Spalio 27 d. žuvę partizanai
1950 m. spalio 27–28 d. Kretingos r. Vaineikių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo ir 273-ojo šaulių pulkų kareiviai kartu su MGB Kretingos r. skyriaus stribais vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptikta partizanų stovykla. Per kautynes žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Katkus-Nikiforas, rinktinės štabo apsaugos būrio partizanas Steponas Motiejauskas-Tamošius ir grupės vadas Petras Žeimys-Povilas.
Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 211.
Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Ne vėliau kaip 1947 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): Steponas Dėliautas, neatpažintas, Antanas Pikturna-Šelmis; antroje eilėje klūpo (iš kairės): Juozas Petreikis-Taukenis, Steponas Skersys-Kovas, Petras Žeimys-Povilas, Mykolas Katkus-Jokymas; trečioje eilėje stovi (iš kairės): Alfonsas Knystautas-Ragūnas, Juozas Katkus-Nikiforas, Stasys Lisauskas-Antanas, neatpažintas, Jonas Danilevičius- Silvestras, Kazimieras Kontrimas-Montė, Kazys Šalnis-Vladas, neatpažintas, Jonas Makarovas-Mažasis Jonis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Spalio 27 d. žuvę partizanai
Juozas Katkus-Nikiforas
JUOZAPAS KATKUS-
ANUŽIS JONAS, NIKIFORAS
1918 03 19–1950 10 27 (28)
Juozapas Katkus, Prano, gimė 1918 m. kovo 19 d. Gyveno Kretingos aps. Darbėnų vls. Lazdininkų k. 1944 m. vasario 16–gegužės 15 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės karys.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono Kardo rinktinės Klevo kuopos partizanas. 1945 m. lapkričio 15 d. Kardo rinktinės vado Kazimiero Kontrimo-Kontauto įsakymu Nr. 1 paskirtas rinktinės Ūkio skyriaus viršininko padėjėju. 1946 m. sausio 30 d. šios rinktinės vado Jurgio Ožeraičio-Antano Mažeikos įsakymu Nr. 2 paskirtas rinktinės Ūkio skyriaus viršininku. Vėliau ėjo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo Žvalgybos viršininko pareigas. Nuo 1950 m. spalio mėn. vidurio – Kardo rinktinės vadas.
Skaityti daugiau: Juozas Katkus-Nikiforas
Spalio 26 d. žuvę partizanai
Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Petras Miškinis-Šarūnas, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM)
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Vyresnio amžiaus skaudviliškiai ir dabar prisimena žuvusią partizanę Stasę Irtmonaitę-Aušrelę, jos brolį Aleksandrą ir kitus partizanus, kurie buvo pamesti prie namo, Nepriklausomybės metais priklausiusio Skaudvilės tikintiesiems.
Stasė Irtmonaitė baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1944 metais grįžus bolševikams, įsitraukė į aktyvią kovą su okupantais ir jų pakalikais. Buvo Šilalės (Diemedžio) valsčiaus organizacinio skyriaus (OS) vadė, daug prisidėjo organizuojant pasipriešinimą raudoniesiems okupantams Šilalės valsčiuje, teikė visokeriopą paramą Šilalės apylinkių partizanams, kuriems vadovavo Nepriklausomos Lietuvos karininkas, slapyvardžiu Šalna. Tada jos slapyvardis buvo Radvilaitė.
Žūtis Meškučių kaime
NKVD nesiliovė keršyti už balandžio mėnesį sunaikintus Marijampolės miesto ir rajono aukštus pareigūnus. 1947m. spalio mėnesį buvo suimtas vienas iš paskutiniųjų likusių gyvų „Blynų baliaus“ organizatorių Jonas Valaitis – Viesulas. Ir vėl prasidėjo areštai ir išdavystės. Spalio 25 d .Meškučių k. Marijampolės vls. žuvo išduoti: Tauro apygardos, DLK Vytauto rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis – Oželis, rinktinės adjutantas Albinas Salinka – Dainius ir eilinis kovotojas Albinas Garnatkevičius - Vilkas.
Kūnai niekinti Marijampolėje, manoma, užkasti už senų kapų žvyrduobėse (dabar Ramybės parkas). 1997m. , minint žūties penkiasdešimtmetį, jauniausios sesers Ramutės ir brolių Kazimiero ir Vytauto rūpesčiu , prie Meškučių kaimo kapinaičių , jų atminimui pastatytas paminklas.
Albinas Ratkelis – Oželis g. 1920 m. Žydronių k. Marijampolės vls. Okupavus sovietams Lietuvą 1944m su Vitu Gavėnu organizavo partizanų būrį, vėliau išaugusį į LDK Vytauto rinktinę. Vienas iš Tauro apygardos kūrėjų . Pirmas TA Propagandos skyriaus viršininkas. 1945 08 20 paskirtas Vytauto rinktinės štabo komplektavimo skyriaus viršininku, o po mėnesio – rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku Šias pareigas ėjo iki mirties.
1946 09 01 dar ir Apygardos Karo lauko teismo narys.
Spalio 23 d. žuvę partizanai
Lokio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas ir Vytautas Dručkus-Šernas.
Antroje eilėje iš kairės: Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vladas Krasauskas-Kukutis.
(A. Dručkaus asmeninė kolekcija)
Garnelis Edvardas-Šarkis gimė 1923 m. Rokiškio apskrities Aleksandrėlės valsčiaus Jovydžių kaime. Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 23 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Aleškevičius Antanas - Ateitis gimė Kirsnos k. Rudaminos vlsč. 1917 - 1946 10 23. Žuvo Rolių k. Būrio vadas.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Stasys Jogėla, Anykščių vls., Repšėnų k., Butageidžio b. Ž.1949 10 23.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Zigmas MASEVIČIUS. g. 1924 m. Šovenių k., Kavarsko vls., tėvai turėjo 1 ha žemės. Pabėgo iš Raudonosios armijos. 1945 m. spalio 23 d. besislapstantį Snieškų sodyboje nušovė NKVD kareiviai. Palaikai buvo užkasti prie namų, po keleto metų slapta palaidoti Kavarsko kapinėse.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
Saveikis Jonas, Kosto, g. 1922m. Gerdašių kaime. Žuvęs 1945 10 23.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf
Lazauskas Albinas - Šalmas iš Cykakalnio k. Marijampolės vlsč. 1924 - 1947 10 24.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Kentros
Kentros: iš kairės – Juozas, Elena, motina, Leonas ir Jonas (priekyje; 1949)
Keñtros, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai ir jų sesuo ryšininkė. Kilę iš Gūbrių kaimo (Šilalės vlsč.). Tėvas Juozapas (Juozas; g. 1885 01 09 Uosynėje, Kvėdarnos vlsč., m. 1940 12 02) ir motina Ona Šerpytaitė‑Kentrienė (g. 1901 07 08 Čikagoje, m. 1961 Kaune) buvo ūkininkai.
Sūnus Jonas (slapyvardžiai Rūtenis, Lukštas; g. 1920 ar 1922) nuo 1945 buvo Lukšto būrio partizanas, vėliau – šio būrio skyriaus vadas, nuo 1949 03 – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio vadas. 1950 04 09 buvo paskirtas Šalnos tėvūnijos (vėliau – rajono) štabo viršininkas. Žuvo 1950 10 18 per susirėmimą B. Racevičienės sodyboje Dvarviečiuose (Laukuvos apyl.). Teigiama, kad palaikai buvo užkasti Šilalės evangelikų liuteronų kapinėse. Karys savanoris, majoras (2015, po mirties).
Juozas (slapyvardis Tauras; g. 1922 ar 1924) partizanu tapo 1945. Nuo 1949 buvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 P. Katausko sodyboje Lentinėje per saugumiečių karinę operaciją. Palaikai rasti 1950 pavasarį. Palaidotas bendražygių netoli žuvimo vietos.
Leonas (slapyvardis Sakalas; g. 1924 04 12) buvo Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 kautynėse kartu su broliu Juozu, bendražygiais Kaziu Kentra (slapyvardis Papartis; g. 1929), Jonu Rupšlaukiu (slapyvardis Šarūnas; g. 1908) ir Vaclovu Žiliu (g. 1928 04 16). Palaikai išniekinti Šilalėje, vėliau užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinėse. Kariai savanoriai (2015, po mirties). 1999 abiem broliams ir kitiems partizanams Lentinės kaime (Šilalės kaimiškoji seniūnija) pastatytas tipinis atminimo ženklas (dizaineris R. Navickas), visiems 3 broliams ir kitiems partizanams – paminklas Šilalėje.
Spalio 20 d. žuvę partizanai
Palių, vėliau Ąžuolo tėvūnijos partizanas Antanas Pūkas-Dūlis, Laikrodis (1925-1949)
Pūkas Antanas-Dūlis, Laikrodis, g.1925 ar 1927 m. Daukšių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų gretas, sužeistas Žuvinto ežero kautynėse. Įsigijęs dokumentus, 1945 m. rudenį apsigyveno Padovinio kaime pas Aleksą, kuris vėliau su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Sodyboje įrengtoje slėptuvėje slėpė partizanus. 1949 m. slėptuvė enkavedistų surasta, joje buvę partizanai gynėsi, todėl slėptuvė buvo išsprogdinta. A.Pūko tuo metu namuose nebuvo. Sužinojęs apie įvykusią nelaimę, į namus negrįžo - įstojo į Ąžuolo tėvonijos partizanų gretas.
Žuvo 1949 m. spalio 20 d. Daukšių kaime prie Amalvos palių esančiame Panausupio beržyne su dviem kovos draugais. Kūnas gulėjo ant gatvės grindinio Gudeliuose. Užkastas Gudelių kapinių patvoryje, vėliau ši vieta įjungta į kapinių teritoriją.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-29-t-2001/3792-pries-smurta-ir-priespauda-partizanai-zuvinto-paliose-1944-1951-m
Juzė Petrulionytė-Vaidilutė
Juzefa Petrulionytė - Vaidilutė buvo pagrindinė Tauro apygardos ryšininkė, partizanė. Nuolat nešiojosi trumpą ginklą ir nuodų kapsulę. Kiekviena diena jai būdavo žygio diena. Pasiekdavo tolimiausius Lietuvos kampelius. Paprasta, kukliai apsirengusi, ji mažai kam sukeldavo įtarimą. Prasiskverbdavo ten, kur, atrodė, niekas negalės praeiti. 1947 m. rudenį ji gyveno pas Joną Katilių, Kazliškių kaime, Šunskų valse. | šią sodybą dažnai užsukdavo partizanai. Kai jie ilsėdavosi, Vaidilutė eidavo sargybą. 1947 m. rugpjūčio 11 sodyboje dienojo 3 partizanai. Vaidilutė tvarte melžė karves. Tuo momentu rusai apsupo sodybą. Partizanai miegojo, ir nebuvo kaip juos perspėti. Vaidilutė nutarė bėgti, tikėdamasi, kad į ją pradės šaudyti, o vyrai, išgirdę šūvius, pasitrauks. Ji puola vartų link. Baudėjų dėmesys nukrypsta į Vaidilutę ir Liepą, kuri tuo metu ten slapstėsi. Partizanai pasitraukė. Vaidilutė vaidina tarnaitę ir prašo, kad jai leistų triūstis. Tačiau rusai Liepą, Vaidilutę ir šeimininkę susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Kazlų Rūdą. Atvežę į Kazlų Rūdos pamiškę, visas uždarė kažkokiam karo metu iškastam bunkeryje. Vaidilutė prašosi į tualetą, ketindama pabėgti. Iš pradžių neleidžia, vėliau išleidžia į lauką. Vaidilutė pasileidžia bėgti. Rusas paleidžia seriją, ir ji krinta.
Baudėjai prišoka, spardo sunkiai sužeistą Vaidilutę ir randa pas ją pistoletą. Pradeda tardyti Liepą ir šeimininkę. Kodėl tos nepasakiusios, kad čia ne tarnaitė?
Sužeistą Vaidilutę įmeta atgal į sunkvežimį, susodina Liepą su šeimininke ir veža į Kazlų Rūdos stribyną. Vežama Vaidilutė prašė Liepą, kad ji jai išimtų nuodus. “Sesute Irute, duok nuodus, nes neiškęsiu”. Negavo. Dejuoja, prašo gerti. Stribai keikiasi, neduoda. Kazlų Rūdoje įsiūbuoja ir dar gyvą meta į stribelnyčios kiemą. Vaidilutė sudejuoja ir miršta.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Spalio 19 d. žuvę partizanai
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Kučinskas Jonas-Spyruoklis gimė 1906 m. Marijampolės apskrities Škėvonių kaime. Nuo 1944 m. - Tauro apygardos partizanas. Nuo 1945 m. vidurio — Dainavos apygardos Vaidoto rinktinės partizanas, nuo 1947 m. - grupės vadas. 1951 m. gegužės 23 d. paskirtas Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu. Žuvo 1951 m. spalio 19 d. kartu su trimis bendražygiais Prienų rajono Barkūniškio miške įrengtame bunkeryje
Juodkojis Liudvikas-Kariūnas gimė 1924 m. Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Sausbalių kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 19 d. Pilviškių valsčiuje, Samarčiūnuose kartu su bendražygiu Jonu Braziu-Klajūnu. Kūnas buvo išniekintas Pilviškiuose.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Kalauskas Antanas - Pistoletas. G. 1916 m. Pažėruose, Veiverių vlsč. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo 1949.10.19 Papilvės k. Veiverių vlsč.
Stakutis Juozas. Žuvo 1945.10.19. Iš Prienų vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Aloyzas Šnioka, Panemunio vls., Vengriškių k., Vyžuonos b. Ž.1948 10 19.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Jašinskas Kazimieras-Krivaitis, 1926-1948 10 19;
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
Brazys Jonas - Klajūnas gimė Opšrūtuose. 1920 - 1949 10 19. Žuvo Samarčiūnų k. Pilviškių vlsč. Kęstučio rinkt, vadas. Žuvo kartu su adjutantu Juodkoju Liudviku -Kariūnu.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Prisiminkime ir pagerbkime
Jonas Brazys - Klajūnas
gimė 1921 m. Obšrūtų k., Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr. gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas Mykolas Brazys ir motina Uršulė Brazienė mirė Sibiro tremtyje. 1945 m. pavasaryje Jonas buvo Vilkaviškio NKVD čekistų suimtas, bet iš stribų bustinės kiemo, pasitaikius progai, pabėgo ir išėjo pas Vytauto rinktinės 33 kuopos partizaus. Nuo 1946 m. pavasario Tauro apygardos Vytauto rinktinės , 69-osios kuopos vadas. Nuo tų pačių metų lapkričio 22 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.34 Jonas Brazys – Klajūnas paskirtas apygardos Karo lauko teismo nariu. 1946m. gruodžio 31 dieną žuvus Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos vadui Tarzanui, Klajūnas paskirtas tos kuopos vadu 1947m. rugpjūtį baigė Tauro apygardos Mokomosios kuopos l-ą laidą ir išlaikius egzaminus, suteiktas puskarininkio laipsnus. 1948 m. sausio 6 d., žuvus Kęstučio rinktinės vadui Justinui Jasaičiui – Nakčiai apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.3 paskirtas šios rinktinės vadu. 1949m. išformavus rinktinę, 1949 m.birželio 30d. apygardos vado Fausto įsakymu Nr.16 tapo Tauro apygardos Vytauto rinktinės,Kęstučio tėvūnijos vadu.1949m., jam pačiam prašant, pervestas į Žalgirio rinktinę ir paskirtas Tauro apygardos štabo Aprūpinimo poskyrio viršininku. 1947 05 10 apdovanotas juostelėmis “Už uolumą” ir “Už narsumą”. 1950 08 07 – 2-o laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). Žuvo 1949 m. spalio 16d (kituose šaltiniuose spalio 18d.). Gražiškių k., Šakių raj. (įvyko išdavystė). Kartu žuvo jo adjutantas Liudvikas Juodkojis – Kariūnas. Žuvusiųjų atminimui 1997metais prie Gražiškių kaimo kapinaičių artimųjų ir bendražygių iniciatyva, pastatytas paminklinis kryžius.
Spalio 16-18 d. žuvę partizanai
Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)
GUOBUŽAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
BIVAINIS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi. 1945 10 17 būrys Minčios girioje, tarp Baltelės ir Utenykščio ežerų buvo užkluptas NKVD kariuomenės, ir V.Bivainis su Vladu Tumėnu žuvo.
Spalio 14-15 d. žuvę partizanai
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanų laikraščio „Kovo dėl laisvės"
leidėjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairėje) ir Mečislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)
Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse
Lokio rinktinės partizanai.
Centre (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis.
(Genocido aukų muziejus)
Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1950 m. spalio 15 d. Kretingos r. Žutautų ir Mikoliškių k. apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Iš jų žinomas Algirdas Matijauskas-Seniūnas. Taip pat buvo suimtas sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis, kuris nuo kautynėse patirtų žaizdų po kelių dienų mirė. Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme. Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 210.
Spalio 13 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai. 1950 09 16. Iš kairės: pirmas Albertas Pakenis-Jūreivis, trečia - Bronė Matuliauskaitė-Rožė, ketvirtas - Antanas Bagočiūnas-Dūmas. Antra - Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinė Janina Valevičiūtė-Astra (VŽM)
Iš kairės Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Algimanto apygardos Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas Vilius Bugailiškis-Drąsutis. 1950 09 03 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
BUGAILIŠKIS Vilius, Povilo-Drąsutis, Prancūzas, gim. 1929 m. Starkonių k., Viešintų vls., gyveno Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
GUDAS Teofilis, Jono-Eskimas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls., Lietuvos kariuomenės karininkas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono vadas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas Teofilis Gudas-Eskimas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra. 1950 09 03 (VŽM)
Spalio 12 d. žuvę partizanai
Kęstučio apygardos partizanai - broliai Kybartai ir Kmitos.
Iš kairės: Andrius Kmita-Aušra, Jonas Bartkus-Jonyla, Ignas Kybartas, Eugenijus Kybartas-Vasaris ir Edmundas Kmita-Evaldas.
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)
Bartkus Jonas-Jonyla gimė 1923 m. birželio 23 d. Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Vaišviliškių kaime. Nuo 1947 m. - Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkas ir rėmėjas, nuo 1949 m. sausio - aktyvus partizanas. Priklausė Audros būriui. Žuvo išduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelmės rajono Gedminiuose, Kražių apyl., K. Peleckio sodyboje - KGB agentai Zita ir Gluosnis bandė partizanus užmigdyti apnuodytomis "vaišėmis”; partizanams atsisakius valgyti, pasaloje buvę enkavedistai juos nušovė. Kartu žuvo būrio vadas Andrius Kmita.
Kmita Andrius-Aušra gimė 1917 m. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Butvilų kaime. Nuo 1944 m. - Raudgirio būrio partizanas, vėliau Kęstučio apygardos Audros būrio vadas. Žuvo išduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelmės rajono Gedminių kaime kartu su bendražygiu J. Bartkumi-Jonyla. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.
Spalio 8-11 d. žuvę partizanai
Išniekinti ir stribyno kieme numesti 1950 m. spalio 11 d. žuvę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai.
Iš kairės: V. Kadžys-Šešiapūdis, A. Valikonis-Slivka ir J. Kalvaitis-Pažįstamas
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
Stankevičius Zigmas. G. 1914 m. Braziūkuose, Lekėčių vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1948.10.11 slėptuvėje prie Braziūkų k.
Taputis Jonas - Liūtas. G. 1920 m. Ėglupio k. Žuvo 1946.10.11 Petrulionio sodyboje Nendrinių k. Pilviškių vlsč. Žalgirio rinktinė.
Brundza Vitas - Viesulas, Viesuliukas. ?-1947.10.09. Partizanas nuo 1945 m. vasaros. Nuo 1947 m. vasaros, žuvus Merkiui, Birutės rinktinės kuopos vadas. Žuvo Kėbliškių k. Pakuonio vlsč. Geležiaus sodyboje. Geležinio Vilko rinktinė.
Kaminskas Juozas - Rolandas. G. 1928 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Pilviškių gimnazistas. Partizanuose nuo 1946 m. rudens. Žalgirio rinktinė. Varnų kuopa, vėliau Vizgirdos-Keleivio būrys. Žuvo 1948.10.09 Kazikėnų k. Būblelių vlsč. (prie Sintautų) pas Vyšniauską.
Rimkus Telesforas - Siaubas. G. 1927 m. Panovių k. Sintautų vlsč. Gyveno Ežeriukų k. Žuvo 1948.10.09 Kaupiškių k. pas Borisevičių. Kartu žuvo Žukauskas, V. Rimkus, Vizgirda, Kaminskas.
Rimkus Vladas - Aidas. G. 1924 m. Panovių k. Sintautų vlsč. Žuvo 1948.10.09 Kaliningrado srityje. Sužeistas perplaukė per Šešupę į Lietuvą ir slėptuvėje mirė. Palaidotas Kasikėnų k.
Vizgirda Leonardas - Keleivis, Leopardas. G. 1919 m. Šakių vlsč. Vilkeliškių k. Žuvo 1948.10.09 Sintautų vlsč. Turčinų k. Būrio vadas. Vytauto brolis.
Žukauskas Antanas - Siaubas, Korsaras. G. 1929 m. Mockupių k. Sintautų vlsč. Žuvo 1948.10.09 pas Borisevičių Turčinų k. Sintautų vlsč. Partizanavo 3 mėnesius.
Norkeliūnas Juozas iš Beržinbūdės k. 1920-1945.10.10. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vėliau eigulys. Žuvo tėviškėje. Palaidotas Mikališkėje.
Seliokas Osvaldas - Žaibas. G. 1926 m. Guobiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. Būrio vadas. Žuvo 1947.10.10 miške prie Dambravinos k. Su draugu nušovė 7 rusus ir žuvo patys.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Spalio 8-11 d. žuvę partizanai
Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)
Kazimieras Kaladinskas gimė 1903 m. spalio 11 d. Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. Mykolo Kaladinsko ir Marijonos Padvaiskaitės-Kaladinskienės šeimoje.
Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vėliau dirbo pasienio policijoje. 1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, K. Kaladinskas buvo atleistas iš pareigų, grįžo į namus ir dirbo savo ūkyje Salako vls. Didžiasalio k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.
Jau 1944 m. rudenį K. Kaladinskas subūrė gerai ginkluotą partizanų būrį, veikusį Ažvinčių ir Minčios giriose. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą.
1945 m. birželio 15–20 d. K. Kaladinskas dalyvavo kpt. Vinco Gumausko-Gailiaus sušauktame Geležinio Vilko (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto) apygardos štabo posėdyje, vykusiame Utenos aps. Saldutiškio vls. tarp Ginučių ir Šiliniškės kaimų.
1945 m. vasarą K. Kaladinskas suvienijo visus Zarasų aps. Salako valsčiaus partizanus ir suformavo 75–80 partizanų Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „Skrajojančiu būriu“.
Skaityti daugiau: Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)
Bronius Jakubonis-Stiklas
Plieno rinktinės Stiklo būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
Iš kairės: būrio vadas Bronius Jakubonis-Stiklas, Stasys Pariokas-Plechavičius,
Steponas Zalagėnas-Ripka, Alfonsas Tušys-Papuošalas, Kazimieras Tušys-Nemunas,
Edvardas Miliukas-Bijūnas, Pranas Šuminskas-Pėdia, Stasys Našlėnas-Sakalas ir Vadovas Varnas-Jokeris
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/Svarinskas-atsiminiai.html ir https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Jakubónis Bronius (slap. Stiklas) * 1916 Skabeikiai (Taujėnų vlsč.) †1949 10 10 Skabeikiai, vienas antisovietinių partizanų Ukmergės krašte vadų. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje; puskarininkis. 1944–45 SSRS reokupavus Lietuvą, įsitraukė į partizaninį judėjimą. 1945–1946 pavasarį buvo partizanų būrio, nuo 1946 vasaros – Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 5 bataliono (veikė Taujėnų ir Kavarsko valsčiuose) vadas. Žuvo per susišaudymą. Palaikai buvo užkasti Pašilės miške, prie Ukmergės, 1990 palaidoti Ukmergės Dukstynos kapinėse, partizanų panteone. Karys savanoris (1999, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2012, po mirties). B. Jakubonio buvusios tėviškės vietoje, automagistralės Panevėžys–Vilnius 54 kilometre, pastatytas kryžius.
Rūta Trimonienė
Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Bronius-Jakubonis-113962
Skaityti daugiau: Bronius Jakubonis-Stiklas
Spalio 6-7 d. žuvę partizanai
Babeckas Pijus - Vytenis. G. Kubiliškės k. Jankų vlsč. Šakių apskr. 1926-1947.10.06. Žalgirio rinktinėje partizanavo nuo 1946 m. Kartu su P. Griškonių žuvo Meškinių k. gyventojo Žemaičio sodyboje.
Griškonis Petras - Rytas iš Sparvinių k. Griškabūdžio vlsč. 1924-1947.10.06. Žuvo Miškinių k. Barzdų vlsč. Žalgirio rinktinė.
Zablockas Vytautas - Vytenis. Žuvo 1947.10.06. Žalgirio rinktinė.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Kancevičius, Jonas Kalvaitis 1923 11 04 Mikalinos k. 1946 05 12 Eilinis 1946 10 06 Abarau.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
JANUŠAS Antanas - Skudutis, g. 1925 Kalniškiuose, Nemakščių v. Žalpių būrio vadas. Žuvo 1951 10 06 Lypjaunio miškelyje, Antapusinio k.
Spalio 4-5 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
GRIŽAS Antanas, Povilo-Liepsna, gim. 1917 m.Abromiškio k., Užpalių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Gargažinių miške, Vyžuonų vls.
Juozas Pelionis-Šturmas iš Kunigiškių k., Vyžuonų vls., žuvo 1949 m. spalio 4 d.
Vytauto apygardos Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas Kazys Žvirblis-Radvila Baniūnų sodyboje Aknystėlių kaime. 1949 08 27 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
ŽVIRBLIS Kazys, Prano-Radvila, gim. 1905 m. Šventupio k., Vyžuonų vls., bežemių šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas.
Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Palaikai užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst.
Tas laisvės nevertas, kas negina jos...
Partizanė Albina Bunevičiūtė – Aušrelė
1944-1953 metų partizaninio karo istorijoje įrašytas ne vienos moters ar merginos vardas. Jų didvyriškumas neretai pranokdavo vyrų drąsą. Dažnas partizanas jų dėka išvengė mirties ar suėmimo, ne vienas išgelbėtas ir išgydytas. Nesant kitos išeities, jos ir su ginklu rankose kovėsi su priešu.
1929 metais Bučiūnų kaime, Alytaus apskrityje, ūkininko Vinco Bunevičiaus šeimoje gimė mergaitė Albina. Albina Bunevičiūtė dar mokydamasi Prienų gimnazijoje padėdavo partizanams. Vėliau, studijuodama Kauno mokytojų seminarijoje, tapo Dainavos apygardos partizanų ryšininke slapyvardžiu Gražuolė.
1948 m. gruodžio 1 dieną Albina trečiame kurse paliko seminariją ir išėjo į mišką pakeisti savo tėvą, suimtą už partizaninę veiklą. Ji tapo Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės 51-osios kuopos partizane Aušrele, sėkmingai vykdė kuopos štabo užduotis. 1950 metų žiemą Aušrelė iš užduoties negrįžo. Atėjusi į susitikimą su ryšininku Jiezno valsčiuje, netikėtai buvo suimta. Du mėnesius ji buvo Prienų kagėbistų tardoma ir kankinama, bet neišdavė draugų. Teisme pareiškė, kad nekenčia tarybų valdžios, kuri okupavo Lietuvą, ir už jos laisvę pasiryžusi paaukoti ir gyvybę.
Albina Bunevičiūtė buvo nuteista aukščiausia – mirties bausme – ir 1950 m. spalio 4 dieną sušaudyta Vilniuje. Jai buvo tik 20 metų.
Vitas, Leonas Tuinyla
Leonas gimė 1927 m. Kalesninkų km. Simno vlsč. Alytaus apsk. pavyzdingo dzūko ūkininko, turinčio 60 ha žemės ir auginančio 5- kis vaikus, šeimoje. Vyriausias sūnus Alfonsas,Lietuvos kariuomenės karininkas,sukūręs šeimą, tėviškėje negyveno. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, gresent areštui ar deportacijai, iš karo tarnybos pasitraukė į pogrindį. Vokiečių okupacijos metais veikė LLA gretose, buvo vienas jos organizatorių , dirbo štabe.
Vos prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai, Tuinylos kaip “buožių” šeima buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus ir per didįjį trėmimą 1948m. gegužės 22 dieną buvo ištremti, o turtas stribų išgrobstytas, pavyzdinga sodyba sunaikinta. Vežant į tremtį, Leonas pabėgo. Ilgai ir sunkiai skynėsi kelią į Lietuvą, kol galiausiai Ją pasiekė. Radęs suniokotą tėviškę, likęs be artimųjų, pradėjo slapstytis. Kad neatkreiptų koloborantų dėmesio, iš gimtų kraštų pasitraukė. Ilgai slapstėsi Vytautiškių kaime pas Antaną Marčiukaitį ir Milių. Dažnas svečias buvo Janušauskų, Gudzinevičių, Matusevičių ir kitose sodybose. Būdamas,paslaugus, linksmo būdo, gero karachterio, nepaprastai draugiškas,greitai įsigijo daug draugų,todėl kurį laiką ir gyveno tarp jų, dirbo, lankė šokius, mylėjo merginas ir jų buvo mylimas, kol neatsitiko tas, kas kiekvinam mylinčiam tėvynę ir neapkenčiančiam okupanto, tais laikais atsitikdavo: pakliuvo koloborantų akiratin. Prasidėjo persekiojimai, įtarinėjimai, skundimai, kol vieną kartą šokiuose, kurie vyko ištremto į Sibirą Lelevičiaus dvare,įsiveržė Krosnos strbai ir pradėjo tikrinti visų dokumentus. Leono dokumentų paprašė pats milicijos viršininkas Budrevičius, dokumentų Leonas kaip ir daugelis šokiuose buvusio jaunimo prie savęs neturėjo. Viršininkas pasirodė sukalbamas, liepė sekančią dieną prisistatyti su dokumentais į Krosną. Leonas tą pačią naktį išėjo į mišką, susirado Šarūno rinktinės partizanus ir tapo Varmo būrio kovotoju, davė priesaiką, pasirinko Kario slapyvardį. Tai buvo 1948 metų žiema. Buvo labai narsus, drąsus, pareigingas ir reiklus partizanas. Žuvo 1949 metų spalio 2- ą dieną prie Stebulių kaimo Kalniškės pamiškėje. Kartu žuvo Vytautas Neimanas – Jaunutis.