TREJI KURSAI
VERNERIS LAGENPUŠAS
Iki 1922 metų Karo Mokykla išleido keturias laidas,— jos visos buvo sutrumpinto kurso. Penktoji laida, išleista 1923 m. rugsėjo mėn., laikoma pirmąja taikos meto laida. Visos tolesnės laidos jau išbuvo Mokykloje trejus metus, o nuo 1926 metų, kai į Karo Mokyklą imdavo tik abiturientus, reikėjo išbūti dvejus metus. Taigi, kariuomenėje atsirado dvejų rūšių karininkų: vieni, su didele praktika ir kovos patyrimu, kiti, su didesniu teoretiniu bagažu.
Šiam skirtumui išlyginti buvo įsteigti Augštieji Karininkų kursai, prie kurių veikė įvairūs skyriai. Šiuos kursus perėjo bemaž visi rikiuotės karininkai,— pirmiau vyresnieji, o paskui ir kiti, kurie negavo progos studijuoti užsieniuose. Kadangi kaikurie kursai tęsėsi dvejus metus (artilerijos, technikos), tai kartais įterpdavo t.v. sutrumpintus kursus, kuriuose tekdavo išbūti 4-6 mėnesius, nes kitaip pulkai būtų jautę ilgą laiką karininkų trūkumą.
Į savos ginklo rūšies kursus skirdavo pulko vadas — čia niekas negalėjo atsisakyti. Bet į kitus kursus, kuriuose buvo mokoma kita specialybė, pulko vadas jieškodavo “savanorių”, ir tik jų nesant, skirdavo savo nuožiūra. Kaikuriuos kursus aš ir noriu čia paminėti.
1926 m., baigęs 8-tą laidą, pakliuvau į 4-tą artilerijos pulką. Buvau paskirtas į 2-ą sunkiąją bateriją, apginkluotą seno tipo anglų pabūklais. Joje išbuvęs pusę metų, buvau perkeltas į 2-ą gaubicų bateriją, kuri turėjo vokiškus pabūklus. Čia aš buvau kaip ir “namie”,— jos vadas buvo kpt. Šimkus, pas kurį aš tarnavau dar eiliniu, prieš stojant į Karo mokyklą. 1928 m. pradžioje mane perkėlė į 7-tą bateriją, kuri kaip tik buvo gavusi naujas lauko patrankas iš Anglijos. Tokiu būdu per pusantrų metų perėjau per visas pulko baterijas ir susipažinau su įvairių rūšių pabūklais. Čia tai ir atėjo mano kursų metas.
1928 m. ryšių kursų klausytojai ir jų lektoriai. Sėdi iš kairės: kapelm. Valeika, kpt. Dainius, mjr. Petkelis, kpt. inž. Jurskis, gen. št. plk. Griganavičius, plk. Štencelis, gen. št. plk. Jakutis, kpt. Hinentalis, inž. Piskorskis, kpt. (?), kpt. Venclauskas; stovi iš kairės: kpt. Žylis, Itn. Petrauskas, v. lt. Narkevičius, v. lt. čėsna, v. lt. Juozaitis, v. lt. (?), v. lt. Stašaitis, lt. Kiršinąs, lt. Lagenpušas, v. lt. Strazdas, lt. Počobutas, v. lt. Čeponis, lt. Šliavas.
1929 m. artilerijos šaudymo kursų dalyviai ir jų lektoriai. Sėdi iš k.: lt. Ivašauskas, lt. Berentas, v. lt. Maksimavičius, v. lt. Lagenpušas, kpt. Dainius, plk. Bytautas, plk. Štencelis, plk. Reingardas, kpt. Jasulaitis, v. lt. Kazlauskas; stovi iš k.: lt. Liūtas, lt. Kazlauskas, lt. (?), lt. Kiaulėnas, lt. Žadvydas, lt. Kilna, lt. Tervydis, lt. Byla, v. lt. Kuzavinas, lt. Kaupelis, lt. Raugale, v. lt. Miltakis, lt. Pocius, lt. Gričiūnas, lt. Jurkūnas.
1928 m. gegužės 1 d. buvau komandiruotas į trumpalaikius ryšių kursus, kurie turėjo tikslą per penkis su puse mėnesius paruošti ryšių karininkus, t.y. duoti jiems žinių apie visas ryšių priemones, vartojamas visose kariuomenės dalyse. Šie ryšių kursai buvo vienas iš daugelio skyrių prie Augštųjų Karininkų D.L.K. Vytauto kursų, kur be teoretinių žinių buvo atliekami ir praktiški darbai. Į šiuos kursus (Šančiuose) atvyko iš pėstininkų — 9, iš artilerijos — 3, iš kavalerijos — 2 ir iš kitų dalių — 2 karininkai, viso 16 žmonių.
(Šiuos kursus lankė šie karininkai: kavaleristai vyr. Itn. Juozaitis ir ltn. Petrulionis, artileristai kpt. Žilys, vyr. ltn. Narkevičius ir ltn. Lagen-pušas, pėstininkai kpt. Venclauskas, vyr. ltn. Strazdas, vyr. ltn. Stašaitis, ltn. Kiršinas, ltn. Šliavas, ltn. Počebutas, ltn. Petrauskas ir dar du, kurių pavardes užmiršau, iš kitų dalių vyr. ltn. Čeponis ir vyr. ltn. Čėsna.)
Mokoma buvo šių dalykų: telefonijos, telegrafijos, elektrotechnikos, radiotechnikos, ryšių taktikos ir organizacijos ir apie automobilius. Telefoniją dėstė kpt. Hinentalis, telegrafiją — mjr. Petkelis, elektrotechniką — plk. Babinskas, radiotechniką — kpt. inž. Jurskis, ryšių taktiką — gen. št. plk. Griganavičius ir gen. št. plk. Jakutis, o automobilius — inž. Piskorskis. Praktiškus darbus lauke vedė mjr. Petkelis, o bendrą priežiūrą vykdė plk. Babinskas, kuris ryšių priemonių srity buvo vienas iš geriausių specialistų. Savo metu plk. Babinskas dirbo kartu su garsiuoju Popovu, laikomu antenos išradėju. 1928 m. spalių mėn. 15 d. kursai pasibaigė.
Man kursuose išbūtas laikas labai patiko. Jau vien dėlto, kad gavau daug naudingų žinių, kurių, bebūdamas pulke, niekad nebūčiau gavęs. Antra, suėjau pažintin su kitais karininkais, taip kad bemaž kiekviename pulke turėjau gerą pažįstamą. Trečia, nors ir reikėjo gerokai padirbėti, laisvo laiko buvo žymiai daugiau nei pulke. Todėl, grįžęs į pulką, laukiau ir vėl kokių nors kursų, į kuriuos galėčiau važiuoti.
Ilgai laukti neteko. 1929 m. Augšt. Kar. D. L.K. Vytauto kursai surengė trumpalaikius artilerijos šaudymo kursus, į kuriuos buvo siunčiami jaunesnieji karininkai. Kursai prasidėjo kovo mėn. 15 d. A. Panemunėje. Iš visų artilerijos pulkų susirinko 20 karininkų, iš kurių tik trys buvo iš senesniųjų Karo mokyklos laidų.
Kursų artilerijos skyrius kaip tik tuo metu isigijo Baranovo šaudymo aparatą, kurio pagalba galima atlikti visus šaudymo pratimus. Čia buvo šaudymo laukas su įvairiausiais taikiniais, į kuriuos žiūrint per tam tikrus žiūronėlius ir buvo šaudoma. Tai buvo labai gera priemonė pasimokyti šaudyti, ypač jaunesniems karininkams, nes šie karininkai poligono šaudymų metu tegaudavo iššauti vos po 9-12 sviedinių. Šis skaičius šūvių buvo permažas, šaudant tik vieną kartą į metus, kad išmoktum ir šaudyti ir sekti sprogimus, nors šaudymo taisyklės ir būtų gerai žinomos.
Kursuose buvo dėstomi šie dalykai: artilerijos šaudymo teorija, artilerijos taktika, topometrija ir trigonometrija. Naujas “mokslas” buvo topometrija, t.y. susipažinimas su būdais, o ypač su instrumentais, kurių pagalba atliekami įvairūs lauko matavimai taikinių, sekimo punktų, baterijos pozicijų ir kitų taškų apskaičiavimams nustatyti. Šį dalyką dėstė kpt. Jasulaitis, tik ką grįžęs iš Prancūzijos, ir plk. Reingardas. Artilerijos šaudymą ir taktiką dėstė plk. Bytautas, o trigonometriją — plk. ltn. Vyšniauskas.
(Trumpalaikius artilerijos šaudymo kursus lankė ir baigė šie karininkai: vyr. ltn. Maksimavičius, vyr. ltn. Kuzavinas, vyr. ltn. Miltakis, vyr. ltn. Kazlauskas, vyr. ltn. Lagenpušas, ltn. Gričiūnas, ltn. Ivašauskas, ltn. Berentas, ltn. Kazlauskas, ltn. Liūtas, ltn. Kiaulėnas, ltn. Žadvydas, ltn. Kilna, ltn. Byla, ltn. Kaupelis, ltn. Raugalė, ltn. Pocius, ltn. Jurkūnas ir dar du, kurių pavardes užmiršau.)
1929 m. liepos mėn. 15 d. kursai pasibaigė ir karininkai grįžo į pulkus.
Ir šių kursų mokslai man patiko. Gavau daug naujų žinių, kurių įgijęs jaučiausi “tvirčiau” savo tarnyboje. Be to, ir vėl buvo susieita su senais draugais, o su kitais užsimezgė gera pažintis.
Iki sekančių kursų man teko laukti virš metų. 1930 m. prie Augšt. Karininkų D.L.K. Vytauto kursų buvo įsteigtas topografijos skyrius, į kurį, be karo topografijos skyriaus karininkų, turėjo būti komandiruojami pėstininkų ir artilerijos pulkų karininkai. Šių kursų tikslas buvo topografų parengimas, kurie galėtų vėliau prisidėti prie Lietuvos ploto nuotraukų vykdymo darbų ir pagreitintų įvairaus masto žemėlapių išleidimą. Kitas tikslas buvo tas, kad įvairūs štabai ir pulkai (ypač artilerijos), turėtų savo tarpe gerai su žemėlapiu susipažinusių žmonių. Čia pavyzdys: nustatant azimutą iš busolės, pasinaudojama magneto adatėle. Ši adatėlė rodo magnetinio poliaus kryptimi, kuri nesutinka su žemėlapio “šiaure”. Skirtumas tarp jų vadinasi deklinacija. Tam skirtumui apskaičiuoti — jis įvairiose vietose yra skirtingas — reikia atlikti tam tikrus saulės ar šiaurės žvaigždės matavimus ir gana sudėtingus skaičiavimus. Tai ir yra topografo darbas. Visi artilerijos pulkai turėjo reikiamus instrumentus, bet trūko kas juos teisingai vartotų. Taigi, į šiuos kursus patekau ir aš.
Kursai prasidėjo 1930 m. spalių mėn. 15 d., A. Panemunėje. Susirinkome apie 20 žmonių: 7 karininkai iš karo topografijos skyriaus, likę — atėjo iš įvairių pulkų bei štabų. Kursų viršininkas buvo plk. inž. S. Dirmantas, kuris dėstė topografiją ir instrumentų teoriją. Plk. ltn. inž. Krikščiūnas mokė kartografijos, inž. Ratautas — geodeziją, inž. Butrimas — niveliaciją, astronomiją — doc. Kodatis, o augštąją matematiką — plk. ltn. Vyšniauskas.
Šiuose kursuose teko žymiai daugiau padirbėti, negu tuose, kur anksčiau lankiau. Gal dėl to, kad susidūriau su visai nauju dalyku. Be to, nuo gimnazijos laikų praėjo daug metų ir kai kurios matematikos žinios buvo iš galvos išgaravusios, o be jų joks kartografinis darbas neįmanomas. Taipgi nauji instrumentai, jų patikrinimas ir darbai su jais, reikalavo daug dėmesio. Jau vien “lygio teorija”, kurią taip stropiai dėstė plk. inž. Dirmantas, amžinai liks mano atmintyje. Užtat ir šie kursai tęsėsi 10 mėnesių ir pasibaigė 1931 m. birželio mėn. 15 dieną.
(Topografijos kursus baigė šie karininkai: mjr. Andrius, mjr. Krūvelis, kpt. Asmenavičius, kpt. Chamanskis, kpt. Puodžius, kpt. Krištopavičius, vyr. ltn. Žiaurys — visi iš karo topografijos skyriaus, vyr. ltn. Staranevičius, vyr. ltn. Lagenpušas, ltn. Ivašauskas ir ltn. Kilna — iš artilerijos pulkų, pėstininkai: vyr. ltn. Brazauskas, ltn. Abramikas, ltn. Ambrazas, ltn. Narbutas ir iš kitų dalių: ltn. Uždavinys, ltn. Vezbergas, ltn. Liesis ir dar, regis, du, kurių nebeatsimenu.)
Steigdama įvairius kursus Lietuvos kariuomenės vadovybė davė karininkams galimybę specializuotis įvairiose šakose, ir tai dar nemokamai. Sąlygos tam buvo labai geros, iš tavęs buvo prašyta — tik dirbk. Paminėti, kad tarnaujant kariuomenėje ir tavimi buvo rūpintasi, ir yra šio straipsniuko tikslas.
1928 m. ryšių kursų klausytojai ir jų lektoriai. Sėdi iš kairės: kapelm. Valeika, kpt. Dainius, mjr. Petkelis, kpt. inž. Jurskis, gen. št. plk. Griganavičius, plk. Štencelis, gen. št. plk. Jakutis, kpt. Hinentalis, inž. Piskorskis, kpt. (?), kpt. Venclauskas; stovi iš kairės: kpt. Žylis, Itn. Petrauskas, v. lt. Narkevičius, v. lt. čėsna, v. lt. Juozaitis, v. lt. (?), v. lt. Stašaitis, lt. Kiršinąs, lt. Lagenpušas, v. lt. Strazdas, lt. Počobutas, v. lt. Čeponis, lt. Šliavas.
