Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

ANTROJI ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTO LAIDA

J. UBARTAS

Jau išėjo iš spaudos antroji LŠST statuto laida. Tai patogi, kišelinio formato knygutė. Paskutiniame puslapyje yra LŠST pirmininko V. Išganaičio, Statuto komisijos pirmininko teisininko R. Skipičio ir LŠST Garbės Teismo pirmininko teisininko A. Budrecko parašai. Statuto kaina — 50 centų. Gaunama pas LŠST iždininką K. Žilėną, 1347 So. 48 Court, Cicero, III. 60650.

Matant dviejų žinomų teisininkų parašus po statutu, netenka abejoti, jog statutas, juridine prasme, yra be priekaišto.

Pačiame pirmame statuto skyriuje yra aiškiai pasakyta, kad LŠST yra kultūrinė organizacija. Šiuo metu mūsų organizacija esmėje tokia ir yra. Esamose sąlygose kultūrinė veikla yra vienintelė priemonė siekti išlaikyti tremtyje lietuvybę ir kovoti dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Tačiau, šauliai nėra sustingę kokiame inertiškume ir, todėl, atėjus tinkamam metui, žinos ir kitas priemones savos valstybės atkūrimui panaudoti. Dabarties metu svarbu išlaikyti ir ugdyti savo turimą potencialą.

Dabartinė LŠST yra paveldėjusi Nepriklausomos Lietuvos LŠS, netik ideologiją, bet ir visas jos tradicijas. Užtat, yra netik natūralu, bet ir būtina puoselėti mūsų buvusias karines tradicijas. Tatai reikalinga išlaikyti ir kelti kovingumo dvasiai, kuri yra svarbiausias faktorius mūsų pastangose atkurti nepriklausomą valstybę, Lietuvą. Todėl šauliai ir dabar, kaip ir seniau Nepriklausomoje Lietuvoje, uoliai praktikuoja šaudymo sportą, turi savo dalinių vėliavas, žygiuoja rikiuotėje ir dėvi uniformas.

Pasižymėjusieji savo veikla Lietuvos bei LŠ ST labui, pagal statutą gali būti apdovanoti Šaulių Žvaigždės ordinu, arba, medaliu. Pasižymėję šaudymo sporte, apdovanojami garbės ženklais “Už gerą šaudymą”, arba kitomis sportinio pobūdžio dovanomis. Kokių nors naujų garbės ženklų, Šaulių Sąjungos vadovybė steigti nenumato.

Deja, viešoje spaudoje pasitaiko kartas nuo karto puolamo pobūdžio rašinių, kuriuose mūsų sąjungai daromi įvairūs priekaištai, ypač ryšium su garbės ženklais. Ligšiol tie priekaištai buvo nepagrįsti, dažnai su iškraipytais faktais ir iš piršto išlaužtais teigimais. Šaulių sąjunga ir jos vadovybė yra pakankamai stipri savo pozicijose, tad į tokius puolimus atsikirtimais, viešoje spaudoje, negaišina brangaus laiko. Viena, tačiau, galime pabrėžti, kad Šaulių žvaigždės ordinas bei medalis niekados nebuvo Nepriklausomoje Lietuvoje teikiami už karinius pasižymėjimus kovos lauke. Taigi, LŠST garbės ženklai nėra karinio pasižymėjimo ženklai.

Mūsų statutas yra gana platus, apimąs visas Šaulių sąjungos veiklos fazes. Pats statutas nėra koks neliečiamas “tabu”, ar koks sąjungos veiklos tikslas. Į statutą žiūrima kaip į priemonę sąjungos veiklai koordinuoti. Eidami su gyvenimu, kuris yra daugeriopai kitoks negu nuosavos valstybės teritorijoje, statutą pritaikėme esamoms gyvenimo sąlygoms. Per eilę metų visuotinieji LŠST atstovų suvažiavimai, atsiliepdami į gyvenimo praktiškus reikalavimus, įvedė į statutą kaikurių papildymų bei pakeitimų. Panašiai yra buvę ir Nepriklausomos Lietuvos laikais. Ryškiausias pakeitimas buvo priimtas paskutiniame LŠ ST visuotiname atstovų suvažiavime, būtent, renkant centro ar dalinių valdybas, pirmiausia išrenkamas pirmininkas. Tik po to renkama valdyba, kuri vėliau pati pasiskirsto pareigomis.

Reikalinga atsiminti, kad tvarkomės demokratiniu būdu. Todėl daugumos nutarimas visuotiname suvažiavime, o daliniuose dalinių metiniuose susirinkimuose, privalomas visiems likusiems. Kokie nors pakeitimai ar papildymai legaliai tegali būti pravesti tik tokiuose suvažiavimuose ar metiniuose susirinkimuose. Iš to seka išvada, kad tiek kartais pasitaikantieji “protestai” iš vidaus, o juo labiau iš šalies, negali priversti LŠST Centro valdybą, arba net visą sąjungą subordinuotis jų privačioms užmačioms, ar įtaigoms, arba net įžūliems reikalavimams. Sąjungos vadovybė tegali subordinuotis tik visuotino suvažiavimo nutarimams, nes tik sąjungos atstovų visuotinas suvažiavimas vienintelis tėra vyriausias suvereninis mūsų sąjungos šeimininkas.

Akivaizdoje 1969 metų Šaulių Sąjungos 50 metų auksinio jubilėjaus, visi sąmoningi šauliai ir šaulės — savo tėvų žemės patriotai, ketina dar labiau sustiprinti savo veiklą. Susibūrę apie savo vadovybę, laikydamiesi statuto aiškiai nurodytų gairių, jungiami broliškos meilės ir sąmoningos šauliškos drausmės, įtempę visas savo jėgas, intensyviai dirbs vyriausiam mūsų tikslui — NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI.

ŠAULIŲ ŠVENTĖ HAMILTONE, ONTARIO

D.L.K. Algirdo šaulių kuopa šiemet surengė labai įspūdingą Kariuomenės atkūrimo paminėjimą. Šauliai ta proga Šventino ir savo įsigytą vėliavą. Tokių iškilmių Hamiltonas jau senai bebuvo matęs. Ir tas tęsėsi dvi dienas. Buvo pradėta su sėkmingu vakaru lapkričio 23 d., Jaunimo Centro salėje. Salė buvo išpuošta kariuomenės vadų ir šaulių S-gos įkūrėjo VI. Pūtvio portretais, ant sienos kabojo didelis įrašas: “Sveiki atvykę į 50 m. sukaktį!” Tą vakarą susirinkusius šaulius, šaules ir buvusius karius jautriai pasveikino didelė šaulių veikėja Lietuvoje ir buvusi šaulių teatro aktorė E. Baltaplaukytė-Vilimaitienė.

Sekmadienį privažiavo svečių iš kitur: gen. konsulas J. Žmuidzinas su ponia, Šaulių Sąjungos įgaliotinis J. Preikšaitis, Kanados šaulių rinktinės pirm. St. Jokūbaitis, šauliai iš Delhi ir St. Catharines. Pamaldose dalyvavo ir apylinkės kitos organizacijos su savo vėliavomis. Iškilmingas šv. mišias atnašavo prel. dr. J. Tadarauskas, kuris pasakė ir gražų, įvykiui pritaikytą, pamokslą, čia buvo pašventinta vėliava, kurią suprojektavo Trumpickas. Vėliavos krikštatėviais buvo dvi poros: H. Žmuidzinienė su J. Preikšaičiu ir St. Šukaitienė su P. Vizbaru, kuopos įkūrėju. Buvo atgiedota Libera už kovose kritusius karius, o po to, šventoriuje, prie Kankinių kryžiaus, buvo padėti du vainikai. čia trumpą žodį tarė KLB krašto v-bos atstovas K. Baronas. Tada visi rinkosi į salę iškilmingam aktui. Garbės sargyboms išsirikiavus, kuopos pirm. P. Kanopa perskaitė vietos karių-veteranų sąjungos paruoštą dienos atsišaukimą ir po to kvietė garbės svečius tarti po žodį. Kalbėjo gen. konsulas J. Žmuidzinas, šaul. S-gos įgaliotinis J. Preikšaitis, Kanados rinktinės pirm. St. Jokūbaitis ir LB apylinkės pirm. Alf. Juozapavičius. Visi kalbėjo apie garbingą Lietuvos karį, ragindami visus pasidaryti naujais šių laikų kariais ir kovotojais dėl pavergtos tėvynės. Publikai buvo pristatyti salėje esantys mūsų kūrėjai-savanoriai: J. Šarūnas, J. Mačiulaitis, Br. Milašius, J. Macys, J. Inkratas ir J. Petraitis.

Pagrindinis kalbėtojas buvo iš Buffalo atvykęs prof. A. Musteikis. Profesorius savo pusvalandį užtrukusioje kalboje perėjo per istoriją, apibūdindamas kariškąją profesiją. Kalbą baigė prisiminęs paskutinį mūsų tautos karinį pasipriešinimą, — mūsų partizanų laisvės kovas. Iškėlęs klausimą — ar nebereikalingai 25 tūkstančiai partizanų atidavė savo gyvybes? Patsai į tą klausimą tuoj ir atsakė: visos laisvės kovos yra pareikalavusios aukų ir kraujo, bet dėl laisvės sudėtos aukos, nors pradžioje ir atrodo beviltiškos, tačiau istorijos eigoje susilaukia atpildo.

Meninėje dalyje pasirodė G. Breichmanienės vedama tautinių šokių grupė “Gyvataras”, E. Dauguvietytės -Kudabienės artistai paskaitė ištrauką iš B. Sruogos “Milžino paūksmėje” ir A. V. parapijos choras, ved. muz. A. Paulionio, didingai viską užbaigė gražiai nuskambėjusiom dainom. Po minėjimo svečiai ir programos išpildytojai vyko į E. Galinio restoraną, kur buvo paruošti jiems pietūs. Čia dar buvo kalbėtojų ir buvo perskaitytos iš toliau gautos sveikinimų telegramos. Besivaišinančius linksmai nuteikė parap. klebono pavaduotojo kun. dr. S. Valiušaičio jumoras, akt. E. Vilimaitienės graži deklamacija ir A.V. Paulionių duetas.

Šauliai pas mus yra bene vėliausiai įsikūrusi organizacija kolonijoje. Prieš du metus šaulius čia įsteigė, lietuviška veikla besidomintis, buvęs Lietuvos karys P. Vizbaras. Jo pradėtą darbą dabar sėkmingai tęsia P. Kanopa, padedant Alf. Patamsiui. Reikia stebėtis, kaip šitie vyrai išjudino koloniją ir įrodė, kad pas mus dar buvo lietuviškam darbui nepanaudoto talento ir kad mes nė kiek nesame pavargę beveikdami. Atrodo, kad D.L.K. Algirdo šauliai Hamilto ne dar daug ką padarys, nes ir jų kuopos pašventintos vėliavos įrašas sako: Mūsų Darbas — Nepriklausomai Lietuvai!    Kazys Mileris

APDOVANOJIMAI

Ryšium su Lietuvos Skautų Sąjungos šiais metais švenčiamu 50 metų jubilėjumi, už nuopelnus Lietuvai Šaulių žvaigždės ordinu apdovanoti šie skautų vadovai: Kostas Jurgėla, Antanas Saulaitis, Eugenijus Vilkas, Malvina Jonikienė ir Petras Molis.

Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST Šaulių žvaigždės medaliu apdovanotas Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopos šaulys Petras Gulbinskas.

Pagrindas: Šaulių žvaigždės Ordino Tarybos nutarimas Nr. 24.

PAKEISTOS ŠAUDYMO TAISYKLĖS

Praktiškais sumetimais šaudymo taisyklių 3-čias punktas, paskelbtas aplinkraštyje Nr. 1/68, pakeičiamas sekančiai: vietoje 400 taškų (40 šūvių) į 200 taškų (20 šūvių).

Dabar gero šaudymo aukso ženklui įsigyti reikia surinkti: gulom — 199 t., klūpom — 180, stačiom — 173 t., arba iš visų padėčių iš galimų 6001. —    555 taškus.

Sidabro ženklui: gulom — 195 t., klūpom — 178 t., stačiom — 172 t., arbza iš visų padėčių, iš galimų 600 t., — 542 t.

Bronzos ženklui: gulom — 193 t., klūpom — 173 t., stačiom 170 t., arba iš visų padėčių, iš galimų 600 t., —    510 t.

šaudoma į 6-šių žiedų taikinius, kuriuos išleido “National Rifle Asso-ciation” (official 50-yard small bore rifle target).

Į tuos taikinius šaudoma iš šautuvų su diržais. 100 taikinių kainuoja 2 dol. 10 centų. Taikiniai gaunami pas CV sporto vadovą šiuo adresu: š. St. Bernatavičius, 1513 So. 48th Court, Cicero, III. 60650.

 

Hamiltono D.L.K. Algirdo šaulių kuopos pirm. P. Kanopa atidaro iškilmingą Kariuomenės at kūrimo minėjimą. Garbės sargyboje: Alf. Patamsis, VI. Saulius ir Ant. Šukaitis.

Prie Lietuvos Kankinių kryžiaus stovi dvi vėliavos krikštatėvių poros:    P. Vizbaras su St. Šukaitiene ir H. Žmuidzinienė su J. Preikšaičiu.   Nuotr. A. Juraičio

ŠAULIŲ UNIFORMOS APRAŠYMAS

LŠST pėstininkų šaulių (vyrų) uniforma susideda iš:

1. Viršutinio puspalčio, 2. švarko, 3. Kelnių, 5. Kepurės, 6. Kaklaryšio, 7. Kojinių, 8. Batų, 9. Pirštinių, 10. Ženklų.

1.    Viršutinis puspaltis yra tamsiai mėlynas, dvibortis, šiltas, žiemos metu naudojamas virš uniforminio švarko puspaltis, kurį naudoja US Navy ir Coast Guard personalas ir kuris gaunamas masiniai įvairiose uniforminėse krautuvėse naujas, arba padėvėtas. Tamsios, didelės sagos su inkarais išimamos ir įsiuvama šauliškos sagos; šiaip jokių kitų ženklų nedėvima. Kaina — 20-25 dol. ir šio puspalčio oficialus pavadinimas yra — Navy Peacoat, turi dvi eiles sagų po 3 sagas.

2.    Švarkas yra tamsiai mėlynos spalvos (Navy Blue), vienbortis, užsegamas su keturiomis sagomis, atversta apykakle, su antpečiais, keturiomis kišenėmis ir su vienu perskėlimu užpakalyje. Šis švarkas yra masiniai gaminamas, geros medžiagos, patvarus ir kainuoja apie 50 dol. Gaunamas uniforminėse krautuvėse, kur apsiperka policijos, ugniagesių ir įmonių vidaus sargybų personalas, Švarko detalės: Antpečiai — apie 4.5 inčo ilgio, 2.5 in. pločio prie peties, siaurėjant prie kaklo iki 1.75 in., užsegamas maža sagute, po švarko kalnierium. Keturios šauliškos sagos randasi 3.5 in atstume, o ant rankovės galo 1.5 in. nuo krašto randasi dvi mažos sagos — 1.5 in atstume viena nuo kitos. Kišenės visos su atlapais, kurių apatinė forma panaši į skaičių 3 paversta į kairę, užsegamas saga. Visos kišenės užsiūtos iš viršaus, viršutinės turi vertikalią klostę 1.5 in pločio, o apatinės kišenės be klosčių per vidurį. Apytikris kišenių dydis — plotis virš. kišenės žemai 5 ir 5/8 in. į viršų siaurėjant iki 5.5 in. Atlapo plotis — 2.5 in viduryje per sagą ir 1.25 in. per siauriausią vietą išlenkime. Apatinės kišenės plotis žemai 8 ir 3/8 in. į augštį siaurėjant iki 7.25 in., o kišenės atlapas turi 3 in. pločio per vidurį ir 2 3/8 in per siauriausią vietą išlenkime. Kairė kišenė nuo borto krašto apie 2 inčai. Apytikris tarpas tarp kišenių, užsegus sagas, viršuje — 4.25 in., apačioje — 10.5 in. Švarkas pritaikytas pusiau

laisvai į taliją, o užpakalyje randasi 9 inčų įskėlimas, kuris iš užpakalio žiūrint užsideda į dešinę pusę. Iš vidaus dešinėje kišenė.

3.    Kelnės yra tos pačios spalvos ir iš tos pačios medžiagos kaip švarkas, be atlenkimų apačioje ir be kantų (siūlių), su keturiom kišenėmis ir maža kišenėle prie juosmens, priekyje, dešinėje pusėje, šoninės kišenės kiek įžambiai nuo išilginės kelnių siūlės, užpakalinė kišenė tik kairėje pusėje užsisega, o kelnių plotis apačioje apie 9 inčai. Kadangi kelnės yra pritaikytos diržui, dėl to turi aplink liemenį diržui kilpeles, kurių yra viso 8. Pastaba: Švarko ir kelnių išmatavimai gali kiek keistis, atsižvelgiant šaulio ūgį ir storį. Viršminėti duomenys paimti iš šaulio uniformos, kuris yra vidutinio ūgio -— 5'8" ir 38A storio.

4.    Marškiniai yra baltos spalvos su normalia apykakle, pritaikyta kaklaraiščiui, ant krūtinės dvi kišenaitės su užsegamais atlapais, o rankovės gali būti ilgos žiemai ir trumpos vasarai. Ant kišenaičių randasi klostys.

Pastaba: kadangi numatyta, jog vasarinę šaulių uniformą sudaro balti marškiniai ir viršminėtos kelnės, tai, dėvint baltus marškinius kaipo vasarinę uniformą, su ilgom ar su trumpom rankovėm, marškiniai turi antpečius ir visus užrašus bei ženklus, kurie dėvimi ant švarko. Gaunami uniforminėse krautuvėse; apytikrė kaina — 6 -7 dol. Mėlyna pilotė, be apvedžiojimų, dėvima prie vasarinės uniformos.

5.    Kepurė yra iš tos pačios medžiagos kaip švarkas ir kelnės, apvali su juodu matiku, be kantų ar apvedžiojimų, gaunama visose uniformų krautuvėse, kaina 7 dol.

6.    Kaklaryšis yra juodos spalvos, uniforminis (neperplatus), gaunamas visur.

7.    Kojinės yra juodos spalvos, gaunamos visur.

8.    Batai yra odiniai, juodos spalvos. Prie vasarinės uniformos, karščių metu leidžiama dėvėti ir ne odinius, lengvesnius batus, bet privalo būti juodi.

9.    Pirštinės yra tamsios spalvos, išskyrus vėliavnešius, grabnešius ir kt. atvejais, kur ceremonialas reikalauja baltų pirštinių dėvėjimą.

S-GOS PIRMININKO PRIERAŠAS:

Susipažinęs su šiuo šaulių uniformos aprašymu, apžiūrėjęs pristatytą uniformą ir aptarus C. V-bos posėdyje, šią uniformą tvirtinu.

I š g a n a i t i s LŠST Pirmininkas

Čikaga, 1968 m. lapkr. 30 d.

LŠST ŠAULIŲ PĖSTININKŲ UNIFORMOS ŽENKLAI

LŠST nario uniformos ženklai susideda iš dviejų grupių: 1. Bendrieji ženklai ir 2. Vyresniškumo ženklai.

BENDRIEJI ŽENKLAI yra dėvimi kiekvieno šaulio, nežiūrint jo užimamos vietos, vyresniškumo ar metų skaičiaus S-goje. Jie yra:

1.    Šaulio ženklas — metalinis ar išsiuvinėtas ant medžiagos Vyties Kryžius, Vyties Skyde, panašus kokį šauliai dėvėjo N. Lietuvoje. Šis Šaulio ženklas dėvimas ant kairės viršutinės kišenės klostės, per vidurį, yra auksinės spalvos, perkamas Tiekimo skyriuje.

2.    Kokarda — susideda iš sumažinto šaulių ženklo su ornamentų vainikėliu aplink. Gali būti metalinis, arba išsiuvinėtas ant medžiagos (kaip Kanados šauliai gaminasi). Kiekvienas šaulys dėvi kepurės priekyje ir pilotės

Bendra šaulių uniforma

 

Vasarinė uniforma ir pilotės detalės

Šaulio ženklas ir kokarda

 

priekio kairiajame šone. Yra auksinės spalvos ir perkamas Tiekimo skyriuje.

3.    Užrašas ilgis-plotis: 5.25"x0.75"; raidžių dydis: 3/8" x 3/16") — Kiekvienas šaulys užsisiuva ant žieminės ar vasarinės uniformos kairiojo pečio, pagal siūlę užrašų: “NATIONAL GUARD of LITHUANIA”. Ypatingas dėmesys kreipiamas, kad šis užrašas ant rankovės būtų prisiūtas per patį peties vidurį ir pagal peties-rankovės siūlę. Auksinės spalvos.

4.    Šauliškos Sagos — šaulių pėstininkų sagos yra auksinės spalvos su šaulio ženklu. Jos yra dviejų rūšių: didelės ir mažos. Didelės sagos dėvimos ant puspalčių, švarkų — bortų užsisegimui. Mažos sagos dėvimos ant rankogalių švarke, ant antpečių, ant kepurių ir ant visų kišenių, atlapų užsisegimui. Gaunama Karvelio Prekybos Namuose, Čikagoje.

Pastaba: Dabar gaunamos mažosios sagos per kitų klaidas yra neproporcingai per mažos, todėl ant švarko visų keturių kišenių patariama dėvėti dideles sagas, kol, išsibaigus dabartiniams ištekliams, bus pagamintos atatinkamo dydžio mažosios sagos.

VYRESNIŠKUMO ŽENKLAI yra penkių rūšių:

1.    Pareigų ženklai — Kiekvienas šaulys, jei jis yra

išrinktas į Grandies. Būrio, Kuopos ar Centro valdybas, o taip pat ir kooptuoti jų nariai yra atžymimi auksinėmis žvaigždutėmis, kurios yra užsegamos virš dešinės viršutinės kišenės siūlės, simetriniai tarp kišenės pločio. Šios penkiakampės, apie 9/16 inčo diametre auksinės spalvos žvaigždutės segamos vienoje linijoje ir reiškia einamas pareigas sekančiai:    Grandies Vadas dėvi 1 žvaigždutę,

Būrio Vadas — 2, o jo v-bos nariai po 1 žv. Kuopos Pirmininkas — 3 žv., o jo v-bos nariai po 2 žv., kurie rinkti ir po 1 žv., kurie kooptuoti. Centro Valdybos nariai, Revizijos Komisijos ir Garbės Teismo nariai (prie C. V-bos) dėvi po 4 žv., o revizijos ir garbės teismo nariai prie būrių ir kuopų — kaip jų valdybų nariai. LšST Pirmininkas dėvi 5 žvaigždutes. Rinktinės Pirmininkas 3 žv., o jo štabo nariai dėvi po 2 žvaigždutes.

2.    Turėtų pareigų ženklai — LŠST buvusio pareigūno pagerbimui jam leidžiama nešioti tiek žvaigždučių, kokios jo buvo pilnoje kadencijoje eitos augščiausios S-goje pareigos, tik šios žvaigždutės yra aptemdytos šviesiai mėlyna (aqua marina) spalva, kas parodo atsargą. Jei toks asmuo vėliau perima žemesnias, bet aktyvias pareigas, tai bent viena aktyvi (auksinė) žvaigždutė turi dėvėjimo pirmenybę prieš bet kokį skaičių atsargos žvaigždučių. Visi nariai, kurie dėvi aktyvias ar atsargos žvaigždutes ant kepurės vietoje juodo diržiuko nešioja auksinės spalvos diržiuką.

3.    Metų ženklai — yra 3 rūšių: I. Lietuvos šaulio ženklas; II. Penkmečio ženklas; III. Dešimtmečio ženklas. Šie ženklai yra padaromi iš auksinio arba sidabrinio galionėlio, kurio kampai yra statūs ir jų dydis yra 1.5" x 0.25", išskyrus Lietuvos Šaulio ženklą, kurio plotis yra dvigubas, t.y. — 0.5 inčo. Šie galionėliai užsiuvami ant dešinės rankovės, išorinėje pusėje, paraleliai su rankogaliu, 4 inčai nuo krašto. Kuomet užsitarnaujamas sekantis Metų Ženklas, jis yra siuvamas 0.25 inčo atstume augščiau senojo galionėlio, paraleliai su senuoju.............

I.    Lietuvos Šaulio Ženklą gauna kiekvienas šaulys, kuris gali savo valdybai įrodyti, kad jis Nepriklausomoje Lietuvoje priklausė Liet. Šaulių Sąjungai, nežiūrint visiškai į išbūtą laiką, turėtą laipsnį ar eitas pareigas, kurių aiškinimai atimtų daug brangaus laiko. Šis ženklas susidaro iš plataus auksinio galionėlio ir būtų pirmas užsiuvimas visiems, kurie N. Lietuvoje priklausė šaulių S-gai.

II.    Penkmečio Ženklas yra sidabrinis siauras galionėlis ir užsiuvamas nurodytoje vietoje išbuvus LŠST-je 5 metus.

III.    Dešimtmečio Ženklas yra auksinės spalvos siauras galionėlis, kuris užsidedamas išbuvus LŠST-je 10 metų. Jei prieš tai narys turėjo penkmečio ženklą, tai jis nuardomas ir šis ženklas užsiuvamas jo vietoje, nes šis ženklas atstoja du sidabrinius galionėlius.

Pastaba: a) Visi Metų ženklai ar jų pakeitimai užsidėdami su vieneto v-bos žinia ir sutikimu. Dėl šauliškų papročių, tradicijų ir ceremonijų ugdymo, net patariama valdyboms praktikuoti Metų Ženklų įteikimą iškilmingesnėmis progomis, b) Auksiniai ir sidabriniai 0.25 inčo pločio galionėliai gaunami lengvai įvairiose krautuvėse, o taip pat prie C. V-bos Tiekimo skyriuje. Dvigubas Dešimtmečio galionėlis sudaro Lietuvos Šaulio ženklą.

4.    LšST S-gos Garbės Nario ženklas išreiškiamas sekančiai: ąžuolo šakelių vainikas 0.25 inčo atstume apjuosia ant kairės viršutinės kišenės esantį Šaulio Ženklą. Ąžuolinio vainiko apytikris plotis yra 5/16 inčo, kurio koteliai yra apie 0.75" ilgio ir maždaug per vidurį susikryžiavę. Viršuje vainikas nesueina 0.5" tarpe. Gaunamas prie C. V-bos Tiekimo skyriuje. Yra auksinės spalvos.

5.    Būrio / Kuopos Garbės šaulio ženklas yra panašus į augščiau aprašytą Sąjungos Garbės Nario ženklą, tik ąžuolo šakelių vainikas yra trumpesnis, apytikriai 1" ilgio, skaitant nuo kotelio vienoje pusėje.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI: a) Kad būtų užtikrintas augščiau aprašytų ženklų gavimas, pigumas ir vienodumas, LŠST C. V-ba steigia Tiekimo Skyrių, kuris viršminėtus ženklus užsako ir parūpina vienetams, b) Vienetų valdybos yra įpareigotos daboti, kad nariai neapsikabinėtų savo uniformas su bet kokiais kitais, čia neišminėtais ženklais, emblemomis ir kitų organizacijų ženkliukais, kurie paprastai yra suprojektuoti ir dėvimi prie civilių kostiumų ir kurie nedėvimi pie šauliškos unifomos. Daboti, kad prie šauliškos uniformos nebūtų visą laiką nešiojami pakabinti gauti medaliai ir ordenai, bet tik jų spalvos—rozetės ir tai tik tokios, kurios yra aiškiai žinomos ir pripažintos valdybų, c) Griežtai draudžiama uniformuotiems šios S-gos nariams pasirodyti viešumoje girtame stovyje ir sėdėti už barų tavernėse.

SĄJUNGOS PIRMININKO REZOLIUCIJA:

Šias ŽENKLŲ ir BAIGIAMŲJŲ NUOSTATŲ taisykles tvirtinu ir leidžiu jomis naudotis.

Išganaitis
LŠST Pirmininkas

Čikaga, 1968-XI-30.