Kronika
KRIVŪLĖS klubo dešimtmečio minėjimas Čikagoje. Iš k. į d.: A. Navardauskas, K. KIinauskas, B. Pupalaigis, kun. Sugintas, J. Bernotas, P. Dirkis — pirm., S. Juškėnas ir J. Puteikis
POLICIJA, “KRIVŪLĖ” IR ANGELAI SARGAI
Nepriklausomos Lietuvos policijos atkūrimas sutampa su dviem dideliais istoriniais įvykiais: su 1918 m. lapkričio 11 d. pasibaigusiu I Pasauliniu karu ir su suorganizavimu pirmojo laisvos Lietuvos ministerių kabineto, kurio priešakyje stovėjo prof. Augustinas Voldemaras. Atseit, šiemet sukanka kaip tik 47 metai.
Kalbu apie policijos, arba tuo metu vadinamos milicijos atkūrimą, nes policijos veiklos pradžios tenka jieškoti senosios Lietuvos valstybėje, siekiant net 1588 metus. Atseit, tas buvo prieš 377 metus.
Atkurti policiją, arba miliciją, naujais pagrindais buvo labai sunku. Tą darbą sunkino krašte tebeviešpataujantys vokiečių žandarai ir dezorganizuoti jų kariuomenės daliniai, drauge su siaučiančiais banditais. Kaimynai iš rytų — rusai bolševikai ir lenkai, kėsinosi į vos atgimusios Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę, puldami jauną valstybę iš lauko ir iš vidaus.
Tada Lietuvai teko ne tik organizuoti krašto vidaus apsaugą, bet kartu ir gintis visais frontais nuo išorės priešų. Dėka lietuvio ryžto buvo nugalėti visi organizaciniai sunkumai ir policija - milicija buvo atkurta, o priešai nugalėti.
Nepriklausomybės laikais Lietuvos policija darė milžinišką pažangą, greit prisivydama ir net pralenkdama kai kurių ir senų valstybių policiją savo darbo metodais ir technikos priemonėmis. Lietuvos policijai ypatingai buvo skaudžios raudonųjų ir rudųjų okupacijos, pareikalavusios iš jos šimtus gyvybių.
Lietuvos policija turėjo sekantį šūkį: “Tvarka ir teisėtumas — valstybės pagrindas”. Policijos šventė buvo spalio 2 d. — Angelų sargų šventėje, nuo kurios įsteigimo šiemet sueina 44 metai, ir kuri tradiciniai yra švenčiama ir dabar tremtyje.
Mat, buvę policijos tarnautojai, gyveną išeivijoje, ypač čia Čikagoje, yra susibūrę į “Krivūlės” klubą. Jie nepamiršta tos atmintinos dienos ir kasmet galimybių ribose švenčia šią šventę Angelų Sargų dieną — spalio 2, prisimindami maldomis savo draugus, kritusius nelygioje kovoje už krašto laisvę ir savo šalies gyventojų saugumą.
Šiais metais klubas “Krivūlė” atšventė dešimtį savo gyvavimo metų. Taigi buvę policijos pareigūnai šiemet turėjo trigubą šventę — policijos atkūrimo 47 m., Angelų Sargų tradicinės šventės įkūrimo 44 m. ir “Krivūlės” klubo įsteigimo 10 metų. Tačiau šventė ir sukaktys buvo atšvęstos tyliai, kukliai, gedulo ženkle, prisimenant 25 m. Lietuvos okupacijos.
Klubui vadovauja, jau septinti metai, Lietuvos kariuomenės savanoris-kūrėjas kpt. Povilas Dirkis, o jam talkininkauja Algirdas Reivytis, Jonas Puleikis, Balys Pupalaigis ir Juozas Bernotas — tai klubo valdyba
Paulius Erdvys
PAVYKĘS KONCERTAS “KARIUI” PAREMTI
Įvykęs š. m. rugsėjo 25 d. Čikagoje, Jaunimo Centre, koncertas - po būvis žurn. “KARIUI” paremti, suruoštas LVS Ramovės Čikagos skyriaus, tenka laikyti gerai pavykusiu. Koncerto programa buvo iš anksto paskelbta š. m. “KARIO” nr. 7.
Į parengimą susirinko apie pusantro šimto “KARIO” bičiulių ir rėmėjų. Salės scenos fone buvo iškabintas meniškas užrašas KARYS, kas akiai darė pasigėrėtinai malonų įspūdį. Tai sumanaus sk. v-bos kultūr. vadovo, kolegos E. Vengiansko, rankų darbas.
Vakarą atidarė kolega A. Juškevičius, sk. pirm. Jis savo žodyje iškėlė šio parengimo tikslą, dėkodamas visiems už atsilankymą, palinkėdamas visiems geros, linksmos nuotaikos. Programai pravesti pirmininkas pakvietė ir pristatė kolegą E. Vengianską, kult. reikalų vadovą. Pastarasis tą pareigą atliko labai sklandžiai.
Specialiai šiam “KARIO” vakarui buvo sukurti du eilėraščiai. Jų autoriai: ramovėnas Balys Brazdžionis ir “KARIO” bičiulis, žinomas visuomenininkas, Pranas Gudas. Abu eilėraščius perskaitė kolega B. Brazdžionis. Meninei programai užsibaigus, “KARIO” atstovas A. Rėklaitis, “KA-rio” štabo ir savo vardu, nuoširdžiai padėkojo skyriaus valdybai už atliktą didelį darbą koncertą ruošiant visiems programos vykdytojams ir tal-
Jaunimas ir senimas, gerai nusiteikę, šoka LVS Ramovės Čikagos sk. KARIO naudai surengtame koncerte — pobūvyje.
kininkams, kurie savo darbu ar auka prisidėjo prie vakaro pasisekimo.
Po meninės programos sekė šokiai šokėjų tarpe buvo gražus būrys mūsų jaunimo. Tai Čikagos šaulių meno programos dalyviai, meno kuopelės nariai su savo draugais.
Koncerto proga suruoštos specialios loterijos, dail. A. Petrikonio skirtam paveikslui ir prekyb. J. Karvelio dovanotoms knygoms laimėti, laimingųjų bilietų savininkai buvo: kolega K. Musteikis, laimėjęs knygas ir A. Maslauskas — paveikslų. Abudu laimingieji Čikagos skyriaus.
Į vakarą buvo atsilankę iš New Yorko atvykę žygio į Jungtines Tautas organizatoriai Antanas Mažeika su ponia ir Romas Kezys. Pastarasis tarė žodį žygio reikalu. Visus kvietė būtinai dalyvauti šiame labai reikšmingame ir istoriniame žygyje.
Šis parengimas davė $610.81 gryno pelno. Tos sumos čekis yra pasiųstas “KARIO” štabui.
A. Rėklaitis
Bendrosios loterijos laimingo bilieto savininkė, Polė Rėklaitienė, laimėjusi paveikslą “Rudens keliu”, loterijai paaukotą dail. O. Rakauskaitės - Kronienės. Iš k.: gen. K. Musteikis, A. Šimkus, laimėtoja laiko paveikslą, ponia J. Šimkienė ir A. Rėklaitis.
Nuotraukos E. Vengiansko
VOKIETIJOJE MIRĖ LTN. A. E. KLEMAS
Š. m. rugpjūčio 2 d., Bingene and Rheino, persiskyrė su šiuo pasauliu buvęs Lietuvos kariuomenės ltn. Andrius Enrikas Klemas, sulaukęs 67 metų amžiaus. Palaidotas š. m. rugpjūčio 6 d. vietinėse kapinėse.
Velionis buvo kilimo suvalkietis. Pačioje pradžioje į Lietuvos kariuomenę įstojo savanoriu ir buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune, kurios II laidą baigė leitenanto laipsniu. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontininkais. Vėliau buvo Vietinės Brigados vado plk. Itn. Antano Merkio adjutantas ir aktyvus dalyvis Klaipėdos krašto atvadavime.
Atvadavus Klaipėdos kraštą, išėjo į atsargą ir kaip mokantis vokiečių kalbą, buvo pakviestas užimti Klaipėdos Krašto Gubematūros reikalų vedėjo vietą. Tose pareigose jis išbuvo kelius metus, o prieš Klaipėdos krašto praradimą jis buvo perėjęs dirbti į Klaipėdos uosto direkciją — reikalų vedėju. Po to dirbo Vidaus Reikalų ministerijoje. Bolševikams užėmus Lietuvą, pasitraukė į V. Vokietiją, kur išgyveno iki mirties.
Velionis Klemas paliko žmoną Mariją Vokietijoje ir sūnų Amadejų su šeima, bei brolį Albiną Kolumbijoje.
Pov. Dirkis
plk. Liormanas atsisveikina su a.a. plk. Pr. Saladžium kapuose, liepos 16 d. Greta — buv. parap. klebonas J. Bakšys; žemiau: ponia Saladžiuvienė laiko plk. Liormono, ramovėny vardu, jai įteiktą Lietuvos vėliavą, kuri dengė velionio karstą.
A. A. LTN. VINCAS ŠMULKŠTYS
Netekome Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo, buvusio seimo nario, Itn. Vinco Šmulkščio. Vincas Šmulkštys, ištiktas širdies smūgio, atsiskyrė su šiuo pasauliu rugsėjo 15 d. Evanstone, Illinois. Velionis buvo gimęs 1892 m. spalio 15 d. Igliaukoje, Marijampolės ap. Mokėsi Marijampolėje ir Vilniuje. Baigęs 1913 m. buhalterijos kursus, buvo paimtas į Rusijos kariuomenę ir 1914 m. užsiliepsnojus I p. karui, velioniui teko dalyvauti karo veiksmuose rusų-austrų fronte.
1915 m. jis pateko į austrų karo nelaisvę, kurioje išbuvo iki 1918 m. Grįžęs į Lietuvą lapkričio 25 d. įstojo į naujai atkuriamosios kariuomenės dalinius savanoriu. Kaip turįs mokslo cenzą buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune, kurią baigė 1919 m. liepos 6 d. leitenanto laipsniu. Išėjus iš Karo mokyklos, jam teko dalyvauti kovose su bolševikais. Tačiau, išrinkus jį į Steigiamąjį seimą atstovu, teko iš kariuomenės išeiti ir po to verstis civilinėmis tarnybomis.
Velionis priklausė Čikagos L.V.S. Ramovės skyriui, L. Bendruomenės ir Ateitininkų organizacijai.
Jo palaikai buvo pašarvoti Endrikio koplyčioje ir po bažnytiniu apeigų, buvo palaidoti rugsėjo 18 d. šv. Kazimiero kapuose. Paliko liūdinčią žmoną Magdaleną.
Pov. Dirkis
1965 M. MIRĘ KARIAI
Birželio 23 d., sulaukęs 61 metų amžiaus ir gyvenęs 4558 N. Hostner Ave., Čikagoje, mirė buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas Albinas Griškevičius - Griškėnas. Velionis buvo kilęs iš Alytaus apskr. Simno valsč., Bobrauninkų kaimo. Amerikoje išgyveno 16 metų. Jo palaikai birželio 28 d., po bažnytinių apeigų, buvo palydėti ir palaidoti šv. Kazimiero kapinėse.
Gyvendamas Čikagoje priklausė šv. Vardo dr-jai ir Ateitininkų sendraugių Čikagos kuopai.
Paliko dideliame nuliūdime žmoną Mariją (Duobaitę), du sūnus: Jurgį ir Joną ir dukrą Giedrę su šeima.
Spalio 3 dieną Čikagoje po sunkios ligos mirė inž. mjr. Vaclovas Zlotorevičius. Spalio 6 d., po gedulingų pamaldų šv. Jurgio bažnyčioje, buvo nulydėtas ir palaidotas šv. Kazimiero kapinėse. Velionis gyvendamas Čikagoje, jokiame organizaciniame gyvenime nedalyvavo. Paliko liūdinčią žmoną Viktoriją ir seserį.
Kovo 3 d. miesto ligoninėje Detroite mirė Lietuvos kariuomenės savanoris ir Vyčio kryžiaus kavalierius, viršila Antanas Meškuitis, 69 metų amžiaus. Kovo 5 d. jis buvo palaidotas Detroito kapinėse
Paliko liūdinčius tris nepilnamečius sūnelius. Jo laidotuvėmis rūpinosi savanorių skyrius Detroite.
P. D. Erdvys
A.A. JURGIS KAZLAUSKAS
Gimęs 1897 m. balandžio 20 d. Alvite, Vilkaviškio apsk., mirė 1965 m. spalių mėn. 27 d. Čikagoje. 1919 m. pavasarį įstojo į Gusarų pulką. Dalyvavo Nepriklausomybės karuose. Gusarų pulke ištarnavo 3% metų, pa-siliuosuodamas vachmistro laipsniu. Vėliau dirbo plentų - kelių žinyboje. 1944 m. spalių 4 d. iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, iš kur, dėl ligos, atvyko Amerikon tik 1955 m. lapkričio 22 d. Lietuvoje liko žmona, brolis ir sesuo. Dar vienas naujas kario kapas svetingoje šaly, bet ne savoje.
Bramus
VLADAS MINGĖLA, “Kario” bendradarbis, 1965 m. spalio mėn. 19 d. šventęs 60 m. amž. ir 40 m. plunksnos kūrybos — žurnalistinio darbo, sukaktis. 1965 m. spalio 31 d. jam buvo suruoštas Detroite, Lietuvių Namuose, viešas pagerbimas ir pietūs.
Lapkričio 20 d., Apreiškimo parap. salėje, įvykusiam Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjime meninę programos dalį užpildė VI. Baltrušaičio diriguojamas New Yorko Lietuvių Vyrų choras.
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS
NEW YORKE
New Yorko ramovėnų skyriaus, surengusio minėjimą, rūpesčiu ir KARIO archyvo pagalba, buvo paruošta eilė skaidrių, pavadinta “žvilgsnis į Lietuvos Karį”. Ekrane rodant skaidres, tekstą skaito Jonas Rūtenis. Tekstus, kurie apėmė Lietuvos senovę, nepriklausomybės atstatymą, laisvės ir okupacijos laikotarpius, paruošė ir skaitė Z. Raulinaitis, Jonas Rūtenis ir Stasys Gudas.
Ramovėnas, inž. Jurgis Zabelskis, prie šviesos aparato rodo skaidres, kurias jis fotografavo ir rūpinosi jų pagaminimu.
Visas minėjimo nuotraukas darė Romualdas Kisielius
Meninę programą, kuriai vadovavo ramovėnas dr. E. Noakas, paįvairino pasirodę jaunieji deklamatoriai, gražiai, lietuviškai (be svetimo akcento!) išpildę mūsų žinomų poetų kūrinius. Skaitė ir deklamavo: Rasa Novickaitė, Algimantas Bružinskas, Algis Šimukonis ir Karilė Baltrušaitytė.
New Yorko Ramovės sk. p-kas Vaclovas Alksninis, minėjimo metu, įteikia Ramovės premiją Zigmui Raulinaičiui.
Skulptoriaus Vytauto Raulinaičio padovanota skulptūra— Lietuvos girių stumbras, loterijos keliu teko Jurgiui Montvilai.
Sk. pirm. Br. Uteniui atidarius minėjimą, VLIKo pirm. Vaclovas Sidzikauskas pasakė kalbą.
Bostono lietuviai minėjimr
Nuotr. P. Plikšnio
Minėjimo komitetas Montrealyje, iš k.: A. Kalvaitis, K. Šitkauskas ir St. Barauskas.
Garbės sargyba prie Paminklinės lentos, iš k.: š. Ig. Petrauskas ir š. Br. Bagdžiūnas.
Mančesterio, Anglijoje, ramovėnai žygiuoja padėję vainiką ant Britų kario paminklo. Skyriaus vėliavą neša A. Jakimavičius.
A. A. ŠAULĖ GENOVAITĖ GRIKAVIČIENĖ
1985 m. birželio 29 d., Los Angeles mieste, po ilgos ir sunkios ligos, mirė Genovaitė Grikavičienė. Pačiu gražiausiu metų laiku ji išsiskyrė iš mūsų tarpo. Giliame liūdesyje paliko vyrą Joną, sūnų Eimontą su šeima ir gimines.
Genovaitė buvo gimusi 1912 m. birželio 8 d. Maišiagaloje, Vilniaus ap. 1929 m. ji įstojo šaule į Ukmergės šaulių rinktinę, Kernavės š. būrį. Dalyvavo bažnytiniame chore ir šaulių šokėjų grupėje.
Karo išgyvenimai ir sunkios gyvenimo sąlygos pakirto jos sveikatą, tačiau dvasioje Genovaitė nepalūžo. Steigiant Los Angeles šaulių būrį, velionė drauge su Jonu buvo steigėjų eilėse. Jonas yra kuopos valdybos narys - iždininkas. Šaulė negalėdama aktyviai dirbti, rėmė šaulius materialiai. Ligos metu, turėjo viltį pasveikti, nes išsitardavo: “Kai pasveiksiu, būsiu talkininkė ir atliksiu už praleistą ligos metu laiką’’. Tačiau jos viltys neišsipildė . . .
Liepos 3 d. į Kalvarijos kapines artimieji velionę palydėjo į amžino poilsio vietą. Gedulingas pamaldas atlaikė ir į kapines lydėjo kun. dr. P. Celiešius. Laidotuvėse dalyvavo ir velionės brolis Marijonas Janukaitis, atskridęs iš Detroito.
Toli nuo Tėvynės, Ramiojo vandenyno pakrantėje, palaidota pirmoji Juozo Daumanto šaulių kuopos narė.
O. Žadvydas
