SKAITYTOJŲ ŽODIS

Neeilinis Maceinos straipsnis

Tik ką nėjusiame naujame “Į Laisvę” š.m.balandtio mėn. numeryje spausdinamas labai aktualus Antano Maceinos straipsnis ‘‘Tautos pakaitalas ar papildas?" . . . Aplamai šio neeilinio straipsnio vienas labai ryškių akcentų yra išeivijos prasmės įkūnijimą kultūrinėje-kūrybinėje veikloje. Maceinos mintys tad ir yra čia labai laiku suskambėjęs pirmas pavojaus skambutis, kad net bendruomeniniuose rinktinių žmonių suvažiavimuose ne vienam (ir net iš vadovaujančių) ima atrodyti, jog veiklos protokolų tomas yra lygaus svorio (ar net ir svarbesnis) už išliekančios vertės grožinės literatūros knygas, muzikos karinius, meno paveikslus ar mokslo veikalus.

“Draugas”, kultūrinis priedas 1973.V.12

Ačiū už tikrai gerą Antano Maceinos straipsnį “Tautos pakaitalas ar papildas? Tremties prasmės beieškant". Spėjau juo jau ir pasinaudoti.

St. Barzdukas
Cleveland, Ohio

Buvau dvasiškai "papenėta" A. Maceinos svarstymais “Tremties prasmės beieškant” straipsnyje. Prof. Maceinos straipsniai yra visuomet su nekantrumu laukiami.

Renata Alinskienė
Ridgewood, N. Y.

“Dirvoje” apie Maceinos ir Žymanto straipsnius

“Į Laisvę” Nr. 57 (94) savo turinin įjungė du stambius rašinius (prof. A. Maceinos ir prof. S. Žymanto-red.), pluoštą bėgamųjų įvykių įvertinimų, kronikinio pobūdžio apžvalgų.

.. .“Tautos pakaitalas ar papildas?" svarstyme Maceina atsisuka į išeivijos realijas, vykusiai nagrinėja išeivijos sluoksniSkumą, visumos dalims suteikia gana tikslias definicijas. Kiekvienas pritars autoriui, kad išeivija įprasminama sugrįžimu į savo kraštą. Tai nėra fizinis grįžimas, bet išeivijos sukurtomis vertybėmis. Vienok autorius nepratęsė definicijų iki jų logiško finalo— vertybės, kurios sugrįš į tėvynę, nėra masinės produkcijos gaminys . . .

Šiame numeryje telpa platus neseniai mirusio prof. Stasio Žymanto rašinys “Didžioji pasipriešinimo drama". Tai paskutinis velionies darbas . . . Kyla rimtas klausimas, aktualus išeivijai ir istorijai— S. Žymanto archyvų apsaugos klausimas. Tuose pat namuose, kur susikaupė ir vis dar išeivijos visuomenei neprieinama dūli prof. M. Biržiškos archyvas, dabar, likimo valia, ir S. Žymanto archyvai. Kas tuos archyvus kataloguos? Kas suteiks jiems rinkinių darną? Kas globos ir saugos nuo laiko ir eventualaus neglekto negandų?

“Dirva", 1973.Vl.22

Takas į bendravimą slidus

Paskutinis 1972 metų “Į Laisvę" numeris įdomus ir aktualus, tačiau mano žvilgsnį ir mintį ilgėliau sustabdė du straipsniai: Kęstučio Girniaus "Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje" ir Juozo Kojelio “Poetas publicistikoje". Abu analitinio pobūdžio.

K. Girnius daro daug teisingų prielaidų ir apibraižų, tačiau su visomis išvadomis sunku sutikti, ypač su bendravimo su okupuota Lietuva siūlomomis formomis. Bendravimas— reikalas svarbus, bet takas įjį slidus. Teisingai pastebi praėjusiame “Į Laisvę" numeryje prof. A. Maceina, kad jaunieji mūsų intelektualai nėra pilnai tos problemos išmąstę ir nejaučia okupanto siūlomo bendradarbiavimo dviveidiškumo.

Kad Bernardas Brazdžionis talentingas poetas, žino visi, bet kad jis ir gabus publicistas, savo straipsnyje atskleidė žurnalo redaktorius. Tai naujas ir vertingas Brazdžionio turtingos asmenybės išryškinantis papildymas.

Vincas Kazlauskas
Los Angeles, Calif.

Išlaikyti idėjinę liniją

Stasio Daunio paragintas, "Į Laisvę” prenumeruoju nuo 1954. Visada perskaitau žurnalą nuo pirmo iki paskutinio puslapio, o paskui persiunčiu į Minneso-tos Imigracijos archyvą. Linkiu ir toliau išlaikyti tą pačią idėjinę liniją.

K. Činčius
Toronto, Kanada

Ir Lietuvos Vyčiai “rekordavo’ savo pašnekesius

Iš ‘Watergate’ apklausinėjimų ir kitų Šaltinių sužinojome, kad JAV prezidentai užrašydavo ar užrašo į juostas pašnekesius (prez. Nixon neseniai sustabdė tą užrašinėjimą! Red.), turimus su svečiais ar valstybės pareigūnais (telefonu, ar savo įstaigoje— Baltuosiuose Ramuose). Algirdas Budreckis cituoja prieš porą metų mirusio kun. J. Jutkevičiaus žodžius (žiūr. “Į Laisvę”, 1973 metų balandžio numerį, 78 pusl.) iš vieno pašnekesio, turėto su kitais Lietuvos vyčių organizacijos nariais. Ar tas pašnekesys buvo užrekorduotas? Be reikalo a.a. kun. J. Jutkevičius kaltinamas už nesuteikimą Lietuvos Vyčių medalio tuo metu buvusiam JAV-bių senatoriui J. F. Kennedy (prezidentu jis buvo išrinktas po Lietuvos vyčių seimo 1960 metais). Eilę kartų jis (kun. Jutkevičius) yra kalbėjęs vyčiams, kad tuometinis senatorius J. F. Kennedy neturėjo jokių nuopelnų Lietuvos bylai, tas amerikietis net negalėjęs būti kandidatu tam medaliui. Esu ir aš buvęs tuose pašnekesiuose, apie kuriuos mini A. Budreckis. Jokių apgailestavimų a.a. kun. J. Jutkevičius niekad nedarydavo, o tik, norėdamas baigti tam tikrų narių pradėtus ginčus, pasakydavo: "O.K., O.K.— you are right!” Tai nebūdavo joks",apgailestavimas" ar "savikritika", kaip kad bando A. Budreckis interpretuoti.

Kęstutis Grainys
New York, N.Y.

Ne vietoje moksliniai laipsniai Mūsų periodinė spauda, kartais ir "Į Laisvę” žurnalas, be reikalo prisagsto prie pavardžių “BA." (bakalaureatas), “M. A.” (magistras), “inžinierius”, "chemikas” ir t.t. ir t.t. Angliškai kalbančiuose kraštuose tai nepraktikuojama. Amerikiečių tarpe ir daktaro laipsnis retai teprisegamas prie pavardės. Daktaro laipsnis liksniuojamas tik mokslinėje literatūroje ir aukštosiose mokslo institucijose. JAV-bių iždo sekretorius George P. Shultz turi daktaro laipsnį. Prie jo parašo ant dolerių to laipsnio nėra. Reiktų ir lietuviam pasekti šioje srityje amerikiečių pavyzdžiu!

S. Račius, B.A., M.A., Ph.D.

Philadelphia, Pa.

Jaunimui reikia paramos

Paskutinis "Į Laisvę” numeris labai įdomus. Gaila, kad netekome S. Žymanto, kurio straipsnis “Didžioji pasipriešinimo drama" aiškiai nušviečia netolimą praeitį. Jei jis iš tos srities dar yra ką palikęs, norėčiau matyti "Į Laisvę” žurnale. Antanas Maceina “Tautos pakaitalas ar papildas?” straipsnyje pateikia daug teisingų išvadų. Norėtųsi dar pridurti, kad už Lietuvos ribų gimusio mūsų jaunimo nusiteikimai gimtajam kraštui ir Lietuvai yra skirtingi. Nežiūrint kad iš mažens jiems pumpuojamas lietuviškas sąmoningumas, lietuviškoje veikloje jie dalyvauja daugiau iš pareigos ir su mažesniu įsįjautimu. Išugdyti dviejų gimtinių sąmoningumui reikia vyresniųjų paramos.

Ankstyvesniame "Į Laisvę” numeryje dviejuose straipsniuose buvo paliesti vyčių reikalai. Vyčių veikloje dalyvauju 20 metų. Manau, kad vyčių įjungimas į Lietuvių Bendruomenę be vyčių seimo pritarimo buvo taktiška klaida.

Bal. Brazdžionis
 Chicago, Ill.

Žurnalą reikia paremti

"Į Laisvę” prenumeruoju nuo pirmo numerio. Tai pats geriausias šios rūšies žurnalas. Mūsų pareiga žurnalą ne tik skaityti, bet ir konkrečiai paremti.

Vytautas Borisas
Tecumsen, Kanada

Redakcijos pastaba.

Ačiū už auką ir prenumeratos mokestį porą metų pirmyn.

Daugiau iliustracijų

“Į Laisvę” vertingas ir įdomus žurnalas. Tik reiktų jame daugiau talpinti nuotraukų ir iliustracįjų iš Lietuvos bei Lenkijos lietuvių gyvenimo ir veiklos.

A.Eskaitytė
Vokietija

Nekalbėti rebusais

Poroje “Į Laisvę” numerių skaičiau įdomius M. L. straipsnius apie K. Korsako tarnybą Lietuvos okupantui. Praėjusiame ”Į L.”numeryje spausdinate ir M.L. laišką, tačiau nieko nesuprantu, ką jis nori pasakyti šiais žodžiais: ‘‘Daug naujo tame pačiame numeryje pasako kitas mano oponentas— L.D. Jis mane pakelia į profesorius (nors ir blogus) ir suteikia daktaro laipsnį. Ačiū. Neužsitarnavau".

Visuomenei skirtame žurnale rebusais kalbėti nedera.

J.M.
Anglija

Redakcijos pastaba. Gyvenant Europoje, sunkiau sekti Amerikos lietuvių gyvenimo vingius. Tad pravartu nors trumpai tą ‘‘rebusą’’ paaiškinti. Gindamas K. Korsaką, įpirmą M. L. straipsnį "Akiračiuose” atsiliepė kalbininkas L. Dambriūnas. Į antrąjį M. L. straipsnį ("Į Laisvę" nr. 54191) "Akiračių” 1972 nr. 10 reagavo L. D. inicialais save atžymėjęs oponentas, kuris jau nebe Korsaką gynė, bet labai nekultūringai iškoliojo niekuo nedėtą Rochesterio u-to profesorių kalbininką dr. Antaną Klimą. Į šį rekordiškai žemo lygio L.D. straipsnį laiškų skyriuje lengvu humoru praėjusiame "Į Laisvę" numeryje atsiliepė mūsų bendradarbis M. L.

Spragų užtaisymas

Praėjusio numerio “Į Laisvę" vedamasis pataria veiksniams rūpestingiau užtaisinėti spragas, kad pro jas nakties tamsoje perlengvai nepralįstų priešo agentai. Kaip tokį pasalūką nurodo į priešo pusę perbėgusį Alseiką. Bet Alseika į Vliką įslinko ne nakties tamsoje, bet įžygiavo gražią saulėtą dieną ir ne pro užpakalines, o pro “paradnas" duris. Kas seka sovietinę spaudą, turėjo žinoti, kaip Alseikos motina, kurios turtą okupantas jam leido paveldėti, didžiavosi draugyste su Kapsuku ir “kultūriniais ryšiais" su Leninu ir niekino "lietuvišką buržuaziją”. Siunčiu jos straipsnį, tilpusį 1969 m. “Nemuno” 11 nr-je. Jei negalite to straipsnio atspausdinti ištisai, prašau pacituoti iš dr. V. Alseikienės straipsnio šią ištrauką: “1920 metų pradžioje V. Kapsuką aplankiau paskutinį kartą. Jis buvo išvargintas nuolatinių rūpesčių, nemigos, nesėkmių, didėjančios grėsmės— į Vilnių veržėsi baltalenkių kariuomenė; lietuviškai buržuazijai, remiamai užsienio kapitalo, pavyko įgyti persvarą, siautė baltasis teroras. Ligoninės reikalai dabar buvo antraeiliai ar net trečiaeiliai— sprendėsi socialistinės santvarkos likimas Lietuvoje”

Juozas Petrutis
New York, N.Y.

Artimi Alseikai žmonės pasakoja, kad jis pabėgęs ne pas priešą, o pas mylimąją. Būk prieš kelerius metus iš Lietuvos į Ameriką buvusi atvykusi kokia tai bobelka. Jie susipažinę ir susimylėję. O meilei kelio pastoti negali ne tik politika, bet nei geležinė uždanga. Šiuo metu iš motinos paveldėtuose namuose Kaune Alseika gyvenąs nebe vienas.

XX.
Santa Barbara, Calif.

LFB sąjūdžiui nepriklausau

“Į Laisvę” Nr. 57 (94) skelbiate ištraukų iš “Naujienų" vedamojo, kuriame aš priskiriamas prie "fronto žvaigždžių". Prašau patikslinti, kad Lietuvių Fronto Bičiuliams nepriklausiau ir nepriklausau.

M. Naujokaitis
San Dimas, Calif.

Redakcijos pastaba. Tokių “klaidų” “Naujienų” dienraštyje pasitaiko nuolat. Mat, ten labai dažnai (ypač kalbant apie frontininkus) ne iš faktų išvados daromos, bet sukuriami “faktai” iš anksto paruoštom išvadom paremti.

Rinkiminėje akcijoje

Pagirtini už informaciją apie lietuvių dalyvavimą prezidento Nixon rinkiminėje akcijoje (žiūr. "Į Laisvę" 1973 metų balandiio numerį, 62-63,77 pusl.). Apie tą negarbingą tam tikrų asmenų akciją mūsų periodinė spauda nerašė. Kodėl?

M. C. Kuraitis
Čicago, Ill.

Tur būt žinote, kad Respublikonų partijos centro komiteto naujasis pirmininkas George Bush pašalino iš pareigų vengrą Laszlo Pasztor, kuris, padedant tam tikriems lietuviams, bandė “tvarkyti" kaliforniečius. Respublikonų partijos tautinių grupių skyriaus naujuoju vedėju paskirtas ats. pulk. Julian M. Niemczyk (lenkas).

R. Kučys
Washington, D.C.

“Į Laisvę” vienašališka

Kartais Jūs labai vienašališki ir puolate tuos, kurie dirba lietuvišką darbą, kad ir ne pagal Jūsų planus ir norus. Kartais tuos darbus ignoruojate. Tas nei gerai, nei gražu. Geriau nukreipti dėmesį į tuos, kurie griauna išeivijos pastangas Lietuvos nepriklausomybei atsiekti.

Tiek daug propagandos, melo ir intrigų. Tai reikia mums išryškinti, bet ne dengti vardan “asmeniškų draugysčių”. Tik bendrame darbe randama bendra kalba.

Alena Devenienė
Santa Monica, Calif.

Redakcijos pastaba. Faktais neparemti kaltinimai nieko nereiškia. Suprantama, kad trumpame laiške redakcijai faktų išdėstyti neįmanoma. Todėl sekančiame ‘Į Laisvę” numeryje rezervuojami Jums 3-4 puslapiai, kuriuose galite pareikšti dalykišką žurnalo kritiką. Pirmoje vietoje įdomautų faktai, kaip ir prieš ką buvo nukreipta nepagrįsta kritika, kokia propaganda, melas ir kokios intrigos buvo dengiamos asmeniškų draugysčių vardan, o taip pat kieno ir kokie reikšmingesni darbai buvo ignoruojami.

Laiškai lėkšti

“Į Laisvę" spausdinami laiškai— lėkšti. O kodėl taip? Mat, tie laiškai daugiausia panegiriški. Kodėl taip yra, sunku pasakyti: ar redakcija nesiryžta priešingesnių pasisakymų spausdinti, ar skaitytojai tik pataikaujančiai rašo . . .

Pranys Alšėnas
‘‘Tėviškės Žiburiai”, 1973.V1.21

Laiškuose nuomonių įvairumas

Man atrodo, kad lietuviškoje problematikoje “Į Laisvę” yra išryškinusi savo vedamąją linįją stipriau negu bet kuris kitas lietuviškas žurnalas. Labai įdomu sekti skaitytojų laiškus, kuriuose pasireiškia visuomenės nusistatymas tos linįjos atžvilgiu. Jei tik įmanoma, laiškų skyrių reikėtų stiprinti ir plėsti, nes kito lietuviško leidinio, kuriame pasireikštų toks nuomonių įvairumas, neturėjome ir neturime.

Zigmas Brinkis, M.D.
Los Angeles, Calif.

Į Laisvę” redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.

Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę”, Post Office Box 34461 Los Angeles, California 90034.