Poezija
Putinas
KĖLĖSI LAISVĖ
Akmenio požemiuos amžių ledai
Milžino pajėgas žudė piktai.
Užtvenkė uolos gyvybės versmes,
Kolei į laisvę jis taką pames.
Bet neužgniaužti gyvosios minties.
Požemiais kelią ji saulėn nuties.
Saulėj širdis, kaip verpetas,pabus,
Kraujas pramuš ir kiečiausius ledus
Amžiais taupytom jėgom nešina
Mušė iš vergo krūtinės liepsna
Ir pro gaisringai raudonus ūkus
Akmenio požemy kėlės žmogus.
Supasi vėliavos, gaudžia varpai,
Audros krūtinės ir akys— žaibai.
Dega veiduos atgimimo žymė,
Skamba padangėmis laisvės giesmė.
Tikime: obalsiai mūsų giesmės
Tuomet gyvenimo kovą laimės,
Kai raudonąsias dėmes nuo dangaus
Pirmas pavasario griausmas nuplaus.
Jonas Aistis
A I S T I J A I
Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs,
Bet varge jo vieno tu pasigedai—
Nors stiprybę sėmėm iš didžios senovės,
Liko netęsėti mūsų pažadai. ..
Vienų vienas žodis būt tave apgynęs,
Bet varge jo vieno tu pasigedai,—
Nors visi žadėjom mirti už tėvynę,
Liko netesėti mūsų pažadai....
