POLITIKA, KURI VADINASI ŠIS TAS MAŽIAU KAIP IŠLAISVINIMAS
Kitoje vietoj suminėtas Henry Cabot Lodge jr. pareiškimas vasario 28 apie Amerikos santykius su pavergtaisiais reiškia Amerikos politikos principini nusistatymą. Juo Amerikas išsiskiria iš visų kitų didžiųjų politinių galybių. Dėl jo Amerika yra tapusi ne tik fizine, bet ir moraline jėga, nes i ją yra nukreiptos milijonų akys ir viltys.
Bet apie pavergtuosius kalbėjo ir kitas pareigūnas kitą dieną. Dėmesio verta E. L. Packer kalba Vasario 16 proga surengtame LLK ir generalinio konsulo priėmime Baltijos Laisvės Namuose New Yorke. P. E. L. Packer yra pavergtųjų laisvinimo pastangas remiančios organizacijos Free Europe Committee pareigūnas; jis nėra oficialus Amerikos politikos reiškėjas, tačiau jis yra turėjęs nemažus diplomatinius postus (buvo pareigūnas ir Amerikos atstovybėje Rygoje), ir dėl to jo žodis tenka priimti kaip rūpestingai atsvertas ir atseikėtas.
Taigi, p. E. L. Packer Lietuvos nepriklausomybės šventėje iškėlė ir pabrėžė mintį, kad lietuvių tauta (taip pat ir kitos Sovietų pavergtos tautos) galbūt “sutinka laikinai kaip praktinę priemonę priimti šį tą mažiau kaip galutinis išlaisvinimo tikslas ir nepriklausomybė” (to promote and accept, temporarily and as practical measure, something less than the ultimate goal of liberation and self-rule. Ir jeigu toks "šis tas mažiau kaip galutinis išlaisvinimo tikslas ir nepriklausomybė” pavergtąją Lietuvą gali patenkinti, tai ar tas “šis tas” praktiškai įmanomas. Esą Lietuvos laisvinimo veiksniai taip pat ir kitų Sovietų pavergtų kraštų laisvinimo veiksniai — tatai buvo įsakmiai akcentuota) turi būti pasiruošę tuo atžvilgiu pateikti laisvajam demokratiniam pasauliui praktinės veiklos programą, nes laisvasis pasaulis nenorįs rizikuoti sukelti trečią pasaulio karą, kurio gal būt nepergyventų ne tik pavergtųjų kraštų laisvinimo veiksniai ir pačios sovietų pavergtos tautos, bet ir pats laisvasis pasaulis.
Nekeliam klausimo, ar buvo taktinga tokiom mintim pasirinkti kaip tik Vasario 16 progą, kaip tik tą dieną, kada minimas nepriklausomybės atgavimas, priminti, kad reikia susitaikyti su “šiuo tuo mažiau” nei nepriklausomybė. Tarp šiltų ir taurių šimtinės senatorių ir kongresmanų pareiškimų tai šalto vandens lašai, kurie turi pažadinti blaivumą ir budrumą realiai padėčiai suprasti, čia tartas viešai pavergto krašto atstovams žodis mums rodos giminiškas su tais balsais, kurie nuo pereitų metų perša Amerikos politikai naują liniją — derėtis su Sovietais dėl stabilizacijos Europoje; kadangi Sovietai nenori ir klausyti apie laisvės grąžinimą pavergtiesiems, tai išsiderėti iš jų bent “šį tą”. Kokis bus to “šio to” turinys, tai priklausys jau nuo derybų, bet viena aišku — tai nebus nepriklausomybė. Sušvelninti įspūdžiui sakoma, kad tai laikinai, kaip tai tik praktinė priemonė ...
Jei tokia proga buvo tartas p. Pac-ker balsas lietuvių reakcijai patirti, tai atsakymas tegali būti pakartojimas Izraelio užs. r. min. Goldą Meier žodžių:
"Yra didelės tautos, kurios daug turi ir gali leistis į kompromisus..
Yra mažesnės tautos, kurios negali daryti jokių kompromisų”.
Jei anas p. E. L. Packer balsas nėra suderinamas su oficialaus pareigūno ir oficialiai tariamu Amerikos nusistatymu, tai kiltų mums pareiga išsiaiškinti, kiek tas “šio to mažiau nei išlaisvinimo” politikos projektas yra ir valstybės departamento siekiamos bei vykdomos politikos atgarsis.
