VELYKŲ DŽIAUGSMAS
Rom. Kezys
Kokia prasminga šventė Velykos! Ir gamtos garbintojas, ir krikščionis, ir ateistas turi daug pagrindo džiaugtis, šios šventės sulaukęs. Štai triumfališkas Kristaus prisikėlimas, o su Jo prisikėlimu supinama visos gyvūnijos ir augmenijos iš miego prisikėlimas; Kristaus kapą pakeičia žydras dangus, taip, kaip mūsų planeta išneria iš žiemos ūkanų į pavasario grožybes; Kaip Kristus per Velykas sutriuškino mirtį, taip ir mes tikime, kad mirtis, apgaubus mūsų tėvų žemę, kris bejėgė, išmušus mūsų tėvynės prisikėlimo valandai.
Ir kiekvienam individualiai Velykų varpai gali reikšti tai, ką jie reiškė Kristui, Goethės Faustui, ar ką jie reiškia dažnam iš mūsų — prisikėlimą iš nevilties, savo gyvenimo atnaujinimą, susitaikymą su savo artimaisiais, džiaugsmą ir viltį.
Tenelieka nei vieno iš mūsų, kuris šių Velykų proga nesuras savyje bent spindulėlio džiaugsmo ir juomi neapšvies savo draugus ir artimuosius, nes Velykos bus pilnai prasmingos tik tuomet, kai jas sutiksime su ramia sąžine ir džiaugsmo kupina siela.
