Tremties Trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.
ŠAULIAI PUOSELĖJA DRAUSMĘ
Algirdas Budreckas
Drausmė, arba, dar kitaip vadinama, disciplina yra laikymasis nustatytos tvarkos. Ji žmogų ugdo būti drausmingu. Būti drausmingu, reiškia būti klusniu, pareigingu, kukliu, mandagiu ir t.t.
Be vidinės drausmės yra dar ir išviršinė drausmė. Šaulių uniforma yra šaulių išorinis drausmės pažymys. Uniforma dar labiau subordinuoja šaulius būti vieningais, klusniais, mandagiais, tai yra būti pareigingais ir drausmingais, šaulys, dėvįs uniforma, privalo užsilaikyti ir būti ne tik vidiniai bet ir išoriniai drausmingas. Pati uniforma dėvėtojų įpareigoja būti tvarkingu ir nesielgti vulgariškai. ..
Taigi uniforma ne tik dabina, bet ir drausmina.
LŠST statuto 40-tas straipsnis šauliams primena, kad šauliai įsigyja uniformą, ženklą irt.t., o 66 str. nusako, kad šauliai, LŠST CV nutarimu gali būti baudžiami: 1. uždraudimu dėvėti tam tikram laikui uniformą, ženklą ir t.t. Statutas aiškiai pasako, kad šauliai įsigyja uniformą ir gali būti baudžiami už padarytus nusikaltimus draudžiant ją dėvėti.
Šauliškoji drausmė įpareigoja šaulį sąžiningai eiti ne tik šaulio, bet ir visas lietuvio pareigas.
Pagal einamas pareigas LŠST organizacijoje šauliai vieni kitiems yra vyresnieji ir jaunesnieji. Jaunesnieji šauliai visad gerbia vyresniuosius ir pirmieji juos sveikina.
Šauliai žino, kad iš jų elgesio ir darbų sprendžiama apie visą šaulių sąjungą ir net apie lietuvių tautą ir valstybę. Todėl šauliai yra drausmingi, sugyvena tarpusavy, siekia vienybės tautiečių tarpe, klusnūs vadovybei, mandagūs vyresniems ir moterims, tėviški jaunesniems ir broliški lygiesiems.
Šauliai savo pareigas atlieka sąžiningai tesi duotąjį žodį, yra punktualūs ir blaivūs. Jie užstoja silpnuosius ir skriaudžiamuosius, o taip pat pavojuje gelbsti. Su kiekvienu asmeniu šauliai elgiasi pagarbiai ir mandagiai.
Būtų gera ir idealu, kad kiekvienas šaulys dėvėtų uniformą, nes tai yra šaulių išorinis drausmės ir vienybės pažymys (LŠST statuto 78 Str. tai nurodo).
Šaulių uniformos yra dėvimos ne tik įvairiuose paraduose, eisenose, tautos, valstybės ir šaulių šventėse, bet ir taip pat įvairiuose šaulių rengiamuose parengimuose, sueigose, šaulių laidotuvėse ir t.t.
Šauliai dėvėdami uniformą viešai parodo savo organizacijos drausmę, vienybę ir ištikimybę siekiamiems idealams, pirmoje eilėje — Nepriklausomai Lietuvai . ..
Sesės ir broliai šauliai!
Pasistenkime visi iki vieno būti uniformuoti.
(Fragmentai iš skaitytos paskaitos Vytauto Didžiojo šaulių kuopos susirinkime ).
VYTAUTO DIDŽIOJO KUOPOS ŠAULIAI VEIKIA
1971 m. lapkričio 28 d. Vyčių salėje, Čikagoje buvo susirinkę aptarti savo organizacinius reikalus Vytauto D. kuopos šauliai.
Susirinkimą atidarė ir jam vadovavo pirm. V. Išganaitis. Susirinkimo prezidiumą sudarė: pirm. V. Išganaitis, garb. šauliai — O. Vyšniauskienė, A. Valatkaitis ir S. Radzvickas, G.T. pirm. A. Budreckas ir sekr. J. Petrauskas.
Pirm. V. Išganaitis įteikė Š.Ž. ordiną E. Genčiuvienei ir Š.Ž. medalį M. Vaitkutei; “Geram šauliui” sidabrinį ženklą — V. Brazui ir bronzinį ženklą — V. Bilitavičiui, o taip pat įteikė pažymėjimus kitiems šauliams už gerą šaudymą. Žymenius įteikiant taip pat dalyvavo ir rinkt, pirmininkas P. Tomkus.
Š.S. garbės pirm. R. Skipitis savo žodyje prisiminė tų asmenų pavardes, kurie padėjo jo parašytas knygas išplatinti.
A. Budreckis aiškino apie drausmę, kurią šauliai privalo puoselėti. Prelegentas aiškino LŠST statuto straipsnius, kurie šauliams nurodo apie vidinę ir išviršinę drausmę. Jis plačiau nagrinėjo išviršinę drausmę, tai yra apie šaulių uniformą. Po to, paskaitė iš savo kūrybos apie šaulių drausmę ir elgesį.
Meno vadovas J. Petrauskas pranešė, kad yra numatyta pastatyti komediją, kuri dar nėra mačiusi teatro rampos šviesų.
S. Cecevičienei vadovaujant, sesių šaulių pastangomis, buvo parengtos vaišės.
Susirinkimas ir vaišės praėjo pakilioje ir darbingoje nuotaikoje.
Algirdas Budreckas
PŪTVIEČIŲ ŽINIOS
1971 m. spalio 30 d., Toronte, Šv. Jono Krikštytojo kapinėse, buvo atlaikytos mirusių prisiminimo pamaldos. Ta proga Vl. Pūtvio kuopos šauliai aplankė ten palaidotų šaulių kapus.
Prie kiekvieno šaulio kapo buvo trumpai susikaupta, atiduotas karinis saliutas ir įsmeigta šaulių M. J. Astrauskų pagaminta žvakidė su žvakute, papuošta tautine vėliavėle.
Apeigoms vadovavo kuopos vicepirmininkas š. P. Jonikas.
Lapkričio 7 d. naujuose Toronto lietuvių namuose pūtviečiai turėjo savo eilinį susirinkimą, kuriam pirmininkavo kp. pirm. š. St. Jokūbaitis, o sekretoriavo š. R. Daugėlienė. Aptarta einamieji reikalai, susiję su tradiciniu metiniu parengimu ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimu.
Lapkričio 20 d. pūtviečiai suruošė savo tradicinį parengimą-šokius, Šv. Jono Krikštytojo parapijos salėje. Dalyvavo gražus būrys šaulių, jų šeimų ir svečių. Kuopos pirm. š. St. Jokūbaitis susirinkusius pasveikino ir kai kuriuos svečius pristatė publikai. Buvo pristatyti: St. Catharine ramovėm} atstovas, dviejų Vyties kryžių kavalierius, kūrejas-savanoris A. Šukys su žmona, Toronto Kar. .A. Juozapavičiaus kūrėjų-sav. sk. pirm. ir Vyties kryžiaus kavalierius Pociūnas, Baltic Veterans Corps pirm. latvis O. Ferro ir kiti. Kai kurie iš pristatytųjų pasakė trumpus sveikinimo žodžius.
Svečius linksmino estų kapela, kurios muzika tarpais buvo paįvairinama L. Mačiūnienės dainomis. Veikė loterija, kurių pravedė š. V. Pečiulis. Aplamai, parengimas praėjo gerai. Kad jis toks buvo kuopos valdyba dėkinga visiems, kurie talkininkavo, o ypač šauliams ir šaulėms: J. ir M. Astrauskams, R. ir G. Daugėloms, P. ir Z. Jonikams, p. Benotienei, M. Jokūbaitienei, M. Petruliui ir p. Rovui.
Pūtviečiai stiprina Kanados Lietuvių Fondą, stodami į jį nariais. Pati kuopa jau yra fondo narė, o šiais metais vėl eilė šaulių įstojo nariais ar padidino savo įnašus, šaulys J. Cesėkas, pensininkas, įnešė 100 dol., š. P. Gulbinskas, Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimo proga, įnešė antrą šimtinę. Iš seniau KLF nariais yra: kūrėjas-sav. š. V. Štreitas, š. J. Mockus ir š. M. Petrulis, kuris jau būdamas pensijoje, įrašė fondo nariais ir tris savo vaikaičius.
Be gerų žinių, turime ir liūdnesnių. Automobilio nelaimėje susižeidė š. J. Česėkas. Pabuvęs keletą dienų ligoninėje grįžo namo ir sveiksta.
Kuopos parengimų vadovas š. J. Astrauskas pergyveno operaciją. Dabar jau grįžęs namo sveiksta.
š. P. G.
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS MONTREALYJE
įvyko lapkričio 27 d. šį minėjimą, pagal senai įsigyvenusią tradiciją, rengia kiekvienais metais sudaromas specialus, tam tikslui, komitetas iš Montrealyje veikiančių LKK Savanorių sąjungos, LVS ‘'Ramovės” sky-
Viršuje: LKK Savanorių s-gos Mont-realio skyriaus ir naujoji LVS “Ramovė” Montrealio skyriaus vėliavos Aušros Vartų bažnyčioje, iškilmingų pamaldų metu.
Viduryje: Gen. M. Rėklaitis prisega apdovanotiems šauliams garbės ženklus. Iš k. į d. LK Mindaugo š. kuopos pirm. I. Petrauskas. K. Buzaitė, gen. M. Rėklaitis ir šauliai: S. Reutas, V. Sušinskas ir A. Mylė.
Apačioje: Pasirašo vėliavos šventinimo aktą: kun. L. Zaremba, V. Kačergius, S. Piečaitienė ir V. Keturakienė.
rių ir Montreallo šaulių Kuopų atstovų. Malonu prisipažinti, kad Montrealio savanoriai, ramovėnai ir šauliai labai gražiai sugyvena ir bendradarbiauja, o kiekvienais metais, bendromis pastangomis, surengiamas kariuomenės atkūrimo minėjimas yra to gražaus sugyvenimo vaisius.
Šių metų minėjimas įvyko Aušros Vartų parapijos salėje. Jį atidarė LK Mindaugo šaulių kuopos pirm. I. Petrauskas. Invokaciją sukalbėjo A Vartų parapijos klebonas kun. L. Zaremba. Minėjimų, savo gražiu, iške-lenčiu laisvės reikšmę, vertę ir kainą, žodžiu pasveikino Kanados Liet. Bendruomenės Montrealio Seimelio prezidiumo pirm. S. Piečaitienė. Po to, sekė turininga Lietuvos laisvės kovų dalyvio gen. M. Rėklaiėio paskaita.
Už nuopelnus, Šaulių žvaigždės ordinu, buvo apdovanotas šaulys S. Reutas; Š.ž. medaliais — šauliai V. Sušinskas ir A, Mylė. Apdovanotiesiams garbės ženklus prisegė gen. M. Rėklaitis.
Meninę minėjimo dalį išpildė, šiame kontinente taip gražiai užsirekomendavęs, Montrealio jaunimo ansamblis "Gintaras”, vadovaujamas Z. Lapino. Malonu pastebėti, kad šis mūsų lietuviškos kolonijos gintariukas, o gal būt net ir deimančiukas, montrealiečių yra labai šiltai priimamas už jo gražią dainą, muziką ir šokį, o ypatingai, už jo puikų lietuviško liaudies meno reprezentavimą, tiek lietuvių, tiek kitataučių akyse.
Po programos minėjimo dalyviai turėjo progos maloniai pasivaišinti ir gražiai praleisti likusį laiką.
Sekmadienį, lapkričio 28 d., Aušros Vartų bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos už žuvusius už Lietuvos laisvę ir ta pačia proga naujosios LVS "Ramovė” Montrealio skyriaus vėliavos pašventinimas. Vėliava buvo įsigyta Montrealio ramovėnų ir jų rėmėjų sutelktinėmis lėšomis. Didžiausias aukotojas buvo p. Pranas Kumža, paskyręs šiam gražiam tikslui 100 dol. auką. Visą vėliavos technikinį ir meninį darbą atliko Vanda Keturakienė ir Juozas šaučiulis. Vėliavą pašventino kun. Leonas Zaremba S.J. Prie šventinimo kūmais buvo: Kanados L. Bendruomenės Montrealio Seimelio prezdiiumo pirm. S. Piečaitienė su gen. M. Rėklaičiu ir V. Keturakienė su ltn. V. Kačergium.
ĮAMŽINKIME DR. ŽEMGULĮ
1971m. sukako 41 metai kai šaulių sąjungai pasišventęs dr. Žemgulis suruošė Kaune Vlado Pūtvio būrio šauliams 3 mėnesių specialius sanitarų kursus. Jis žinojo, kad šaulių gretos sparčiai auga. šauliai labai gerai kariniai apmokyti, tačiau stokoja sanitarinio personalo. Jo suruoštieji kursai turėjo, bent dalinai, tą spragą užpildyti.
Kursai buvo teoretinės pamokos, kurias išklausę šauliai privalėjo atlikti praktiką Karo Ligoninės chirurgijos skyriuje. Tuo būdu buvo paruošti puikūs sanitarai, kurie karo lauke būtų buvę labai naudingi.
Tų kursų iniciatorius ir vadovas 1941 m., bolševikams bėgant iš Lietuvos, Panevėžio ligoninės rūsyje drauge su kitu gydytoju operavo sunkiai sužeistus lietuvius partizanus. Juos užklupo rusų kareiviai ir ten pat abu sušaudė.
Ar nebūtų prasminga, jei to kilnaus gydytojo ir šaulio vardas būtų įamžintas? Jis žuvo vykdydamas savo pareigas. Jei Amerikoj būtų įsteigtas dr. Žemgulio vardo šaulių sanitarų būrys — būtų įamžintas jo vardas ir tam būriui galėtų priklausyti visi tuos kursus baigusieji šaulės, šauliai. Esu baigęs tuos kursus, bet neprisimenu nei vieno brolio, nei sesės, kurie juos baigė. Prašyčiau atsiliepti visus baigusiuosius ir kurie gali parašyti savo atsiminimus, bei pareikšti nuomones mano iškeltu klausimu. Mano adresas: K. Klastauskas 390 So. 4 Street, Brooklyn, N.Y. 11211.
K. Klastauskas
Redaguoja — s. P. Petrušaitis 1561 Holmes Avė. Racine, Wisc.
ŠAUNUS ŠAULIŲ NAUJŲ METŲ SUTIKIMAS
Naujų 1972 metų išvakarėse Vyčių salė Čikagoje, jau gerokai prieš vidurnaktį, buvo šaulių, jų šeimų ir draugų perpildyta. Daugelis, kurie iš anksto neturėjo padarę užsakymų, dėl vietos stokos, negalėjo dalyvauti Naujųjų Metų sutikime. “Vytauto Didžiojo” šaulių kuopos ruošiamas Naujųjų Metų sutikimas per daugelį metų yra tapęs tradicija. Šis gražus paprotys yra kuopos pasididžiavimas.
Suskambėjus dvyliktai valandai visi susirinkę pasijunta, kad jie yra lyg viena šeima. Sugiedojus Lietuvos himną ir paskelbus, kad jau įžengė Naujieji Metai, salėje pasigirsta taurių skambėsys ir visur girdisi sveikinimai ir linkėjimai.,.
Lygiai dvyliktą valandą visus susirinkusius pasveikino pirm. Vladas Išganaitis. Jis trumpai prisiminė šaulių tikslus ir palinkėjo nenuilstamai ir toliau dirbti tiems idealams, o taip pat palinkėjo kiekvienam sveikatos, asmeniškos laimės ir viso geriausio.
Viešnia Ona Antanaitienė gimtadienio proga buvo pasveikinta ir jai buvo įteikta gėlių puokštė. Ji ir jos vyras Naujųjų Metų vakarą įstojo į šaulių eiles. Tą patį vakarą taip pat įstojo į “Vytauto Didžiojo” šaulių kuopą dr. Balys Petkauskas ir Amerikoje gimusi ir aukštus mokslus baigusi, Bronislava Kazėnas. Paskutiniu metu “Vytauto Didžiojo” šaulių kuopa padidėjo 24 naujais šauliais.
Šio vakaro pasisekimas priklauso Šaulių idealams atsidavusiam Š.S. garbės nariui, pirm. Vladui Išganaičiui, sesėms šaulėms ir broliams šauliams, kurie daug triūso, dirbo ir tą vakarą puikiai paruošė ir pravedė.
Prie gražiai paruoštų stalų buvo patiekta užkanda ir karšta vakarienė. Orkestrui grojant — linksmai pasišokta.
Tenka tik džiaugtis ir linkėti, kad šis įgyvendintas gražus paprotys ir toliau būtų tęsiamas.
Algirdas Budreckas
LšST centro valdyba savo aplinkraštyje ragina šaulių dalinius paremti II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą, kuris įvyks 1972 m. birželio 30 - liepos 16 dienomis ir pati paskyrė tam tikslui 100 dol. auką.
1971 m. gruodžio mėn. 11 d., Worcester, Mass. įvykusiame susirinkime buvo įsteigtas šaulių dalinys.
Susirinkimui pirmininkavo Maironio parko pirmininkas š. Adomavičius, o sekretoriavo š. A. Senkus.
Į valdybą išrinkti šauliai: Albertas Mateika — pirm., A. Senkus — sekr. ir J. Spirauskas — iždininkas.
Į kontrolės komisiją: Raminta Molienė, G. Janula ir H. Endrikaitis.
III šaulių Kultūrinė savaitė įvyks liepos 8-15 dienomis, TT pranciškonų vasarvietėje, Kehnebunkport, Me. Paruošiamuosius darbus rūpestingai atlieka “Jono Vanagaičio” š. kp. pirmininkas š. inž. Juozas Stašaitis. Stovyklavimo sąlygos yra aprašytos kuopos leidinyje “Trimitukas", kuris išsiuntinėtas visų šaulių dalinių valdyboms. Dėl detalių prašoma į jas kreiptis, arba tiesioginiai — inž. Juozas Stašaitis, 55 Welles Ave., Dorchester, Mass. 02124.
APDOVANOJIMAI
Už nuopelnus Lietuvos laisvinimo darbe ir našią veiklą šaulių sąjungoje apdovanoti:
Šaulių žvaigždės ordenu — š. Emilija Genčiuvienė, Vytauto Didžiojo š. kp.; š. Stasys Rentas, LK Mindaugo š. kp.; sktn. Kazys Boruta, Torontas; prel. dr. Jonas Tadarauskas, DLK Algirdo š. kp.
šaulių žvaigždės medaliu — š. Viktoras Sušinskas, LK Mindaugo š. kp.; š. Augustas Mylė, LK Mindaugo š. kp.; š. Stasys Urbonas, Jono Vanagaičio š. kp.; š. Petras Jonikas, Vlado Pūtvio š'. kp.; j.-Š. Vincas Kniura, švyturio j.š. kp;; š. Kazys Sragaus-kas, Stasio Butkaus 3. kp.; š. Stanislava Petkevičienė, DLK Algirdo š. kp.; š. Marcijonąs Juodis, DLK Algirdo š. kuopa. (LšST C V aplinkraštis Nr. 5, 1971),
NAUJU GYVENIMO KELIU
1971 m., lapkričio 27 d., šv. Kazimiero bažnyčioje, Los Angeles, sumainė aukso žiedus ciceriškis Rimtautas Bikulčius su losangeliete Onute Orluvaite. Onutę bažnyčios taku vedė tėvelis J. Orluvas ir perdavė jaunajam Rimantui, Gražus jaunimo būrys palydėjo juos prie altoriaus. Cicęriškiai: pirmas pabrolys Vilius Bendikas, Juozas Kazlauskas ir Mr. Kent; losangeliečiai: Laimis Dovydaitis, pirm. pamergė Danutė Tuminaitė, Giedra Gustaitė, Jūratė Pažėraitė, Renata Schutz, o žiedus nešė jaunučiai Dabšytė ir Dabšiukas.
Bažnyčioje, prie altoriaus, jaunuosius pasitiko prel. J. Kučingis, kuris per šv. mišias juos sutuokė ir pasakė pamokslą, primindamas, kad jaunieji visuomet būtų arti savo religijos ir sektų savo tėvų pėdomis, kas bus naudinga jiems ir Lietuvai. Jungtuvių metu vargonais grojo muzikas B. Budriūnas, giedojo choras ir sol. Birutė Dabšienė.
Vaišės įvyko vakare šv. Kazimiero parapijos salėje. Jas ir vestuvių programą pravedė inž. Ant. Poliukaitis. Tėvai Orluvai ir Bikulčiai jaunuosius pasitiko salės viduryje su duona, druska ir vynu. Giminės ir svečiai — katutėmis.
Prel. J. Kučingiui sukalbėjus maldą, prasidėjo vaišės. Pirmiausia Ant. Poliukaitis, jaunosios tėvų vardu, pasveikino jaunuosius, gimines ir susi-
Šaulių kp. pirm. O. Žadvydas įteikia jauniesiems dovaną šaulių vardu.
rinkusius svečis ir perskaitė gautus sveikinimus iš Amerikos, Venecuelos ir Lietuvos. Iš Kauno telegrama sveikino jaunosios teta Jadvyga Labutienė. Vėliau pristatė svečiams jaunojo tėvus Bikulčius, tris jo brolius su šeimomis iš Cicero, brolį su šeima iš San Francisco, penktas brolis yra likęs Lietuvoje. Graži Bikulčių šeima, pavyzdingai išauklėta. Visi šeši sūnūs sukūrė lietuviškas šeimas.
Vaišių metu prisidėjo organizacijų atstovų sveikinimai. Onutė nebuvo
eilinė mergaitė. Ji kopė į mokslo kelią, dalyvavo lietuviškose organizacijose, dirbo jų veikloje. Lituanistinės mokyklos buvusi mokytoja Ona Razutienė, sveikindama tautinių šokių grupės ir LB vardu, įteikė Bernardo Brazdžionio — Poezijos pilnatį. Jonas Puikūnas sveikindamas padovanojo savo naują knygą — Mįslės. Toliau sveikinimo žodį tarė choro vardu muz. Br. Budriūnas, nepagailėdamas gražių komplimentų Onutės adresu. O. Žadvydas, sveikindamas šaulių kp.
vardu, padovanojo V. Augustino — Lietuva vaizduose. Jis plačiau paryškino šaulės Onutės praeitį ir atliktus gražius darbus šaulių eilėse, linkėdamas jai ir jos vyrui Rimui gražaus sugyvenimo ir ragino juos nepamiršti lietuviškos veiklos.
Venecuelos pik. J. Kaminaris specialiai atvyko su žmona į Onutės vestuves. Orluvai kadaise gyveno Vene-cueloje, o vėliau persikėlė į Los Angeles. Pulkininkas, sveikindamas jaunuosius, kalbėjo ispaniškai, todėl nė visi suprato jo linkėjimus. Jis priminė, kad su Orluvais susipažino savo šalyje ir buvo arti susigyvenę, kaip viena šeima, todėl su visa šeima atvyko į vestuves. Jo duktė ir žentas yra įsikūrę Los Angeles.
Onutė priklausė šioms organizacijoms: Los Angeles chorui, Tautinių šokių grupei, jaunimui, akt. J. Kaributo Los Angeles Scenos Darbuotojams, sportininkams ir “J. Daumanto” šaulių kuopai. Ji puikiai kalba ir rašo lietuviškai. Ji nepasuko į svetimas lankas, bet sukūrė lietuvišką šeimą. Los Angeles lietuviškoji visuomenė apgailestauja netekdama darbščios savo narės, bet tikisi, kad ji, nuvykusi į Čikagą, kartu su vyru ten įsijungs į lietuvišką veiklą.
Kazys Šešupė
“Vytauto Didžiojo" kp. pirm. V. Išganaitis atsisveikinimo akademijoje a.a. Antano Gintnerio šermenyse. Deš. — A. Budreckas. V. Noreikos nuotr.
