Kuprinės pabiros
RAUDONARMIEČIAI IR AMERIKONIŠKAS PYRAGAS
Tai įvyko Lietuvos nepriklausomybės kovų laikais. Kartą du bolševikų išalkę ir nudriskę raudonarmiečiai pačiupo į nelaisvę vieną lietuvį karį ir varosi savo pusėn. Kiek paėjėjęs, lietuvis rusiškai prašneko:
— Draugai, sėskimės ir truputį užkąskime.
— Kad mes nieko neturime valgyti, — liūdnai atsako ruseliai.
— Aš turiu, — pareiškia lietuvis. — Nors nedaug, bet pasidalinsime visi.
Lietuvis iš kareiviškos kuprinės išsiima baltos iš amerikoniškų miltų keptos duonos gabalą ir truputį virtų lašinių. Viską padalija į tris dalis.
— Visa tai iš Amerikos, — pastebi lietuvis.
— Ar jūs visi gaunate tokį pyragą ir lašinius? — klausia raudonarmiečiai.
— Ne tik mes kareiviai, bet ir visi belaisviai maitinami tokia pat duona ir lašiniais. Amerika daug mums atsiuntė, — aiškina lietuvis.
— Ir belaisviai taip maitinami ?! — nustemba ruseliai.
Suvalgę apsilaižo, apsižvalgo, ar niekas jų nemato. Po to ištiesia lietuviui savo ginklus ir sako:
— Imk, drauge, mūsų šautuvus ir varyk mus į savo nelaisvę. Tik greičiau eikime, kad kiti mūsiškiai neužkluptų.
LIKVIDAVO NERAŠTINGUOSIUS
Lenkijos švietimo ministeris giriasi, kad komunistiniam Lenkijos režimui pavyko likviduoti neraštinguosius. Atsargiai, drauge ministeri, mes bijome, kad likviduodami "neraštinguosius” neužkliudytumėt ir raštingo. Mat, kai jūs taip skubate viską likviduoti, visaip gali atsitikti.. .
Derybos Panmundžome
Pasaulio spaudo patiekia keletą humoristinių tų derybų vaizdų. Štai vienas būdingesniųjų.
Derybų metu pamundžome vienas Amerikos delegatų netyčia po stalu užkliudė šiaurės korėjietės stenotipistės koją. Jis tuojau mandagiai atsiprašė :
— Labai, labai prašau atleisti.
Stenotipistė nieko neatsakė amerikiečiui, bet kažką pažnibždėjo greta sėdinčiam kinų majorui, šis savo ruožtu kažką pasakė šiaurės Korėjos generolui. Generolas tuojau nubėgo prie telefono.
Po pusvalandžio jis grįžo ir vėl kažką pasakė kinų majorui. O jau majoras pasilenkė prie stenotipistės ir į ausį jai vėl kažką pasakė.
Tada stenotipistė maloniai nusišypsojo ir atsakė amerikiečiui:
— Labai prašau ...
Du čekai kaimynai kalėjime
Tarp daugelio kitų kalinių sėdi du geri kaimynai — Jonas ir Povilas.
— Už ką tu patekai į kalėjimą?— paklausė Povilas Joną.
— Už tai, kad truputį patingėjau...
— Kodėl gi taip atsitiko?
— Vakar aš sutikau savo seną prietelių ir mes labai atvirai pasikalbėjom.
Po to pasikalbėjimo aš ruošiaus nubėgti į policiją ir savo prietelių išduoti. Bet patingau ir nusprendžiau tai atlikti šiandien. Aš pavėlavau. Mano draugas buvo išdavęs mane jau vakar.
*
— Jau kaip karšta New Yorke, turbūt niekur kitur taip nėra karšta.
— Ne, mano mielas. Vistik Sibire karščiau ...
*
Sakyk, kodėl mes taip daug organizacijų ir partijų turime?
— Aišku. Todėl, kad mes turim daug vadų . . .
Stalino istorinis anekdotas
1941 metais Stalinas buvo paklaustas (istorinis faktas):
— Kur jūsų nuomone dingo lenkų karininkai iš Katyno?
— Galbūt jie išvažiavo į Mandžūriją, — atsakė Stalinas.
Metas juoktis. Anekdotas baigtas.
*
Ištrauka iš Laiško:
“ ... esu pasipiktinęs tomis derybomis Panmundžome. Jos nei iš vietos. Kodėl gi mūsų VLIKui derybos su diplomatais puikiai sekasi. Jie susitars anksčiau, negu reikks namo grįžti. Neabejoju . . .”
*
Amerikoj meluok su saiku, nes čia kaip tik tie saikai nepanašūs į Europos saikus, ir tu gali apsirikti. . .
*
Naujas priežodis: dipukas tol tau draugas, kol neturi automobilio. Paskui — nepavysi...
*
— Iš kur atsirado skrajojančios lėkštės ?
— Argi tu nesupranti? Vasara karšta, sensacijų nėra, tai jos iš “popierių” ir pasidarė.
*
Caras Kauną vadindavo rusiškai Kovno, bet ten gyveno ir lietuviai. Dabar Maskvoje visi stengias lietuviškai tarti — Kauuunasss. Bet lietuvių Kovne nebėr.
*
Šiame krašte mūsų spauda turi daug platintojų. Tik labai gaila, kad jų tarpe pasitaiko ir tokių, kurie spaudą platiną tik lig savo kišeniaus. Ne toliau.
Naujos patarlės
Šalta, kaip draugo Paleckio kabinete. (Mat, jis vargšelis visą laiką dreba.)
Grįžę daužo galvas ...
Čekoslovakijos Sveikatos ministras, vizituodamas naują ligoninę, pastebėjo grupę žmonių, daužančių savo galvas į sieną. Kai jis paklausė savo palydovo, kodėl jie taip elgiasi, šis atsakė:
— Tai yra tie, kurie kątik grįžo iš užsienio ...
Kapitalistinė propaganda
Draugas Petrovas, Tiekimo skyriaus vice-komisaras, aiškino Maskvos lankytojų grupei:
— Jei yra maisto kaimuose, bet jo nėra miestuose, kaip tai praktika rodo šiuo metu, tai bus nukrypimas į dešinę. O jei mes pasiektume tokią padėtį, kad maisto būtų pakankamai miestuose ir jo nebūtų kaimuose, tai būtų nukrypimas į kairę.
Tada, susirūpinęs vizitatorius iš Čekoslovakijos Karolis, paklausė:
— O kaip aiškintume tokį reiškinį, kai maisto būtų pakankamai ir kaimuose ir miestuose?
— Tai, drauge, būtų tik kapitalistinė propaganda, — nutraukė čeką vicekomisaras.
