2008 m. Latvija. Rusijoje uždraustas rodyti dokumentinis filmas Sovietų pasaka. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga visam pasauliui kūrė pasaką apie kovą prieš fašizmą, nacių SS ir Sovietų NKVD bendradarbiavo su naciais ir dalijosi žudymo patirtimi. Tai latvių režisierius Edvino Snorės sukurtas skandalingas dokumentinis filmas, pasakojantis kraupią milijonų žmonių kančių ir 20 amžiaus baisiausių Europos totalitarinių režimų bendradarbiavimo istoriją. Sovietinės istorijos juodosios dėmės: badmetis Ukrainoje, Katynės skerdynės, masiniai trėmimai, medicinos eksperimentai Gulage - iki šiol buvo tabu. Rež. Edvins Snore.
Gimiau 1928 m. ūkininkų šeimoje, Anykščių rajone, Kavarsko apylinkėje. Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą sukėlė jos piliečių, siekusių išsaugoti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, pasipriešinimą. 1948 m., priešindamasis okupacijai, prisijungiau prie Lietuvos nepriklausomybės gynėjų - partizanų. 1953 m. buvau sovietų areštuotas ir atlikau 25 metų bausmę Rusijos lageriuose. 1978 m. grįžau į sovietinę Lietuvą, kur vietos man nebebuvo.
Džiaugiuosi atkovota Lietuvos nepriklausomybe ir tikiu jos prisikėlimu tikram klestėjimui. Tačiau mane jaudina dvasinę žmonių kultūrą ardantys dalykai bei teisingumo deformacijos, kurias stebiu šiandienos visuomenėje.
Jūsų rankose - mano pasakojimai apie svarbius gyvenimo įvykius, teisingus ir garbingus žmones, kurie ėjo į mirtį gindami tautos vertybes Lietuvai skaudžiu pokario laiku.
Filmo autoriai: Robertas Patamsis (idėja), Vitas Danys (filmavimas, montažas), Arvydas Dargevičius (filmavimas), Jonas Šilinskas (buvęs politinis kalinys).
I dalis
II dalis
III dalis
IV dalis
V dalis
VI dalis
VII dalis
VIII dalis
IX dalis
2022 m. sausio 29 d., buvusiam Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanui Jonui Kadžioniui-Bėdai sukanka 94-eri metai.
Šia proga, linkėdami jam stiprios sveikatos, nutarėme plačiajai visuomenei pristatyti mūsų 2012 m. spalio 13-14 d. nufilmuotus jo atsiminimus. Jie sudaryti iš 9 dalių, kiekvienos jų trukmė – apie 1 val.
Filmuota ir Dabužių miške, ir Jono atstatytame bunkeryje, ir jo namuose. Šie prisiminimai labai įdomūs, autentiški, papasakoti labai turtinga, vaizdinga, rišlia kalba, o įvykiai – jo paties patirti ir išgyventi. Tai galimybė nors tokiu būdu nusikelti ir pabuvoti tame istoriniame laike. Tiems, kurie pasiryš šiai kelionei į praeitį, linkime sėkmės, kantrybės ir malonių įspūdžių.
Atsiminimų filmą "Mano dalia" kūrė: Robertas Patamsis (idėja), Vitas Danys (filmavimas, montažas), Arvydas Dargevičius (filmavimas), Jonas Šilinskas (buvęs politkalinys).
Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ homilija mons. Alfonso Svarinsko laidotuvių šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje (2014 07 21)(+video)
Mons. Alfonsas Svarinskas – kunigas legenda (1924–2014)
Šiandien laidojame mons. Alfonsą – kunigą legendą. Partizanas, triskart Gulago kalinys, kunigas, pogrindžio darbininkas, Seimo narys, Lietuvos kariuomenės ir partizanų kapelionas. Su mons. Alfonsu užverčiame septyniasdešimties metų Lietuvos istorijos puslapį, pažymėtą kančiomis, kovomis, dideliais praradimais ir sunkiu prisikėlimu. Šiame puslapyje aukso raidėmis yra įrašytas mons. Alfonso vardas.
Girdėjome Evangeliją, kurioje atpasakojama Jėzaus kalba, ko reikia norint sekti paskui Jį. Jėzus aiškiai pabrėžia ištikimo sekimo sąlygas – tai savęs išsižadėjimas, pakėlimas sutinkamų sunkumų, rūpestis amžinuoju gyvenimu ir drąsus tikėjimo išpažinimas. Išpildyti šias sąlygas nėra lengva, nes lengviausia plaukti pasroviui. Šiandien laidojame mons. Alfonsą, kuris bandė ištikimai sekti Kristų net ir tuomet, kai sąlygos buvo labai atšiaurios.
Kunigas Algimantas Keina gimė 1937 metų vasario 21 dieną Molikalnyje ir mirė 2013 metų sausio 16 dieną. Nuo 1980 metų priklausė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, kuris buvo labai svarbus laisvės kovos įrankis sovietmečiu.
