Kariai ir jaunimas
MŪSŲ SPORTAS 1957 M.
Edvardas Šulaitis
J. A. Valstybių ir Kanados lietuvių sportine veikla 1957 m. buvo pusėtina. Ypatingai ji gražiai reiškėsi Toronte ir Rytų sporto apygardoje, kur išdygo keli nauji lietuvių sporto klubai su nemažu sportuojančio jaunimo būriu.
"LITUANUS” REMTI KOMITETAS IR SVEČIAI
Pirmoje eilėje: Dr. Vyt. Vygantas — LITUANUS redaktorius, inż. Vyt. Šliūpas — LITUANUS REMTI KOMITETO pirmininkas ir kol. Vaclovas Kleiza — Liet. Studentų Sąjungos pirmininkas.
Antroje eilėje: Vyt. Vidugiris — Liet. Studentų Santaros įgaliotinis, Ignas Budrys — Liet. Studentų Ateitininkų įgaliotinis, Juozas Kregždys — Liet. Stud. Sąjungos įgaliotinis, ir inž. Zigmas Viskanta — Akademinio Skautų Sąjūdžio įgaliotinis.
Patys didieji pereitų metų sportiniai įvykiai — VII-jų šiaurės Amerikos Lietuvių sportinių žaidynių ratai vyko Toronte ir Rochesteryje. Torontas pas save sukvietė salės sporto šakų: krepšinio, tinklinio ir stalo teniso atstovus, o Rochesteris priglaudė lauko sporto šakų: lengv. atletikos, futbolo,plaukymo ir lauko teniso sportininkus. šių žaidynių klubiniu nugalėtoju vyrų ir moterų grupėse tapo Toronto LSK Vytis; antrojevietoje liko Čikagos LSK Neris. 1957 m. žaidynės dalyvių skaičiumi buvo gana gausios ir II rate užsiregistravo net 243 sportininkai, kurių tarpe didesnė dalis sportuojančio prieauglio.
1957 m. lietuviai dalyvavo pirmu kart suruoštose Pabaltijo tautų žaidynėse. Clevelande įvykusiose krepšinio varžybose lietuviai turėjo nusileisti latviams; estai čia nedalyvavo. Lengv. atletikoje ir plaukyme buvo varžomasi tik pavieniai ir čia (ypatingai plaukyme) mūsiškiai pasiekė nemaža pirmųjų vietų.
Prie didesniųjų 1957 m. sportinių įvykių tenka priskirti ir Lietuvos krepšinio pergalių 20 metų sukakties minėjimą Čikagoje. Minėjimo programoje buvo suruoštas 5 geriausių š. Amerikos liet. krepšinio komandų turnyras, pasibaigęs Čikagos Akademinio Sporto Klubo Lituanicos laimėjimu. Minėjimo metu taip pat žaidė ir Lietuvos krepšinio veteranai, daugumoje buvę 1937—1939 m. Europos krepšinio pirmenybių dalyviai: F. Kriaučiūnas, Z. Puzinauskas, A. Andrulis, P. Mažeika, P. Talzūnas, V. Budriūnas, J. Jurgėla, M. Ruzgys, V. Norkus ir kt. Šis minėjimas sutraukė rekordinį žiūrovų skaičių ir abi dienas jo programą stebėjo daugiau kaip 2,000 žiūrovų.
Be to, dar yra pažymėtinas Kanados lietuvių dienos proga Niagara Falls mieste vykęs krepšinio turnyras, kuriame I-ją vietą vyrų grupėje nusinešė Detroito LSK Kovo krepšininkai. Pas moteris laimėjo Toronto Aušra.
Rungtynėse su kitataučiais neblogai užsirekomendavo TorontoLSK Vyties futbolininkai, vietos Continental lygoje pelnę pirmąją vietą. Neblogai pasirodė ir Čikagos LFK Lituanicos futbolo komanda, kuri “National Soccer” lygos I-je divizijoje užėmė IV-tą vietą.
Iš pavienių sportininkų bene didžiausią pergalę pelnė šachmatininkas Povilas Vaitonis, kuris rugsėjo mėn. pradžioje Vancouveryje laimėjo Kanados meisterio vardą. Kitas šachmatininkas Povilas Tautvaiša nusinešė taip pat gerą kąsnį, išsikovodamas pirmą vietą Illinois šachmatų pirmenybėse. Pažymėtina, jog tokį laimėjimą Tautvaiša pasiekia ketvirtą kartą ir šiose pirmenybėse varžovus įveikė “sausai” — 7:0!
Čia reikia pažymėti ir Praną Gvildį, pelniusį Kanados stalo teniso vicemeisterio vardą. Jis baigmėje pralaimėjo buv. Čekoslovakijos valstybinės rinktinės žaidėjui Max Marinko. Gvildys taip pat yra atstovavęs Kanadą tarpvalstybinėse rungtynėse su JAV.
Metų pabaigoje pasirodė pirmasis lietuvių sporto laikraštis išeivijoje — Sporto Žinios, kurios žada eiti periodiškai — kartą mėnesyje. Jį leidžia Faskas, redaguoja Edv. Šulaitis. Taip pat yra pažymėtinas didesnio sporto leidinėlio “Lietuviškasis krepšinis” išleidimas.
Toki yra svarbesnieji 1957 m. lietuvių sportiniai įvykiai, pateikti suglaustoje formoje. Mes manome, jog Naujieji Metai bus derlingesni mūsų sportininkams.
Lietuvių Tautinę Olimpiadą prisimenant
EDVARDAS ŠULAITIS
Dvidešimties metų Lietuvos laisves sukaktį Lietuvos ir pasaulio jaunimas atšventė įspūdinga pirmosios Tautinės olimpiados švente, įvykusia 1938 m. Kaune, kuri virto lietuvių jaunimo džiaugsmo ir pasiryžimo triumfu. Dvi savaites lietuvių visuomenė tada gyveno sportiniu džiaugsmu: tūkstančiai žmonių per tą laikotarpį turėjo progos gėrėtis Nepriklausomos Lietuvos, Vilniaus krašto ir užsienio lietuvių sugebėjimais.
Tai buvo pirmasis toks darnus, didelis ir gražiai suorganizuotas pasaulio lietuvių sportininkų pasirodymas. Ir tas pasirodymas nė vieną neapvylė: dar daugau — jis toli pranešė ir didžiausių sporto entuziastų lūkesčius. Tautinės olimpiados metu lietuviai sportininkai įvairiose sporto šakose pasiekė naujų rekordų, patikrino savo jėgas ir pamatė, jog šioje kultūros ir jaunimo auklėjimo srityje lietuviai iš tiesų yra tolokai pažengę.
Labai įspūdinga buvo Tautinės Olimpiados priesaika, kurią padarė šimtai lietuvių sportuojančio jaunimo. Ji skambėjo šitaip:
“ Mes laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę Pirmojon Tautinėn Olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių Tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos Karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems lietuvių tautos siekimams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda”.
Olimpiados programoj buvo įvairių sporto šakų varžybos. Čia kiek plačiau sustosime tik su pačia pagrindine programos dalimi — krepšinio žaidynėmis.
Reikia pasakyti, kad jos sulaukė didelio dalyvių skaičiaus ir nemažo žiūrovų susidomėjimo. Vyrų grupėje čia dalyvavo 24 komandos, o pas moteris žaidė — 16. Vyrų žaidynėse, be Lietuvos krepšinio vienetų, rungtyniavo Amerikos lietuvių penketukai, Liepojaus lietuviai, Vilniaus lietuviai ir Latvijos Liet. S. S. iš Rygos, tuo tarpu kai moterų varžybose matėsi tik viena viešnių komanda — Liepojos lietuvės.
Tautinės Olimpiados vyrų krepšinio nugalėtojais tapo Amerikos lietuvių I-ji komanda, kuri, įveikusi ŠŠ Kovą, Aušrą ir Grandį, baigmėje sutriuškino LFLS 27:21. LFLS, prieš patekdama į baigmę, sudorojo Jėzuitų gimnaziją, Amerikos lietuvių II-ją komandą ir Taurą.
Moterų žaidynėse I-ji vieta atiteko LFLS penketukui, kuris be žaidimo laimėjęs pirmuosius du susitikimus, pateko į pusiau baigmę tarpu kitas finalistas — Aušros ir ten įveikė Biržų gimnaziją. Tuo mergaičių gimnazija prieš tai turėjo peržengti tris kliūtis — Šiaulių JEO, Klaipėdos ESO ir C. JSO. Baigmėje LFLS nesurado didesnio pasipriešinimo ir laimėjo 13:7.
Krepšinio baigminiai žaidimai buvo įspūdinga krepšinio demonstracija. Per 6,000 žiūrovų, suplaukę į valstybinį stadioną, matė nepaprastai atkaklias kovas.
Ypatingai gražių akimirkų parodė vyrų baigminis susitikimas tarp Amerikos lietuvių I-mos komandos ir LFLS, apie kurį Lietuvos Aidas sekančią dieną štai kaip rašė: “Tai buvo kova, kokia savo sparta ir įtempimu vargu kuomet buvo valstybiniame stadione. Padėtys, antpuoliai keitėsi žaibo greitumu, nespėjus nuploti vieną gerą metimą jau kitoje pusėje irgi buvo didžiausias pavojus, šioje audringoje kovoje brolių amerikiečių klasė sužibėjo tikrai nepalyginamai ryškiai. Komandinis darbas buvo toks tikslus ir staigus, jog reikėjo tik gėrėtis, šį kartą iš atskirų žaidėjų išsiskyrė Ruzgys, kuris pastebėtinai sugebėjo palaužti ir Lubino dengimą ir pasiekė daugiausia taškų — 13. Amerikiečių pergalė buvo aiškiai pelnyta, ypač pagrįsta pirmojo kėlinio pranašumu. LFLS sukovojo taip pat gerai ir buvo vertas varžovas, žinoma, Lubino dėka”.
Baigminių rungtynių komandų žaidėjai: Amerikos lietuvių I: Pečiukaitis, Avelis, Ruzgys, Petraitis, Pečiulis, Jankaitis, Tenzis; LFLS: Hofmanas, Mažeika, Andrulis, Lubinas, Kepalas, Ilgūnas.
Rungtynėse dėl trečios vietos kovojo Grandis ir Tauras, kur pergalę — 25:16 pelnė grandiečiai. Čia Grandis pasirodė aiškiai pranašesnė ir laimėjo labai tvirtai. Tačiau kova buvo didelės spartos, judri ir įdomi. Laimėtojus atstovavo: Jurgėla, Valiulis, Žėruolis, Puzinauskas, Saladžius, Zaroskis ir Paliušis.
Moterų baigminis susitikimas davė labai įtemptą kovą ir čia pirmame kėlinyje kombinuotoji Aušros-Kazimieriečių komanda buvo lygiavertis varžovas. Antras kėlinys vis dėlto nulėmė pergalę LFLS pusėn. Komandose žaidė: LFLS: Jazbutienė, Kalvaitienė, Miuleraitė, Markevičienė, Marcinkienė, Žiginskaitė: Aušra - Kazimierietės: Vailokaitytė, Cypaitė, Karumnaitė, Kuzmickaitė, Makūnaitė.
Trečiosios vietos išaiškinimui susitiko C. JSO ir Biržų gimnazija, kur pirmoji parodė tvirtesnį žaidimą, ir išplėšė 9:6 pergalę. Už laimėtojas žaidė: Didžiulytė, Bulzgienė, Vaškelytė, Mazurkevičiūtė, Klibavičiūtė.
Čia atskirai dar verta prisiminti Amerikos lietuvius sportininkus, kurie irgi gausiai šioje olimpiadoje dalyvavo. Štai ką apie jų išlydėjimą tėvynėn rašė Amerikos liet. laikraštis Dirva (1938 m. birželio 6 d.):
“Chicagos sportininkai į pirmutinę Lietuvos tautinę Olimpiadą išlydėti iškilmingai ir entuziastiškai.
Išleistuvių pusryčiai buvo suruošti konsulo Daužvardžio ir ponios Daužvardienės. Pusryčiuose dalyvavo sportininkai, jų giminės bei rėmėjai ir Atletikos Sąjungos valdyba, iš viso apie 50 asmenų...
Sportininkams visi linkėjo malonios kelionės ir gražių pasisekimų Lietuvoje. Teisėjas Žuris kiekvienam sportininkui įteikė rašytas instrukcijas ir davė nurodymus žodžiu. Konsulas Daužvardis pabrėžė pirmutinės Lietuvos Olimpiados ir joje Amerikos lietuvių dalyvavimo reikšmę ir stipriai akcentavo tai, kad Olimpiadon vykstantiems svarbu ne tik būti gerais sportininkais ir tikrais džentelmenais, bet taip pat būti ir gyvais lietuviais — vartoti sklandžiai lietuvių kalbą. Kalbos pasklandinimui pasiūlė kelionės metu kalbėtis vien tik lietuviškai.
Traukinys buvo papuoštas lietuviškomis spalvomis ir turėjo didelę iškabą su atitinkamu Olimpiados užrašu. Sportininkams ir iš Chicagos vykstantiems lietuviams buvo paskirtas atskiras vagonas. Tą vagoną išlydėtoj ai taip apspito, kad prie jo net ir traukinio tarnautojai negalėjo prasimušti.
Sportininkų graži sudėtis, jų imponuojančios uniformos ir išlydėtojų gausinga minia darė labai gražų ir imponuojantį įspūdį”.
Šiandien, minint 40 metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, lietuviai sportininkai, gaila, pavergtoje Lietuvoje negalės susirinkti panašiai Tautinei Olimpiadai, o taip pat vargu ten bus galima prisiminti 1938 metais įvykusiąją. Tad laisvojo pasaulio lietuviams sportininkams reikėtų kiek galint iškilmingiau paminėti šią retą sukaktį.
