Kazys Ališauskas-Spartakas

Kazimieras Ališauskas-Spartakas ir Vanda Jočytė-Ramunė.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija) 

Ališauskas Kazimieras-Spartakas gimė 1911 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaime. Vadovavo Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 1-ajam batalionui, kuris veikė Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose. Žuvo 1949 m. kovo 28 d. Ukmergės apskrities Šešuolių valsčiaus Užupėnų kaime įrengtame bunkeryje 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KAZYS ALIŠAUSKAS- SPARTAKAS

1948 11 12-1949 09 12 B rinktinės vadas, leitenantas.

K. Ališauskas-Spartakas paskirtas į B rinktinės vado pareigas 1948 11 12, Juozui Šibailai-Diedukui perėjus į srities partizanų vadovybę. Prieš tai nuo 1948 02 04 buvo vado pavaduotojas. A apygardos vadu buvo iki savo žūties 1949 03 28.

Kazys gimė Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Tėvas Danilas Ališauskas, ūkininkas. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje dirbo ūkyje. Sunkiai pergyveno pirmąją sovietinę okupaciją. Nuo 1944 m. birželio mėn. Žemaitkiemio vlsč. Lyduokių mstl. ir Juknonių k. suorganizavo savisaugos būrį iš 12-20 vyrų, kurie gynė žmones nuo raudonųjų partizanų ir šiaip plėšikaujančių. Jiems tada Kazys Ališauskas vadovavo kartu su Alfonsu Morkūnu.

Vytautas Simonavičius (g. 1924 m.) iš Skrebulių k., Molėtų vlsč., prisimena, kad partizanų vadas dažnai lankėsi Dvarninių k. ūkininko Juozo Katino sodyboje. Jo sūnus Alfonsas buvo Spartako būryje. Čia posėdžiavo rinktinės vadovybė, posėdžių metu būdavo tvarka. Spartakas perskaitydavo partizaninius laikraštėlius, kuriuos vėliau rėmėjai platindavo. Buvo išsilavinęs, kultūringas kovotojas. V. Simonavičius tada dirbo Šešuolių pradžios mokyklos mokytoju. Jau 1950 m. gavo šaukimą tarnauti sovietinėje kariuomenėje, tad patarimo kreipėsi į K. Ališauską. Jis, matyt, suprato, kad Lietuva turi saugoti mokytus žmones, todėl patarė Vytautui paklusti.

Žinoma, kad Plienas, tapęs DKA B rinktinės vadu, 1946 04 30 partizanus pagal veikimo zonas suskirstė į 3 batalionus. 2-asis veikė Pabaisko ir Šešuolių vlsč., jam vadovavo Spartakas. Batalione buvo Šturmo ir Tigro kuopos.

1946 05 08 Juknonių k. Plieno partizano grupę, kurioje buvo ir Kazys Ališauskas, pastebėjo Šešuolių garnizono kareiviai. Ėmė persekioti besitraukiančius. Nutarė išsiskirstyti grupelėmis po du. K. Ališauskas su Vytautu Adomoniu-Lokiu (g. 1920 m.) traukėsi Griežionių k. link, tačiau buvo pastebėti Žemaitkiemio kareivių. V. Adomoniui peršovė ranką, tad Kazys toliau traukėsi vienas, pasiekė Lyduokių dvarą. Sužeistas Lokys dar kurį laiką gynėsi, tačiau greitai nusišovė.

Trėmimo į Sibirą metu užverbuotas ūkininkas (ag. slapyvardis„Gaižutis") 1949 03 28 pranešė MGB, kad Ažupėnų k., Balio Stundžio daržinėje, yra įrengtas bunkeris, kuriame slapstosi DKA B rinktinės vadas Kazys Ališauskas-Spartakas su partizanais. Taip 3 žmonių krauju išdavikas išvengė trėmimo.

Šešuolių vlsč. kareiviai apsupa nurodytą daržinę ir po šieno prėslu aptinka bunkerį. Susišaudymo metu trys jame buvę partizanai žuvo. Daržinės savininkas ir naujasis MGB agentas žuvusiuosius atpažįsta. Tai Kazys Ališauskas-Spartakas, rinktinės vadas, partizanavęs nuo 1944 m. Kiti du B rinktinės štabo darbuotojai -tai buvęs Plieno adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris (g. 1926 m.) iš Griežionių k., Žemaitkiemio vlsč. ir Bronius Morkūnas-Kirka (g. 1925 m.) iš Birželių k., Žemaitkiemio vlsč.

Operacijos metu bunkeryje rasta ginklai, dvi rašomosios mašinėlės, B rinktinės antspaudas, binoklis, įvairūs štabo dokumentai. Pagal rastą partizanų sąrašą vėliau buvo suimti trys vyrai: Zigmas Breiša, Vytautas Zinkevičius ir Vytautas Balžekas. Pastarieji du jau buvo išvykę ir būriui nepriklausė.

Kazio Ališausko-Spartako kūnas buvo užkastas Pivonijos šile, vėliau perlaidotas Dukstynos kapinėse.

Pagal K. Strazdo ir V. Simonavičiaus surinktą medžiagą

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas Itn. K. Ališauskas-Spartakas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Kazys Ališauskas gimė 1909 m. kovo 4 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juknonių k. Juozo ir Marijonos Ališauskų šeimoje. Kartu augo broliai Stasys, Juozas, Ambraziejus ir Vladas, taip pat keturios seserys Marijona, Vlada, Stasė ir Olė.

Baigė Žemės ūkio mokyklos žiemos klasę. Kartu su mama valdė 20 ha ūkį. Nuo 1929 m. lapkričio 24 d. VI-osios Ukmergės rinktinės Lyduokių šaulių būrio narys, nuo 1938 m. vasario 20 d. - šio būrio vadas.

1930 m. lapkričio 3 d.-1932 m. kovo 1 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje gusaru.

1941 m. Birželio sukilimo metu priklausė Lyduokių būrio partizanams. Antrojo pasaulinio karo metu dirbo policininku Vilniuje.

Nuo 1944 m. birželio mėn. kartu su Alfonsu Morkūnu vadovavo iš 12-20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.

Partizanas nuo 1944 m. birželio 22 d. Suimtas 1944 m. rugsėjo 18 d. (1944 m. spalio 10 d.). 1945 m. vasario 9 d. pabėgo iš Ukmergės kalėjimo ir tapo Juozo Šibailos-Dieduko suburtos Balninkiečių laisvės rinktinės (BLR) kuopos (vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas) partizanu. 1946 m. sausio mėn. buvo paskirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 2-ojo bataliono vadu, o 1947 m. rudenį - šios rinktinės 1-ojo bataliono vadu ir rinktinės vado pavaduotoju. 1948 m. tapo B rinktinės vadu.

Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanų ryšininkė sesuo V. Ališauskaitė -Narsuolė suimta 1948 m. balandžio 16 d. Nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Dubrovlage, Mordovija. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Motina M. Ališauskienė, brolienė Veronika Ališauskienė su sūnumi Stasiu ir dukra Irena 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kr. Visi 1957-1958 m. grįžo į Lietuvą.

Didžiosios Kovos apygardos partizanas brolis Ambraziejus Ališauskas-Kardas žuvo 1949 m. liepos 7 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juknonių k. Antras brolis, šios apygardos štabo viršininkas, Vladas Ališauskas-Puškinas žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės aps. Pabaisko vls. Juodkiškių k.

2014 m. vasario 6 d. K. Ališauskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014 m. vasario 9 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_DKA_zutis.pdf