KRAŽIŲ SKERDYNĖS
IŠ LIETUVOS BAŽNYČIŲ ISTORIJOS
Kun. Petras Veblaitis
Kražiai - seniau buvęs apskrities miestas ant Kražantės krantų, priklausęs Kauno gubernijai. Kražių parapija turėjo apie 4000 gyventojų, bažnyčią ant kalvos, įeinamą laiptais. Priklausė benediktinių vienuolijai.
Istorijoje Kražiai minimi jau 1253 m., kryžiuočiams puldinėjant žemaičius. Nuo 1528 m. Kražiai - apskrities miestas. Jame telkėsi bajorai. Chodkevičiai čia įsteigė jėzuitų kolegiją, apgyvendino seseris benediktines. Kražių mokyklos auklėtiniai pasižymėjo Vilniaus universitete. Jie buvo kilnaus būdo, neklastingi. 1832 m. Kražių mokykloje daug kas pakeista. Dėstomoji tapo rusų kalba. 1842 m. mokykla uždaroma.
Bažnyčios Kražiuose dvi: parapijos ir jėzuitų. 1641 m. tribunolo narys Krizostomas Valadkevičius pastatė bažnyčią seserims benediktinėms. Iš dovanojimo ir paskyrimo akto:
Tarp Dievo tarnų ir tarnaičių, už visą iš pasaulio gaunamą gėrį savo jaunystę ir atsižadėjimą atnešančios auka Viešpačiui, garbingosios šv. Benedikto seserys. Seserys šventu savo gyvenimu, gražiais papročiais šviečia visur, kur tik pasirodo bei gyvena. Stebėdamasis jų dorybėmis bei išsižadėjimais, noriu, kad jos šviestų pavyzdžiu ir Žemaitijai, gyvendamos Kražiuose.
Iš pradžių vienuolynas buvo labai neturtingas. 1872 m. ten buvo 26 seserys, rusų valdžios pasmerktos išmirti. Vienuolės persikėlė į Kauną, kur buvo jų seserų.