės ir priežodžiai. 479 psl.
8. Rėza, L. Lietuvių liaudies dainos.
9. S. M. Slavočinskis. Giesmės (1646). Fotografuotas leidimas. Paruošė J. Lebedys.
10. Būga, K. Rinktiniai raštai. I t. 656 p.
11. A. Matutis ir V. Stanionis. Dainava. Albumas.
12. Maironis. Pavasario balsai. Eilėraščių rinkinys.
13. Vienažindis, A. Ilgu, ilgu man ant svieto. Eilėraščiai.
14. V. Krėvė, Raganius.
15. Simonaitytė, I. Raštai. III tomas. Pikčiurnienė. Romanas.
16. Simonaitytė, I. Raštai. IV tomas. Vilius Karalius. Romanas. I dalis.
17. K. Kubilinskas. Buvo, buvo, kaip nebuvo. Sueiliuotos septynios lietuvių liaudies pasakos vaikams.
18. Švedas, J. Anoj pusėj Nemunėlio. Liaudies dainos chorams.
19. Šniukas, D. Ežerų vilnimis po Rytų Lietuvą. Su ilustr.
20. Žilevičius,L. Birštonas ir jo apylinkės. Su ilustr.
21. Mickevičius, A. Vėlinės.
Vertingesni, galimi paminėti vertimai iš svetimų kalbų yra šie:
1. F. Šileris. Vilius Telis.
2. Lagerloef, Selma. Sakmė apie Gostą Berlingą.
3. Tolstojus, L. Ana Karenina. I tomas.
4. Tolstojus, L. Kreicerio sonata.
5. Londonas, Džekas. Rytas aušta.
6. Floberas, Gustavas. Ponia Bovari.
7. Dikensas, C. Dombis ir sūnus. I tomas.
8. Dikensas, C. Dombis ir sūnus II tomas.
9. Vernas, Žiulis. Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu.
10. Fransas, Anatolis. Pingvinų sala.
11. Tūkstantis ir viena naktis. Arabų pasakos.
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
Pavergtos Lietuvos teatruose iki šiol ne tik kad nebuvo pastatyti 1956 metais žadėtieji veikalai, kaip Putino „Valdovas”, Krėvės „Šarūnas” ir „Skirgaila”, bet ir joks kitas veikalas, kuriame bent kiek atsispindėtų lietuviška tautinė dvasia. Dramos teatruose statomi tik tokie veikalai, kurie propaguoja sovietines idėjas. To neišvengia nė naujieji lietuvių autorių dramos kūriniai. Pastarieji ne tik neiškelia lietuvių tautinės dvasios, bet daugelis jų stengiasi melagingai niekinti Lietuvos netolimą praeitį ir propaguoti bolševikines idėjas net labiau, kaip svetimieji. Prie tokių veikalų priskirtini A. Gudaičio - Guzevičiaus „Nematomasis ginklas”, E. Mieželaičio „Broliška poema” ir kiti. Statomi veikalai ir Vakarų pasaulio autorių, tačiau ir čia parenkami daugiausiai tokie kūriniai, kurie yra palankūs komunistinėms idėjoms, kurie vaizduoja tik „supuvusius Vakarus” ar „fašistų” kėslus prieš liaudį.
Atrodo, kiekvienas šiuo laiku Lietuvoje bent mažiausias tautinės dvasios pasireiškimas priskiriamas „revizijo-nizmui”. Tą „revizijonizmą” Maskvos įsakymus vykdantieji suranda net muzikoje. 1958 m. kovo mėn. Vilniuje vyko pavergtos Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos plenumas, kuriame valdybos sekretorius Edvardas Balsys taip pareiškė:„Kompozitorių sąjungos svarbi pareiga — kovoti prieš revizionistines nuotaikas, reiškiančias kapituliaciją prieš buržuazinę ideologiją. Nereikia užmiršti, kad bet kokiomis mūsų klaidomis šioje darbo srityje stengiasi pasinaudoti lietuvių tautos priešai — buržuaziniai nacionalistai” (Literatūra ir Menas, Nr. 11, 1958). E. Balsys reikalauja ir muzikus vaizduoti „šių dienų tikrovę”; Lietuvos praeities, kad ir tolimos vaizdavimas — jau „revizionizmas”. Naujai atvykusieji iš Lietuvos tvirtina, kad choruose ir ansambliuose siaurinama lietuviškųjų liaudies kūrinių programa; turbūt ir čia įžiūrimas „revizionizmas”.
Pavergtos Lietuvos dailininkų sąjungoje kovo 10 įvyko „atviras partinis susirinkimas” (Lit. ir Menas, Nr. 11, 1958), kuriame kalbėjęs Vytautas Jurkūnas pastebėjo, jog eilė dailininkų „nukrypo į peizažą ir natiurmortą” ir kad „pastebimas polinkis į praeities vaizdavimą”. Be abejo, ir čia jau randamas „revizionizmas”, ir pabrėžiama, jog „pirmiausiai dailininkų dėmesys turi būti sukoncentruotas į nūdienę tematiką”. Aišku, tokiose sąlygose ir dailininkams neįmanoma savo kūriniais išreikšti lietuviška tautinė dvasia; telieka tik garbinti sovietizaciją (kurti pagal „nūdienę tematiką”).
Labai liūdnas faktas, kad per 1958 metus išleista daug mažiau lituanistinių, turinčių ryšio su lietuvių kultūra knygų. 1957 metais išleistų knygų tarpe suradome vertų paminėti (be vertimų) viso 55 knygas (žiūr. ĮLaisvę, Nr. 16-17; kai 1958 m. išleistųjų tarpe tesuradome vos apie 20 panašių knygų. Tikriausia, ir čia yra pasėka kovos su „revizionizmu”. Kartais tiesiog nesuprantama, kas sovietiniams Lietuvos valdovams užkliūva: štai 1958 m. sausio mėn. vykusiame „Respublikiniame literatūros ir meno darbuotojų aktyvo susirinkime” pavergtos Lietuvos švietimo ministeris J. Banaitis išreiškė nepasitenkinimą dėl išleidimo net tokios niekuo nekaltos knygos, kaip Br. Buivydaitės „Auksinis batelis” (žiūr. Lit. ir Menas, Nr. 3, 1958).
Kultūrinis gyvenimas krašte vyksta, tačiau jis kreipiamas ne lietuviškąjai sąmonei palaikyti, bet daugiausia jai smaugti; kultūrinės veiklos pagalba, pirmoj eilėj stengiamasi skiepyti krašte bolševikines idėjas, o per tai galutinai sugniuždyti ir lietuvišką tautinę sąmonę, nors iki šiol to atsiekti nepavyko. Be abejonės, labai daug lietuvių kultūrininkų pavergėjų užmačioms priešinasi, tačiau prieš Maskvos galybę jiems beveik neįmanoma atsispirti.
Tokia linkmė išryškėja stebint trijų pastarųjų metų kultūrinio gyvenimo raidą pavergtoje Lietuvoje. Mes tą gyvenimą stebėsime ir toliau, ir džiaugsimės, jei čia padarytos išvados negalios ateičiai.
