LIETUVIŲ VETERANŲ SĄJUNGA RAMOVĖ

A. RĖKLAITIS

Šiais Maironio metais gegužės 26 ir 27 d.d. Čikagoje įvyks Sąjungos skyrių atstovų suvažiavimas. Suvažiavimo proga bus atžymėtas ir Sąjungos dešimtmetis. Todėl ta proga būtų pravartu prisiminti Sąjungos kūrimą ir nuveiktus dešimtmečio būvyje svarbesnius darbus.

KŪRIMASIS.

Sąjunga kūrėsi iš viršaus. Karių iniciatorių grupė su gen. P. Plechavičium priekyje, Čikagoje, “Margučio” patalpose, 1950 m. balandžio 2 d. sušaukė Sąjungos steigiamąjį susirinkimą. Šis susirinkimas nutarė Sąjungą steigti, priėmė laikinąjį Sąjungos statutą ir išrinko laikinąją Sąjungos centro valdybą, kurią sudarė: P.

Plechavičius - pirm., V. Mieželis - I-as vicepirm., A. Rėklaitis - II-as vicepirm., B. Michelevičius -sekr. ir P. Linkus - iždininkas.

Gen. št. gen. P. Plechavičius, L.V.S. Ramovės centro valdybos pirmininkas nuo 1950. IV. 2 iki 1959. V. 3.

Pirmasis laikinosios centro valdybos darbas buvo Sąjungos skyrių organizavimas Tuo reikalu buvo parašyti laiškai mūsų kariams didesniuose lietuvių susibūrimo centruose: New Yorke, Bostone, Clevelande, Detroite, Los Angeles ir kitur, prašant imtis iniciatyvos steigti Sąjungos skyrius. Kartu su laiškais buvo pasiųstas ir laikinasis Sąjungos statutas.

Pirmasis Sąjungos skyrius gimė Čikagoje 1950 m. gegužės 14 d. Tą dieną centro valdyba buvo sušaukusi Tremtinių namuose karių susirinkimą skyriui steigti. Susirinko virš 100 asmenų. Skyrius buvo įsteigtas. Iki šiai dienai Čikagos skyrius yra vienas iš skaitlingiausių nariais.

Dviejų metų būvyje susiorganizavo dauguma Sąjungos skyrių. Vėliausiai susikūręs skyrius yra Sidnėjaus (Australija). Jo įsikūrimo data yra 1956 m. lapkričio 23 d. Šiuo metu V. Vokietijoje vienas skyrius yra kūrimosi būklėje. To skyriaus steigimo iniciatorius yra kpt. J. Apyrubis, Dabar Sąjungos skyrių yra: JAV-13, Kanadoje-2, Anglijoje-1, V. Vokietijoje-1 (kitas kuriamas) ir Australijoj e-3.

Reikia pažymėti, kad prieš Sąjungą steigiant ir ją jau įsteigus buvo aiškinta-tyrinėta galimybė naujai atvykusiems į JAV lietuvių kariams įsijungti į Amerikos Lietuvių Legioną, vadovaujamą kpt. P. Jurgėlos. Tačiau, klausimą vispusiškai išnagrinėjus ir atsiklausius Sąjungos narių nuomonės, buvo apsispręsta prieš jungimąsi.

NARIAI

Sąjungos nariais gali būti visi lietuviai kariai, (be turėtų laipsnių skirtumo), atlikę karo tarnybą nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, arba Vakarų valstybių kariuomenėse. Tačiau Sąjungos nariu negali būti asmuo, kurio elgesys nesuderinamas su žmogaus garbe, ar kurio veikla nukreipta prieš gyvenamos šalies santvarką ir lietuvių tautą.

Nepriklausomybės kovų mūsų partizanai ir vokiečių-bolševikų ocupacijų meto partizanai, aktingai kovoję dėl Lietuvos laisvės, o taip pat lietuviai tarnavę Savisaugos Dalyse ir Vietinėje Rinktinėje vokiečių okupacijos metu, yra laikomi nepriklausomos Lietuvos kariai. Jie gali būti priimti Sąjungos nariais.

1959 m. skyriai klausė centro valdybos, ar gali būti Sąjungos nariais tie lietuviai, kurie buvo priversti tarnauti vokiečių kariuomenėje II-jo Pasaulinio karo metu. Šį klausimą išnagrinėjusi centro valdyba priėjo išvados, kad toks karys, jei jis pareiškia norą įstoti į Sąjungą, gali būti priimtas, taikant jam ne statuto raidę, bet statuto dvasią plačiąja prasme.

VALDOMIEJI ORGANAI

Sąjungos centro valdyba, kontrolės komisija ir garbės teismas renkami skyrių atstovų suvažiavimo, arba korespondenciniu būdu. Nuo Sąjungos įsteigimo iki 1958 m. liepos 1 d. centro organų kadencija buvo 2 metai, o nuo tos datos — 4 metai. Prailginimas buvo padarytas Sąjungos narių daugumos nutarimu. Tas buvo atlikta korespondenciniu būdu.

Skyrių valdybos ir kontrolės komisijos renkamos kasmet visuotinio skyriaus narių susirinkimo. Pastaruoju metu buvo siūlymų, kad skyriaus valdomieji organai būtų renkami ne vieniems, bet dvejiems metams. Tačiau kaikurie skyriai pageidauja palikti seną tvarką. Galutinį žodį tuo reikalu turės tarti skyrių atstovų suvažiavimas.

VEIKLA

Smulkų veiklos aprašymą užinteresuoti galės rasti Sąjungos dešimtmečio knygoje, kuri iš spaudos išeis prieš skyrių atstovų suvažiavimą. Čia bus paminėti tik svarbesnieji atlikti darbai, kurie pareikalavo ne tik daug pastangų-darbo, bet ir nemažai lėšų.

PAMINKLAS

Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklas pastatytas Čikagoje Jaunimo Centro sodelyje. Jo iškilmingas atidengimas ir pašventinimas įvyko 1960 m. lapkričio 20 d. Paminklo reikšmė, suprantama, yra didelė. Tai išeivių lietuvių sostinėje mūsų visų šventovė. Čia, prie to paminklo, tęsiama žuvusiųjų dėl laisvės pagerbimo tradicija panašiai kaip, kad tas buvo daroma Kaune Karo Muzėjaus sodelyje prie Nežinomojo kareivio kapo ir žuvusiems pagerbti paminklo, kurį okupantas išniekino ir išgriovė.

Čia ano išgriauto paminklo vieton, pastatytas kitas.

Paminklo pastatymas kaštavo $8,825,56.

LAIVĖS KOVŲ MUZĖJUS

Čikagoje Jaunimo Centre, prie Čiurlionio galerijos, yra įsteigtas Lietuvos Laisvės Kovų Muzėjus. Čia jau yra surinkta nemažas skaičius vertingų eksponatų. Eksponatų papildymas ir mūzėjaus plėtimas vyksta be pertraukos. Iki šiol muzėjaus reikalams išleista $7,020.95. Yra aktualus reikalas turėti muzėjui atskirą, tinkamą, patalpą. Tai klausimas, kuris ateity turės būti sprendžiamas, norint turėti iš muzėjaus siekiamos naudos. Muzėjaus vadovas, ramovėms P. Šeštakauskas, rūpinasi, kad skyrių atstovų suvažiavimo proga, atvykę skyrių delegatai ir svečiai galėtų muzėjaus eksponatus pamatyti-apžiūrėti.

LEIDINIAI

Žalgirio mūšio 550 metų sukakčiai paminėti ramovėnų pastangomis iš spaudos išėjo du leidiniai. Pirmąjį išleido “Karys”. Tai O. Urbono lietuvių kalba knyga “ŽALGIRIO MŪŠIS”. Autorius vykusiai nušvietė to istorinio įvykio eigą ir schemomis gražiai pavaizdavo pačio mūšio atskiras fazes. Tai vertingas, įdomus leidinys. Jį galima gauti “Kario” redakcijoje. Antrąjį leidinį, parašytą dr. K. Jurgėlos anglų kalba, “TANNENBERG 15 July 1410”, išleido Ramovė. Atspausta 3000 egz. Sumokėta $1,023. Be to, ikišiol turėta $233.77 pašto išlaidų siunčiant knygą adresatams. Pinigus sudėjo ramovėnai, užsiprenumeruodami knygą, aukodami, rinkdami aukas ir knygą platindami. Iki š.m. balandžio 1 d. tos knygos 1289 egz., kaip dovaną, Sąjungos centras išsiuntinėjo bibliotekoms, knygynams, karo įvairioms mokykloms, karo akademijoms, karių klubams, universitetams, augštoms mokykloms, archyvams bei atskiriems žymiems asmenims čia, šiame krašte ir kitose valstybėse. Sąjungos skyriai, savo ruožtu, knygą siuntinėjo-platino savo vietovėse. Viso skyriams buvo pasiųsta 985 egz. Knygos autoriaus dr. K. Jurgėlos žinion ir nuožiūrai duota 150 egz. jis dalį iš jų (autografuotus) išsiuntinėjo savo geriems pažįstamiems, kitus — mokslo, kultūros įstaigoms, knygynams bei bibliotekoms. Iš knygos gavėjų gaunami šimtai padėkos laiškų. Jie surinkti atskiroje centro valdybos sekretoriaus byloje. Tokiu plačiu mastu knygos paskleidimu atliktas svarbus ir naudingas Lietuvos vardo garsinimas ir istorinio įvykio-fakto priminimas plačiam pasauliui. Tai konkretus ir svarbus ramovėnų darbas Lietuvos bylos grandinėje.

Reikia priminti, kad Žalgirio mūšio jubilėjui pažymėti buvo išleistas ir “Kario” specialus nr.

KITI LEIDINIAI

Sąjungos centro valdybos sudaryta komisija iš M. Rėklaičio, A. Ališausko, P. Žilio ir M. Maksvyčio yra gerokai pirmyn pastūmėjusi darbą, ruošdama Lietuvos karo istorijos populiarų veikalą. Tai kapitalinis darbas. Bus siekiama veikalą iš spaudos išleisti 2-3 metų būvyje.

Šiais metais, prieš skyrių atstovų suvažiavimą, iš spaudos išeis knyga-metraštis “LIETUVIŲ VETERANŲ SĄJUNGOS RAMOVĖS PIRMAS DEŠIMTMETIS 1950-1960”. Knygą paruošė ramovėnas A. Rėklaitis, talkininkaujamas skyrių ramovėnams, kurie pateikė savo skyrių veiklos aprašymus, medžiagą bei dokumentus. Atskirame knygos skyriuje yra L.D. Kng. Birutės K.Š.M. d-jos istorija, kurią paruošė birutininkės: S. Oželieriė, M. Tumienė ir M. Babickienė. Knygoje bus apie 600 psl. Bus atspausta 700 egz. Kaštuos apie $3,500.00. Numatoma 500 egz. išplatinti renkant prenumeratą ir knygą parduodant, o 200 egz. išsiuntinėti kaip dovaną įvairių valstybių knygynams, bibliotekoms ir archyvams kaip istorinį dokumentą. Ramovėnas P. Plechavičius pirmas aukojo šios knygos išleidimui 20 dol. ir dar užsiprenumeravo dvi knygas.

“Karys” — Sąjungos mėnesinis žurnalas. Tai ištikimas lietuvio kario palydovas. Per klaikius išeivio kelius “Karys” mus atlydėjo į šį kraštą. Čia jis įsikūrė 1950 m. “Karys” yra ne tik mums kariams, bet ir kiekvienam lietuviui mielas, savas ir brangus dėl to, kad jo puslapiuose randame kas mus gaivina, stiprina, kas mus jungia ir skatina bendram darbui ir kovai dėl Lietuvos laisvės, gerovės ir garbės. “Karys” yra ryžtingo ir pasišventusio štabo rankose. Jį sudaro redaktorius Z. Raulinaitis, administratorius L. Bileris ir karinių žinių redakt. J. Liaukus.

TRADICIJOS

L.V.S. Ramovė yra nepriklausomos Lietuvos karinių tradicijų išeivijoje tęsėja. Tradicijų tęsimas reiškiasi atkurtos Lietuvos kariuomenės šventės minėjimais ir kitais atvejais, kada prisimename ir pagerbiame Lietuvos karį ir jo auką dėl Tėvynės laisvės. Nepriklausomybės laikais visa tauta iškilmingai šventė-minėjo tą šventę — Lapkričio 23-ją dieną. Ramovė tos šventės minėjimą atgaivino išeivijoje. Dabar ji švenčiama kasmet visose vietovėse, kur Ramovės skyriai yra. Ir mūsų išeivijos visuome-

Prof. gen. S. Dirmantas, L.V.S. Ramovės centro valdybos pirmininkas nuo 1959. V. 3.

nė gausiai lankosi į tos šventės rengiamus minėjimus. Šventės proga mes prisimename mūsų tautos žygius ir kovas dėl Vasario 16 d. akto įgyvendinimo. Atiduodame pagarbą žuvusiems dėl Lietuvos laisvės ir pasiryžtame-pasižadame tęsti kovą, kad pavergtoji mūsų tėvynė vėl būtų laisva. Tai yra ne liūdesio, ne nusiminimo išreiškimas. Tai mūsų tautos ryžto, kovingumo, dvasinių jėgų viešas demonstravimas. Tai mūsų patriotinių jausmų, tėvynės meilės sužadinimo ir dvasinimo atgimimo šventė. Kas gali neigti, kad tokio atgimimo mums nereikia? Tad visi, ypač jaunimas, gausiai dalyvaukime Lapkričio 23-čios minėjimuose. Po minėjimo pasijusime stipresni lietuvybėje, pasistūmėsime arčiau visų lietuviškų reikalų, jei nuo jų būtume kiek atsitolinę.

Ir žuvusiems paminklas ir Laisvės Kovų muzėjus Čikagoje buvo įkurti tam, kad prisiminimo ir Lietuvos laisvės kraujo aukų pagerbimo tradicija išeivijoje būtų labiau patraukianti, labiau įprasminta, įspūdingesnė.

Kaikurie Sąjungos skyriai, pav. Clevelan-

žuvusiems Dėl Lietuvos Laisvės paminklo aukuras

do, žuvusius dėl Lietuvos laisvės pagerbti, vieton paminklo, yra įkūrę paminklines lentas lietuvių bažnyčiose. Prie jų, tautinių švenčių, proga su tam tikromis apeigomis, pagerbiami žuvusieji broliai, gyvybę paaukojusieji, kad Lietuva būtų laisva.

Karių kapų tvarkymas ir jų organizuotas lankymas vėlinių ar kapų puošimo dieną yra taip pat graži, prasminga tradicija. Tai mūsų tautos sena, kilni tradicija. Ją ramovėnų Clevelando skyrius atgaivino išeivijoje. Skyriaus ramovėnai ir birutininkės karių kapus prižiūri-tvarko, o minėtą dieną organizuotai juos aplanko, papuošia vėliavėlėmis ir, tam tikromis apeigomis, mirusiųjų atminimą pagerbia, uždedant ant kiekvieno kario kapo gyvų gėlių puokštę.

Kaikurie skyriai yra įvedę naują prasmingą tradiciją, būtent: pradedant skyriaus narių susirinkimą, perskaitomas “TĖVYNĖS PRISIMINIMAS” visiems dalyviams sustojus ir susikaupus. Tai lyg kario-ramovėno malda-pažadas nepamiršti savo tėvynės dabartinių kančių ir visus savo darbus aukoti tėvynės išlaisvinimui.

Bostono, Philadelphijos, Rochesterio ir kiti skyriai turi įvedę tradiciją pagerbti savo skyriaus narius, kuriems sukanka 60, 65, 70 ir daugiau metų. Jubiliatų pagerbimas dažniausiai daromas pabūvio forma, sveikinimais, sveik. adresų bei dovanų įteikimu ir pan. Pagerbtieji už tai yra labai dėkingi. Jie pajunta savo kolegų šilumą. Tai didelis jiems moralinis sustiprinimas. Tai graži ir mūsų dabartinėse sąlygose reikalinga ir sveikintina tradicija.

Labai gilų įspūdį daro mirusiojo kario-ramovėno šeimai, kad velionio karstas, lydimas į kapines, yra pridengtas mūsų tautos trispalve, kuri mirusį palaidojus, ten pat kapinėse, perduodama mirusiojo artimiausiam šeimos nariui kaip simbolis tautinės lietuviškos užuojautos. Tai jaudinančiai gražus mostas. Tai neabejotina lietuvybės stiprinimo priemonė. Tokią tradicija puoselėja ramovėnų Clevelando skyrius.

Kilnios, mūsų dvasią stiprinančios, mūsų valstybės idėją iškeliančios, lietuvybę ugdančios tradicijos ypač reikalingos mums dabar išeivijoje. Puoselėkime jas. Jos mus stiprins mūsų sunkiame kelyje į laisvę.

L.V.S. Ramovės centro valdyba, išrinkta korespond. būdu 1958. VI. 28 keturiems metams. Iš k. sėdi: P. Plechavičius — pirm. nuo Sąjungos įkūrimo iki 1959. V. 3, prof. S. Dirmantas — pirm. nuo 1959. V. 3, M. Rėklaitis — vicepirm.; stovi — A.Rėklaitis — sekr., J. Tumas — ižd., K. Oželis — sekr. pad., J. Švedas — kult. reik. vadov. nuo 1960. VI. 19.

Manchesterio (Anglijoje) skyr. v-ba 1959 m. Iš k.: J. Skinkys—    kult. reik. vad., K. Pažėra—    sekr., V. Kupstys — pirm., K. Murauskas — vicepirm. ir A. Jakimavičius — iždininkas.

 

KELIAME BALSĄ DĖL PAVERGTOS TĖVYNĖS

Kada Jungtinių Tautų plenumas, JAV, ar kitų kraštų vyriausybės, bei institucijos, padaro Lietuvą ginančių, ar skriaudžiančių viešų pareiškimų, ar žygių, Ramovė nepasilieka kurčia. Tokiais atvejais centro valdyba ir dažnai kaikurie skyriai, siunčia atatinkamoms vyriausybėms bei institucijoms padėkos laiškus už Lietuvos interesų gynimą ir protestus, bei memorandumus, jei mūsų tėvynės reikalai pažeidžiami. Tokių laiškų bei memorandumų per Sąjungos dešimtmetį susirinko didoka krūva. Gauti iš adresatų atsakymai yra įdomus, kiti net viltingi. Tai istorinės reikšmės dokumentai.

ŠALPA IR PARAMA

Šalpos srityje ramovėnai atlieka didelį darbą, tam reikalui rinkdami aukas ir patys aukodami. Nuo pat pirmųjų Sąjungos įsisteigimo dienų ramovėnai ypač šelpia ir remia Lietuvos Laisvės kovų invalidus ir jaunimą. Laikotarpyje nuo 1954. V. 30 iki 1958. VIII. 3, per egzistavusį tada Sąjungos Savišalpos Fondą invalidams buvo surinkta ir įteikta $2,698.77. Dalis skyrių nuo savo įsikūrimo dienos invalidus šelpė ne per Savišalpos Fondą, bet, tiesioginiai. Ramovės dešimtmečio būvyje ramovėnai suteikė invalidams labai didelę pašalpą pinigais. Šiame šalpos darbe uolios talkininkės yra L.D. Kng. Bitutės K.Š. M. d-ja.

Atskirais atvejais sušelpiami kariai, nors ir ne Sąjungos nariai, kai jų sušelpimas yra būtinas

Kalbant apie paramą, reikėtų pasakyti, kad mūsų skautai ir jaunimo įvairios patriotinės organizacijos yra pirmieji, kuriuos ramovėnai remia morališkai ir aukomis. Su jais palaikomi glaudūs ryšiai ir kuo galima visada jiems padedama.

Ramovėnai stipriai remia ir Vasario 16 gimnaziją. 1955 m. gimnazijai buvo įteikta ramovėnų aukų $1,101.10. Už šią auką viena gimnazijos klasė pavadinta Ramovės vardu. Ir toliau skyriai gimnaziją remia, siųsdami aukas iš savo kasų, arba nuolatiniais įnašais rėmėjų būrelių, kuriems ramovėnai vadovauja.

Pietų Australijos sk. valdyba 1961 m. Iš k.: Č. Zamoiskis — pirm., A. Leveckis — sekr. ir J. Jasys — iždininkas.

Clevelando sk. v-ba 1959 m. prie skyriaus vėliavos. Iš k.: L. Leknickas — sekr., E. Karnėnas—ižd., K. Morkūnas — kult. reik. vad., A. Spirikaitis—vicepirm. ir F. Eidimtas—pirm. (develando skyrius yra stipriausias KARIO rėmėjas Ramovės Sąjungoje.)