Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
Lenkime galvas pagerbdami tuos lietuvius karius, kurie žuvo Pietų Vietname: Richardas Genis iš Vašingtono ir Vilimas Solis iš Mass. Jie paaukojo gyvybes, bekovodami prieš žiaurųjį bolševizmų. Giliausia užuojauta jų šeimoms.
— Algirdas Paškevičius rašo iš P. Vietnamo, kad jis labai džiaugiasi, jog lietuviai jo nepamiršta. Jis priklauso I Kavalerijos divizijai, kurios vyrai stato tiltus, aerodromus ir tiesia kelius be poilsio. Jis tikisi liepos mėn. sugrįžti nors trumpai pas savo tėvelius Waterbury.
— Aleksandras Dielininkaitis, Argentinoj pašauktas atlikti karinę prievolę. Apmokymą išeis Campo de Mayo, o vėliau baigs Karo policijoj, Palermo.
— Aušros Vartų draugovės jaunesniosios skautės atliko šiemet gerą darbą: pasiuntė daug siuntinėlių į P. Vietnamą našlaičiams. Skautai palaiko ryšius ir su lietuviais kariais. Norint pasiųsti našlaičiams pakietėlius rašyti: A. Zelnis Pfc. 18 Engineer Brigade, A.P.O., San Francisco, Cal.
— Steve Dambrauskas, kurio tėveliai gyvena 4540 S. Plainfield, Chicago, buvo parvykęs į namus iš Korėjos. Jis baigs karinę tarnybą Kansas valstijoj.
— Kpt. Darius Bakūnas iš Los Angeles, buvo išrinktas Amerikos aviacijos pasižymėjusių tarpan. Jis manevrų metu nuleido dviejų dienų laikotarpyje. 810 parašiutininkų, tiksliausiai apskaičiuodamas.
— Amerikos karo veteranai bal. 30 Čikagoje suorganizavo lojalumo paradą vidurmiestyje. kurio metu pagerbė kovojančius karius P. Vietname. Veteranai pakvietė ir visų pavergtųjų tautų atstovus dalyvauti tame parade.
— Čikagos ginkluotų jėgų paminėjimą meras Daley pravedė per ištisą savaitę. Komitetan buvo pakviesti dr. P. Grigaitis, Br Nainys ir agr. Šantaras. Gegužės 21 d. įvyko didžiulis kariuomenės paradas ir minėjimas.
— Inž. Raimundas Mišauskas, pasižymėjęs parašiutininkas, buvo iššauktas porai savaičių pratyboms. Mišauskas turi pareigas ir prie Jaunimo Kongreso: jis suorganizuos lietuvius karius veteranus kongreso metu. Jaunimo Kongresas juos pagerbs.
— Jurgis Stankūnas, veiklus Ramovės Čikagoje narys, sunkiai susirgo ir guli šv. Kryžiaus ligoninėje. Jam labai rūpėjo sušaukti atsargos karininkų suvažiavimą Dainų šventės metu.
—A. a. plk. Itn. Jokūbas Baublys-Baubliauskas, ilgametis II inž. bataliono vadas, staiga mus paliko, sulaukęs 71 metų amžiaus. Dar vos prieš kelias savaites jis rašė laišką, buvo susirūpinęs apie aprašymus “Drauge” ir prašė parašyti apie šarvuočių Rinktinės likimą. Jis buvo labai draugiškas ir tolerantiškas.
— Kpt. Alfredas Alekna, čikagietis, nuoširdžiai dėkoja S. Herald leidėjui Vondrak už prisiųstas knygas ir žaidimus. Jis viską perleidžia sergantiems kariams, kurių esą jo globoje 180. Ligoninė priklauso 12 USAF daliniui.
— Pfc. Stanley Tyška, esantis 20 mylių už Saigono, I pėst. divizijoje, rašo S. Heralde, kad kariai Vietname labai jautriai išgyvena karą ir džiaugiasi, kad Amerikos žmonės stoja už jų pastangas karą laimėti. Jie giliai supranta, kad Amerikoj, viduje, veikia priešas ir kur eina jų parama. Visi kovoją kariai trokšta tik pragalės, kad P. Vietname išlaikytų laisvę.
— Tadas Biknius, nuo pernai metų tarnauja savanoriu 5 p. div., inžin. Bn., Fort Carson Col. Jis yra išlaikęs egzaminus vairuoti ir taisyti tankus.
Generolas Konstantinas Kleščinskas sovietų keliamas į didvyrius
Kaip žinia, 1927 metais Lietuvos kariuomenės teismas nuteisė sušaudyti generalinio štabo viršininką generolą Konstantiną Kleščinską, šnipinėiusį sovietams. Š. m. balandžio 29 d. “Komjaunimo Tiesoje’’ duodama kiek daugiau žinių apie gen. K. Kleščinską. Ten rašoma, kad 1920 m. sovietų raitininkų korpo vadas Gajus. kuris buvo užėmęs Vilnių, perdavė miesto raktus Lietuvos kariuomenės pulkininkams Ladygai ir Kleščinskui. Gajus ten draugiškai kalbėjęsis su Kleščinsku. Apie jį čia rašoma, kad jis Rusijoje buvo baigęs karo akademiją, tarnavęs Volinijos pulke, kuris vėliau išgarsėjęs Vasario ir Spalio revoliucijose, leibgvardijoje. I pasaulinio karo metu Kleščinskas patekęs į vokiečių nelaisvę, o sugrįžęs Lietuvon stojo į besiorganizuojančią kariuomenę ir čia jam buvo pavesta vadovauti divizijai. Po metų Kleščinskas buvo pakeltas į generolus leitenantus ir paskirtas generalinio štabo viršininku. Toliau atpasakojamas “Komjaunimo Tiesos” korespondento A. Dunajevskio pokalbis su Lietuvos valstybinio archyvo tarnautoju Kazimieru Tamašausku, ligoninės palatoje. Tamašauskui pasakius, kad gen. Kleščinskas 1927 m. buvęs sušaudytas “už ryšius su Tarybų Sąjunga”, palatoje prabilęs 70 metų lietuvis, aštraus proto ir geros širdies žmogus:
— Jeigu norite žinoti mano nuomone, tai generolas Kleščinskas yra mūsų nacionalinis didvyris. Toks, kaip pavyzdžiui, rusų generolas Antonas Stankevičius. Abu jie nutraukė ryšius su baltagvardiečiais. Stankevičius palaidotas Raudonojoje aikštėje. Reikia surasti Kleščinsko kapą ir pastatyti jam paminklą, sužinoti, kur jo artimieji.
Susisiekta su Kleščinsko našle, gyvenančia Kuznecke, Penzos srityje. Ji, Marija Sergejevna, šiaip atsiliepė:
“Konstantinas buvo tikras patriotas: jis mylėjo ir Lietuvą, ir Tarybų Rusiją, jos Raudonąją Armiją, sugrąžinusią dvidešimtais metais Lietuvos liaudžiai jos senąją sostinę. Aš didžiuojuos, kad mano vyrui Gajus perdavė išvaduoto miesto raktus ir kad, juos priėmęs, Konstantinas nuoširdžiai palinkėjo raudoniesiems raitininkams pergalės”.
J. P.
LIETUVIŲ, RUSŲ ARMIJOS GENEROLŲ, VEIKLA
Buvęs Lietuvos savanoris, valdžios lėšomis išsimokslinęs ir ištarnavęs generolo laipsnį, Vl. Karvelis, II pasaulinio karo metu perėjęs Sovietų Rusijos kariuomenės tarnybon, dabar gyvena Vilniuje. Būdamas atsargoje, jis verčiasi propagandos darbu. Jis yra žmogus, kuris “palaiko ryšius” su lietuviais, gyvenančiais užsieniuose. Jo žinioje yra ir priiminėjimas atvykusių į svečius lietuvių, iš svetur. Be to, jis užsiima ir visai nešvariu darbu, būtent: jis, išleidęs anglų kalba knygas, kuriose telpa sąrašai komunistų teismų nubaustųjų už akių, o dabar gyvenančių laisvajame pasaulyje lietuvių, glėbiais siuntinėja užsienio lietuviams. Žmonės, kurie nieko bendro nėra turėję su bolševikais ir jų okupacija, gavę tokias knygas, tiesiog nežino ką daryti. Baiminasi, kad nebūtų įtarti esą svetimos valstybes agentai ir platiną jų propagandinę literatūrą.
Antras, irgi buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, irgi valdžios lėšomis išėjęs augštus karo mokslus ir pasiekęs pulkininko laipsnį, tai A. Urbšas, dabar sovietų dimisijos generolas. II p. karo metu perėjęs Sovietų Rusijos armijos tarnybon, irgi verčiasi propaganda. Spaudoje, kauniečių vardu, rašo propagandinius straipsnius, įtikinėja liaudį, kad Kaune, “Vienybės” aikštėje, dabar Janonio, būtinai reikės pastatyti Lenino paminklą, kuris papuoštų Kauną ir taip jo senos svajonės išsipildytų. Taip pat įtikinėja, kad prie IX forto reikėtų įrengti aikštę, kurioje tektų pastatyti paminklą “fašizmo aukoms”, Pirčiupio pavyzdžiu. Tik deja, pastarajam sumanymui komunistų valdžia neduoda pinigų. Todėl draugas generolas tam sumanymui vykdyti, jau pradėjo rinkti aukas.
Štai prie ko priėjo buvę Lietuvos kariuomenės augšti karininkai.
Matyti, kad vargas buvusiems generolams komunistų pavergtoje Lietuvoje, kad prisiėjo imtis tokio nešvaraus ir negarbingo darbo. Aiškiai matyti, kad iš jų ir jų mokslo ir turimų laipsnių, tiesiog tyčiojamasi.
Pov. Dirkis