PRAKARTĖLĖ LAUKUOS
PRAKARTĖLĖ YRA VISUR, KUR KOVOJAMA UŽ TEISINGUMĄ
Tomas Žiūraitis, O. P.
Nuostabi ta Betliejaus Prakartėlė. Ji nuostabi savo dieviška kilme, dievažmogiška prasme ir žmogiškais papročiais, įvairėjančiais pagal tautų būdą, tradicijas, socialines ir kultūrines sąlygas.
Betliejaus Prakartėlėje kūnu tapo dangaus ir žemės interesai, tenai išsisprendė Dievo ir žmonių santykiai. Prakartėlėn nusileido išganymas, kad gyvąja dvasia uždegtų, palaimintų geros valios žmogų ir pasaulį. Pasaulyje palaimos nedaug, nes jis, daugiau ar mažiau pamiršęs Prakartėlę, žygiuoja savųjų interesų įkūnijimo link ... Kur tas žygis pasaulį veda ir jau nuvedė — patys esame liudininkais ...
Taigi tas kelias pro Prakartėlę buvo klaidingas, priešingas kelias — teisingas. Kelias atgal prie įsikūnijusios Tiesos ir Gėrio, kelias prie Prakartėlės, prie bendradarbiavimo išganymo atbaigime. Tas reiškia, Dievas tapo žmogumi, kad žmogus užgimtų Dievui, taptų atbaigtas, sudievintas.
Tai Prakartėlės nuostabumo paslaptis, jos prasmė. Mūsų kariams tas nenaujiena. Prisimenam Įsikūnijimo — Kalėdų prasmę, kad giliau pajusti dabartinės kovos reikšmę ir kario kalėdinę paskirtį.
Karys ir Kalėdos, Prakartėlė — kas gi čia bendro? Kai kurie dar ir dabar mėgsta nusišypsoti iš mūsų buvusios kariuomenės ir karių apskritai, pamiršdami, kad Lietuvos kario įnašas mūsų tautos istorijon yra vienas tauriausių. Jau vien tik dėl to mūsųkariai buvo ir yra tautinio ir dvasinio atgimimo bendrininkai, nes jie prasmingą, bet ne savižudybės kovą pripažino; jie malda širdyse ir ginklu rankoje — Lietuvos karių net tradicija — garbingai budi vispusiško atgimimo sargyboje. Erodų šypsena ar neapykanta tik patvirtina, kad Prakartėlė ir mūsų kariai ne pasaka ...
Prakartėlė yra visur ten, kur kovojama už teisingumą, teisę ir gėrį, kur kova vyksta ne tik už maldos laisvę, bet kartu ir už tėvų žemės socialinę, ekonominę ir kultūrinę laisvę. Tokiais buvo didieji lietuviai kariai: Mindaugas, kurio 700 metų krikšto sukaktį neseniai atšventėm, Vytautas Didysis ir kiti, panašiais kariais liks kiekvienas fronte, kovojąs už pilnutinį gyvenimą ir jo laisvės atstatymą — už laisvę dvasinę ir tautinę. Ir kadangi tos laisvės priešas tapo tarptautiniu ir net tarpkontinentiniu, tai ir Lietuvos kariai fronto linijas pratęsė toli už pavergtos tėvynės ribų...
Gal tylią Kalėdų naktį sudejuos ramybė, raudonųjų Erodų ugnis veršis į tas linijas. Gal mūsų kariai neturės laiko bent mintimis pasiekti savuosius, atidžiau Prakartėlėn dirstelėti, bet jie visada turės laiko garbingai patys prakartėlė išlikti, t. y. laikytis žmogaus ir tautų išganymo dėsnio: Ką Dievas ir Tėvynė man širdin įrašė — tai mano įstatymas ir pareiga! Tai fronto vyrai, kuriuose gyvas Betliejaus Kristus ir Nemuno šalis ... Tai mūsų kariai — prakartėlė laukuos, kurios niekas nepamiršim tremtinio namuos!
Mielus Bendradarbius, Bičiulius ir Skaitytojus
KALĖDŲ ŠVENČIŲ ir
NAUJŲJŲ METŲ proga sveikina
KARIO REDAKCIJA
