EKSKURSIJA Į JŪRĄ
TEODORAS PAPARTIS
Kiek prisimenu, tai buvo 1929 m. liepos mėn. pradžioje. Diena buvo šilta ir graži. Saulė kaitino ir pylė savo karštus spindulius į Klaipėdos miesto gatvių grindinį. Visas miestas saulės kaitroje duste duso. Karo laivas “Prezidentas Smetona” Dangės upėje nuo įkaitintų saulės spindulių taip pat šviežių dažų garais sunkiai kvėpavo. Buvo paprasta darbo diena. Laivo įgula dirbo kasdieninį darbą. Vieni tvarkė kajutės (jūrininkų gyvenamos patalpos) kiti dažė, treti valė, šveitė kūryklas ir mašinos skyrių. Taip, kad visa laivo įgula triūso, dirbo.
Suskamba laive esantis telefonas. Laivo budėtojas skuba prie jo. Pasigirdo budėtojo balsas: “Tamsta vade, prašo jus prie telefono”. Laivo vadas ima telefono ragelį ir kalba. Baigus pasikalbėjimą, laivo vadas duoda įsakymą skubiai paruošti laivą išvykimui į jūrą ir papuošti jį tarptautinėmis signalinėmis vėliavomis. Po atlikto darbo laivo įgula turi persirengti švariais šventadieniniais drabužiais.
Išgirdus tokį laivo vado paliepimą, visa įgula susidomėjo ir pro šalį einantį laivo karininką jūreiviai užklausė: “Kas tai bus per šventė? Kas tai bus per iškilmės? Ar Prezidentas atvyksta laivą vizituoti? Ar kuris ministerių nori aplankyti laivą?” Laivo karininkas atsakė, kad berods reikės konservatorijos mokinių ekskursiją pavėžinti į jūrą. Sužinojus tai, jūreiviai nepaprastai apsidžiaugė, sakydami, kad nors vieną kartą metuose gražiųjų lyčių kojytės įžengs į laivą. Daugumoje jūreiviai buvo nevedę. Tad jie laukė ir dirbdami galvojo, kad čia bus puiki ir maloni proga susipažinti su ekskursantėmis. O susipažinus maloniai ir nuoširdžiai pasišnekučiuoti, arba, reikalui ištikus, būti jų nelaimės prieteliu. Daugelis jūreivių bedirbdami svajojo ir pynė savo mintyse planus, kaip ir kokiu būdu būtų geriau užmegsti su ekskursantėmis pažintį. O kiti taip toli savo mintyse buvo išsibėgėję, kad net galvojo apie sukūrimą šeimyninio gyvenimo.
Laivas paruoštas išvykimui į jūrą. Papuoštas tarptautinėmis signalinėmis vėliavomis ir pasiruošęs lyg kokiai nepaprastai valstybinei šventei. Laivo įgula taip pat pasipuošė baltom bliuzėm, baltom kepurėm ir kitais jūreivių uniformas puošiančiais priedais. Tik retkarčiais pro kūryklos langą ar duris iškiša kūrikas savo juodą paišiną veidą, lyg norėdamas sudrumsti laivo iškilmių nuotaiką.
Vaikšto jūreiviai po laivo denį, kalbasi, juokauja, o jų visų akys nukreiptos tiesiog į miesto pusę. Jie žiūri ir laukia atvykstančios ekskursijos, štai pasirodė miesto gatvėje didelis jaunuomenės būrys. Jis buvo linksmai nusiteikęs ir artinosi prie laivo. Laivo budėtojas skubiai praneša laivo vadui apie atvykstančią ekskursiją. Laivo vadas mjr. A. Kaškelis, šluostydamas savo puikią barzdą, sutinka ekskursijos vadovą ir visus ekskursijos dalyvius paprašo į laivą, čia ekskursantės ir ekskursantai bei jų mokytojai, ilgai nelaukę, išsiskirstė po visą laivą ir visas laivas pavirto lyg Į gyvą jaunuomenės vulkaną, iš kurio veržėsi jaunystės lava. Netrukus tarp jūreivių ir ekskursijos dalyvių užsimezgė pokalbiai. Pokalbio metu ekskursantės ir ekskursantai jūreivių klausinėjo apie laivo greitį, dydį, įvairius įrengimus ir aparatus, kaip tai: greičio matavimo aparatą, kompasą ir kitus laive esančius dalykus. Jūreiviai, kiek jiems leido sąlygos ir žinių bagažas, ekskursijos dalyviams ir dalyvėms aiškino nuoširdžiai su šypsena lūpose. Už tai atsilygindamos mergaitės pažadėjo savo dainomis palinksminti jūreivius.
Daugelis iš mergaičių paprašė jūrininkų, kad pastarieji sutiktų leisti joms užsivilkti jūrininkų uniforma ir uniformoje nusifotografuoti. Jūrininkai tuo reikalu atsiklausė laivo vadą ir kada buvo gautas laivo vado sutikimas, tuomet mergaitės apsirengė jūrininkų uniforma ir fotografavosi. Laivo vadas, duodamas savo sutikimą, mergaitėms priminė, kad būdamos uniformuotos, turės atlikti ir jūrininkų pareigas, jeigu tektų pasigrumti su išdidžiomis jūrų bangomis. Mergaitės šypsodamos mielai sutiko.
Pasigirdo laivo vado komanda: “Atiduoti galus”. Ekskursijos dalyviai klausosi ir žiūri kas čia bus toliau, nes jie tų žodžių prasmės nesuprato. Kiti juokaudami pasakė, kad laivo vadas lietuviškai pasakė, bet, tur būt, iš kinų leksikono. Po to suskamba ant komandos tiltelio telegrafo rankenos ir laivas atbulas iš Dangės upės pradeda trauktis ant srovės, o vėliau pasisuka ir paima kryptį jūros link.
Netrukus laivas “Prezidentas Smetona” praplaukė molo vartus ir išėjo į atvirą jūrą. Ant komandos tiltelio pasigirdo pirmoji ekskursančių daina: “Baltos burės plazda, bangos duokit laivui kelią”.... Vėliau pasigirdo ir daugiau dainų. Tikrai dainos buvo labai gražiai dainuojamos ir maloniai nuteikdavo jūreivius. Netrukus visas laivas pavirto lyg į vieną didelį chorą, kurį jūra pati diriguoja. Oras buvo šiltas ir be vėjo. Ekskursijos dalyviai negalėjo atsidžiaugti jūros malonumu.
Pavažiavę valandą kitą į jūrą gilyn, dainininkų ir dainininkių eilės pradėjo retėti. Netrukus kai kurios ekskursantės ir ekskursantai pradėjo dainuoti iš kitų gaidų ir iš kitų operų. Stipresnieji ekskursijos dalyviai juokėsi iš silpnesnių, sakydami: “Tai ką, iš ožio plėšimo operos dainuoji”. Nuolatos stipresniųjų skaičius mažėjo. Žiūrėk ekskursijos dalyvis jau bėga prie laivo borto, šaukdamas: “Duokit kelią!...”Rodos, nebuvo ir nuo ko. Tačiau nepratusiam, kad ir mirštančios bangos, bet savo padaro.
Mūsų laivas “Prezidentas Smetona” jau nebuvo panašus į jaunyste trykštantį vulkaną, bet greičiau prilygo prie ligoninės, nes buvo girdėtis tai viename, tai kitame laivo kampe įvairių vaitojimų. O taip pat buvo paleista ir jūros adresu daug nedėkingų žodžių. Iš daugelio laivo vietų pasigirdo sergančiųjų liūdni balsai: “Pone Kapitone, sukite laivą atgal į uostą.”
Išbuvus laivui ketvertą ar penketą valandų jūroje, laimingai grįžo į uostą. Jis grįžo, bet jau nebe toks, kaip išplaukė. Išplaukė su dainomis ir džiaugsmu, o sugrįžo tylus ir nuliūdęs. Anksčiau ekskursijo dalyviai su entuziazmu žiūrėjo į jūrą, kuri juos taip traukė ir viliojo. O dabar pilni neapykantos ir piktų žodžių jūrai. Grįžę iš jūros, ekskursijos dalyviai greit atsigavo ir netrukus atsisveikinę su jūreiviais išlipo į krantą.
Po ekskursijos išvykimo ilgą laiką laivą “Prezidentas Smetona” lankė ekskursančių margi laiškeliai, bet jūreivių svajonės sukurti su ekskursantėmis šeimyninį gyvenimą neišsipildė.
