Lietuvos kovotojui
JUOZAS MIKŠTAS
Lietuvos Kovotojui
Kareivi, Lietuvos kovotojau,
Už savo krašto laisvę žuvęs!
Senai, senai tu apraudotas jau,
Kaip gyvas amžinas lietuvis.
Ne žodžiais juk narsiai kovojai tu
Už ateitį tėvynės šviesią.
Ginklu juk gyneis nuo pavojų tų,
Kurie klastos tau ranką tiesė ...
Garbingas Lietuvos kovotojau,
Tu rodyk ateitin mums kelią,
Kaip jėgą triuškinti pavojų tų
,
Kurie dar smaugia mūsų šalį.
Atgimk kartos jaunosios širdyje,
Šventos kovos ugnim uždek tu ją!
NEKALTINKI
Nekaltinki manęs, Tėvyne,
Kad aš Tave apleidau,
Kai priešai kruvinau purvan sumynė
Nekaltą Tavo veidą.
Tada gerieji Tavo sūnūs,
Palikę su Tavim, kovojo
Prieš Tavo pavergėjus atėjūnus,
Prieš smurtą raudonų “herojų”.
O aš dar ir dabar bastausi,
Tavęs, kaip motinos sūnus, netekęs,
Ir skausmo prakaitas man veidą prausia,
Ir grauduliu man srūva akys.
Nekaltinki manęs, Tėvyne,
Nors daug kuo Tau nusikaltau.
Bet kaltėse prisipažinęs,
Kaip motinai, esu palikęs širdį Tau.
Australija, 1970 m.
KENČIANTI TAUTA
Paliktas gimtasis kraštas,
Mano kenčianti tauta,
Kantriai neša vergo naštą,
Svetimųjų prispausta.
Nelaiminga Lietuvėlė,
Nuolat mindoma visų,
Jau ne kartą galvą kėlė
Iš nelaisvės debesų.
Jau ne kartą ji įrodė,
Kad kova jos buitį lems,
Ir išlaikė duotą žodį
Savo priešams ir draugams.
Išsiblaškius po pasaulį
Nemuno šalies tauta
Į gimtinę— siekių saulę
Tiki, viltimi tvirta.
