VETERANŲ VEIKLA
BALTIMORĖ
Baltimorės Ramovės skyrius Kariuomenės Šventės minėjimus, paprastai, sujungia su rimtais ir vertingais mūsų geriausių solistų koncertais. Ir 1954 metais čia koncertavo solistas Stasys Baranauskas. Koncertu ir minėjimu susidomėjimas buvo didelis. Klausytojų tarpe buvo matyti skaitlingas Washing-tono lietuvių būrys. Jų tarpe, p. J. Tūbelienė, prof. Pakštas, Dr. K. Jurgėla, inž. P. Labanauskas, plk. Tautvilą ir kiti.
Atsilankiusiems solisto išpildyta programa paliko gražaus ir didingo įspūdžio.
Baltimores Radio Valandėlės vedėjų dėka, solisto S. Baranausko balsas radio bangomis ir dabar bent kartą per mėnesį skamba baltimoriečiams. Mat koncerto metu išpildyti dalykai buvo užrašyti juostoje.
S. Baranauskas apie koncertą savo laiške Ramovės sk. pirmininkui plk. ltn. M. Karašai taip rašo: “Kiekvienas koncertas man teikia daug vidinio atpildo, nemažiau jo pasisėmiau ir būdamas Baltimorėje... Man labai malonu, kad mūsų buvęs ir esamas elitas — karininkėj a, organizuoja rimtus koncertus ir juos gerai praveda... Aš šventai tikiu, kad ir vėl laisvos Lietuvos laukuose suskambės lietuvio kario daina, sužydės sodai, o jei reikės, prabils ir mirtį nešantys ginklai..
Vasario 5 d. Ramovės skyrius surengė kitą trumpą ir kuklų vietos jaunųjų dainininkų koncertą. Programą išpildė vietos Peabody Konservatorijos parengiamojo skyriaus studentai ir dramos studijos absolventas. Tai gražusis jaunimas, nei vienas iš jų dar nepasiekęs 20 metų.
Rimas Česonis, baigęs Dramos Studiją išpildė du monologu. Pirmąjį iš Vinco Krėvės “Šarūno“, Mindaugio monologą, kurį pasakė su įsijautimu ir išgyvenimu. Iš Shakespeare “Karaliaus Ričardo”, karaliaus monologą išpildė atatinkamai nusigrimavęs. Puikiai pavaizdavo sukrypusio ir moraliai susmukusio karaliaus tipą.
Toliau sekė solistų pasirodymas. Irena Protosevičiūtė, mezzosopra-nas, padainavo rūpestingai parengtus: Carl Bohm, “Tyli kaip naktis“, Ed. Grieg, “Myliu Tave” ir ariją iš Mozarto “Figaro Vestuvės”. Jei pirmos dainos išpildyme jautėsi susijaudinimas, tai sekantys dalykai buvo atlikti drąsiai ir klausytojams sukėlė pasigėrėjimą.
Alvydas Karaša, bosas, vykusiai išpildė L. von Bethoven veikalą “In questa tomba oscura“. J. Karnavičiaus “Oi kas Sodai” praskambėjo gražiai. Arijos iš G. Verdi “Simone Buccanegra” išpildymas paliko gerą įspūdį.
Jauniesiems solistams vykusiai ir su atsidavimu akompanijavo jauna pianistė Nijolė Bogutaitė.
Smagaus pobūvio metu vyko koncertas ir jo dalyviai jaunuosius programos išpildytojus sutiko labai šiltai. Ramovės sk. pirmininkas trumpu žodžiu palinkėjo jauniesiems menininkams, kad žengdami pasirinktuoju keliu, nepamirštų sustoti ties lietuviškumo ženklais ir kad tas kelias būtų klotas gėlėmis.
Ramovės skyriaus iniciatyva į-traukti mūsų jaunimą į visuomeninę veiklą ir duoti jam galimybės savo sugebėjimus parodyti saviems yra girtina. Garbė bepradedantiems reikštis dainos, muzikos ir žodžio menininkams, kad savo gabumus panaudojo kilniam tikslui. Mat pobūvio pelnas skiriamas Vasario 16 Gimnazijos namams išpirkti. J. Protosevičiūtė ir A. Karaša yra mokęsi toj gimnazijoj, Diepholze.
Ir šį kartą Ramovės pobūvin atsilankė gausi ekskursija Washingtono lietuvių.
Baltimorės Ramovės skyrius pereitų metų bėgyje, neskaitant keletos susirinkimų, buvo suorganizavęs ekskursiją automobiliais į istorinę vietovę Gettysburgą. Čia buvo išspręstas Amerikos Pilietinis Karas, čia Linkolnas pasakė savo istorinę kalbą. Gražiose augštumose esantis virš 1500 akrų plotas nusagstytas dideliais ir mažais paminklais, kurių vieni skirti grupėms, kiti atskiriems vadams ir eiliniams. Pabūklai tebestovi tose pačiose vietose, kur jie buvo išstatyti kautynių metu. Vieta graži ir verta aplankyti. Ramovėnas.
“KARIO” ADMINISTRACIJAI
Prašau mane, Leonardą Vaitiekaitį ir Aleksą Gailių, ateinantiems 1955 metams įrašyti į “KARIO” žurnalo prenumeratorių eiles.
— Nors mudu abu dar ir esame gana sunkūs ligoniai, bet kaip buvę Lietuvos kariai, labai branginame ir nuoširdžiai mylime mūsų brangios Tėvynės Lietuvos ir lietuvių tautos buvusį laisvą gyvenimą. Todėl jau nuo dabar, pirmajai galimybei pasitaikius, nuoširdžiai ir rimtai apsisprendėme papildyti brangaus, mielo KARIO skaitytojų eiles. Tad kiek galėdami, norime bent tuo kiek prisidėti, kad taip brangus ir mielas “KARYS” nenustotų gyvavęs ir mus visus lietuvius karius ir visus kitus mūsų mielus brolius ir seses lietuvius, ypatingai lietuvių jaunimą, neperstotų švietęs ir informavęs apie buvusias ir dabar vedamas Tėvynėje kovas už Lietuvos laisvę bei gražesnį ir laimingesnį gyvenimo rytojų.
Iki šiol aš buvau priverstas tenkintis pripuolamai gaudamas Karį paskaityti per “Gautingo Apylinkės Lietuvių Komitetą”. Nes tarnaudamas “Lietuvių Apsaugos Daliniuose” ir bekovodamas Rytų fronte praradau ir paskutinį turtą, savo sveikatą. Viso to pasėkoje, baigiantis karui tiesiog iš fronto patekau į ligoninę ir vėliau atsidūriau plaučių ligoninėje ir dabar tebesigydau čia Gautingo plaučių Sanatorijoje. Užjūryje aš niekur jokių giminaičių ar gerų pažįstamų neturiu, kurie galėtu man nors retkarčiais padėti. Ačių Dievui, man kaip buvusiam Lietuvos kariui ir kovojusiam prieš bendrą priešą raudonąjį komunistų marą, pavyko išsirūpinti vokiečių karo invalidų kuklią rentą. Tas dabar mane vėl įgalina užsiprenumeruoti mielą Karį ir vėl priklausyti Lietuvos karių šeimai, kurioje man buvo miela ir malonu tarnauti, ne tik taikos metu. bet ir praėjusio karo metu.
Mano manymu yra tikra tragedija, jeigu vienintelis Lietuvos laisvės švyturys, mielas Kario žurnalas, taip dažnai patenka į tokius didelius ir rimtus sunkumus, kurie graso šį geriausią Lietuvos ir lietuvių tautos laisvės žiburį visiškai užgesinti. Skaitydamas ir sekdamas lietuvių spaudą, aš užtinku labai daug įvairių tuščių kalbų apie patrijotizmą bei išlaisvinimą Lietuvos.
Mes tik tada galėsime išvaduoti savo sentėvių šventąją Lietuvos žemę, jeigu iš anksto įvairiose srityse būsime ne tik susipratę lietuviai, bet ir tinkamai pasiruošę. Tada tik galėsime laimėti su baisiu raudonuoju slibinu žūtbūtinę kovą. Čia gali mums padėti “KARYS”, tas vienintelis ir geriausias visais laikais Lietuvos Laisvės švyturys bei vadovas.
L. Vaitiekaitis,Atsargus viršila
A. Gailius, Atsarg. eilinis.
