VEIKLOS PROBLEMATIKA

Stud. GINTARAS GRUŠAS

Gintaras Grušas, kalbėjęs apie PLJ kongreso akademinės programos vieną iš pagrindinių uždavinių — apie dėmesį konkretiems darbams, davė įdomią Los Angeles jaunimo veiklos apžvalgą. Tokių problemų randame ir kitose lietuvių kolonijose. Red.

Gintaras Grušas

Atrodo, kad mūsų kolonijoje jaunimas daug veikia, jų veikla įvairi.

Jaunimas šoka tautinius šokius, dainuoja choruose, sportuoja, vaidina dramos spektakliuose, dalyvauja skautuose ir ateitininkuose, remia lituanistinę mokyklą, mokytojauja, rašo spaudoje, bendradarbiauja radijo valandėlėje, aktyvūs politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jaunimo sąjunga taip gerai susiorganizavusi, kad, renkant atstovus į V Jaunimo kongresą, ji gavo didžiausį po Chicagos (su priemiesčiais) balsų skaičių (tiktai 49-iais mažiau negu visa Chicagos metropolija). — Mes veikiame! — Mes aktyvūs! — Pasiskaitykite lietuviškus laikraščius — sužinosite!

Bet turime prisipažinti — ne viskas pas mus spindi geltona-žalia raudona spalvomis. Turime būti realūs. Nesvarbu, ar tai būtų kosulys, ar plaučių uždegimas, ar kita liga, ar nusilpusi veikla, jei neišdrįsime prisipažinti, kad sergame, iš ligos nepasigydysime. Tad, nurodau tris mūsų veiklos slogos simptomus: apatija, pervargimai ir silpni ryšiai. Apatija. Jaunimo organizacija, savo sąrašuose turinti 40 narių, rimtesniuose renginiuose tesusilaukia tiktai 10% - 20% narių. Bet tai niekis . . . — į geresnius šokius pritraukiam 100 ar 150 jaunuolių. Šitokių rezultatų išdavoje, kartu su paveldėta galvosena, kur pirmenybė atiduodama kiekybei, o ne kokybei, veikla pradeda pereiti į socialinius parengimus. Tuo krentame pavojun tardami: Mums nieko daugiau nereikia — tik balių — mes veikiame!

Los Angeles jaunimas pokalbyje apie Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą; iš kairės: dr. Antanas Butkus, moderatorius, Dalytė Trotmanaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintaras Grušas ir Tadas Dabšys.

 

Kitas kritiškas punktas — pavargimai. Pažvelgę į veiklos apimtį, galime pastebėti, kad tik maža grupelė asmenų įsijungia visur. Kartais pamirštame, kad ir šie aktyvieji mokosi, dirba, užsiėmę įvairiuose mokyklų ar amerikoniškųjų organizacijų darbuose, dar atranda ar, geriau sakant, turi atrasti laiko aktyviai dalyvauti lietuviškoje veikloje. Visų laikas ribotas ir jo nedaug lieka lietuvybės investicijai. Sunaudojus visą laiką, dingsta noras dirbti ir aukotis. Peršasi noras gyventi savu gyvenimu — išsimiegoti, gerai pavalgyti, neskubėti visada ir visur, turėti laisvą savaitgalį, pasimokyti ir t.t. Kai aktyvistus tokios mintys apgaubia, jie dažnai pasitraukia iš veiklos. Jau niekam nebegalime tarti: — Mes veikiame!

Trečia kliūtis — bendradarbiavimas su vyresniaisiais. Bet, prieš tęsiant pokalbį toliau, reikia čia sustoti ir padėkoti p. Jonui Petroniui už visą jo pagalbą Los Angeles jaunimui. Jo pastogėje Jaunimo sąjunga išaugo taip, kad pajėgia išsiųsti net šešis atstovus į kongresą. Nors ir žinome, kad su jaunimu nevisada taip lengva dirbti, jis mus visus remia viešai ir privačiai ir nuolatos primena, kad reikia dar stipriau dirbti Tėvynės labui. Todėl jam visos Sąjungos vardu širdingas, lietuviškas Ačiū.

Kas kliudo bendradarbiauti? Nors Jaunimo sąjunga skaitosi Lietuvių

II Pasaulio Lietuvių Dienų emblemos:

Kairėje, nuo viršaus žemyn:

II PL Dienų,

V    PLJ Kongreso,

VI    JAV ir Kanados Lietuvių Dainų šventės;

Dešinėje, nuo viršaus žemyn:

VI PLB Seimo,

II Pasaulio Lietuvių sporto žaidynių,

Kultūrinių renginių.

Bendruomenės padalinys, mums bendruose darbuose tetenka susitikti tiktai porą kartų per metus. Mes tik formaliai palaikome ryšius, neapsunkindami vieni kitų konkrečiais darbais. Tikimės, kad šiais metais mūsų ryšiai pagerės, nes mūsų pirmininkas yra susitaręs su Apygardos pirmininku pradėti gyvą dialogą, dažniau kalbėtis aktualiais reikalais, ar tai būtų vakarienės metu, ar kitomis progomis. Kitos vyresniųjų organizacijos nepakankamai kviečia jaunimą stoti kartu su jomis į darbą. Bet ir čia yra ir mūsų kaltės — mes nelabai siūlomės, nei kviečiame kitus. Mūsų bendradarbiavimo trūkumą dar padidina ir pirmosios dvi silpnybės, būtent: apatija ir pervargimas. Nors ir nesistengiame pakankamai, kad vyresnieji mus remtų pinigais ar darbais, mes dar vis, nors ir nepilna jėga, veikiame.