DVIDEŠIMT PENKI VAIKO PAGEIDAVIMAI
Dr. Jonas Adomavičius
Klausimas. Mūsų spaudoje dabar pradėta rašyti apie vaiko auklėjimą pagal Montesori metodą. Koks yra medicinos požiūris į tą reikalą?
Atsakymas. Labai teigiamas - toks, koks jis yra į kiekvieną žmogaus natūralų, jo prigimčiai tinkantį reikalą. Kiekvienas gyvis turi prigimtų jėgų pats išaugti jo rūšiai tinkamu kūriniu. Netrikdykime tų prigimties duotų jėgų - ir turėsime atitinkamą giminės palikuonį. Taip netrikdant prigimtų jėgų erelis išauga tikru ereliu, uodas uodu, o žmogus - kaip pridera - žmogumi. Montesori metodas kaip tik ir priimtinas, kad skatina auklėtojus netrukdyti reikštis kūdikio prigimtoms jėgoms nuo pirmo atodūsio, siekti tas jėgas pažinti ir parengti aplinką tinkamam vaiko vystymuisi.
Seniau mūsų tėvai, kitas net beraštis, turėjo paveldėtą lietuviams ir daugeliui tautų būdingą žmonišką vaikų auklėjimo sistemą. Visai negirdėję apie Montesori, jie duodavo vaikams pagal jų amžių ir polinkį naudingus užsiėmimus: motina raugia agurkus, duoda ir dukrai indą agurkiukams raugti. Tėvas skaldo malkas, sūnus skiedras renka. Tinkamas tėvų pavyzdys, ne žodis, auklėjo lietuvius tikrais žmonėmis.
O vaikas šaukte šaukia, kad tėvai išgirstų jo 25 prašymus, idant jis galėtų išaugti tinkamas žmogus. Veltui bus jo šauksmas, jei tėvai patys netaps visiškai sveiki: ne tiek kūnu, protu, bet labiausiai vidiniu nusiteikimu, jausmais, asmenybe.
Štai tie 25 prašymai, kuriuos tik normalūs tėvai gali išpildyti:
1) Nesugadinkite manęs, tėveliai! Aš gerai žinau, kad man nereikia viso to, ko prašau: aš tik jus bandau.
2) Nebijokite būti griežti man. Aš vertinu tai. Tokie tėvai suteikia man didesnį saugumą.
3) Neleiskite man įgyti blogų įpročių. Savo gyvenimo pradžioje aš turiu jumis remtis.
4) Neleiskite man jaustis mažesniam negu esu. Tai tik vers mane kvailai dėtis „dideliu“.
5) Jei galite, nekoreguokite manęs žmonių akivaizdoje. Aš geriau klausysiu, kai jūs ramiai kalbėsitės su manimi vienu.
6) Neleiskite man pajusti, kad mano klaidas jūs laikote nusižengimais. Dėl to sukils mano priešiškumas prieš tikrąsias vertybes.
7) Nesaugokite manęs nuo mano elgesio padarinių. Man kartais reikia skausmingu būdu išmokti, kaip elgtis.
8) Nesupykite, kai sakau: „Aš jūsų nekenčiu“. Aš ne nekenčiu jūsų, o tik ginuosi nuo jūsų galios mane tramdyti.
9) Nekreipkite per daug dėmesio į mano menkus negalavimus. Kartais jais noriu tik atkreipti jūsų dėmesį.
10) Nesikabinėkite prie manęs. Jei taip elgsitės, aš ginsiuosi dėdamasis kurčias.
11) Nepamirškite, kad aš ne visada moku tiksliai išreikšti savo mintį.
12) Pasistenkite man per daug nežadėti. Atminkite, kad aš jaučiuosi labai pažemintas, kai pažadai neištesimi.
13) Per daug nesistenkite mane kamantinėti. Išgąsdintas aš lengvai galiu pameluoti.
14) Nebūkite nepastovūs. Tai mane labai glumina ir mažina pasitikėjimą jumis.
15) Nesakykite, kad mano baikštumas yra nereikšmingas: aš jį jaučiu. Tai suprasdami jūs daug padėsite, jei mane nuraminsite.
16) Neatkirskite, kai aš ko klausiu. Jei taip elgsitės, aš nustosiu jūsų klausinėjęs ir ieškosiu atsakymo kitur.
17) Nė nemanykite dėtis, kad esate visiškai tobuli ir neklaidingi. Man labai nemalonu, kai vėliau sužinau, kad tokie nesate.
18) Nemanykite, kad jums yra negarbinga manęs atsiprašyti. Garbingas atsiprašymas mane šiltai nuteikia jūsų atžvilgiu.
19) Nepamirškite, kad aš greit augu. Labai sunku jums eiti įkandin su manimi, bet prašyčiau stengtis.
20) Nepamirškite, kad mėgstu viską išbandyti. Aš be to negaliu apsieiti, todėl prašau suteikti bandymams sąlygas.
21) Nepamirškite, kad negaliu gyvuoti be didelės žmoniškos meilės, bet apie tai man jums nė sakyti nereikia.
22) Tėveliai ir visi kiti, liaukitės vieni kitus niekinę dėl religinių įsitikinimų; jau vien tarp protestantų yra 250 grupių, viena kitai prieštaraujančių ir net kovojančių tarpusavyje. Toks jūsų elgesys atbaido mane nuo dvasinių dalykų. Pradėkite meilę vieni kitiems rodyti darbais ir visi taip elkitės, ypač tie, kurie bažnyčiose skelbiate meilę kaip didžiausią dorybę. Padėkite žmonėms dvasia atgimti, kūnu stiprėti, protu šviesėti. Alkanus maitindami, nuogus pridengdami jūs ir mane j tokius darbus paskatinsite.
23) Tėveliai, padėkite man išsimokslinti pagal šių dienų mokslo reikalavimus. Tada aš lengviau atskirsiu grūdus nuo pelų ir būsiu žmonijai naudingesnis. Paskiepykite mane nuo ligų visais galimais skiepais. Sveikesnis būdamas aš geriau patarnausiu jums ir kitiems.
24) Tėveliai, nenuodykite manęs dar negimusio ar jau šį pasaulį išvydusio narkotikais, alkoholiu, nikotinu ir nesveiku maistu - gėrimais, kuriais jūs kartais save žudote ir mane žalojate. Būdamas sveiko kūno, proto ir sielos, aš jus geriau globosiu tada, kai pasensite.
25) Tėveliai, nesuteikite man gyvybės, jei mamytė manęs nenori išnešioti. Milijonų milijonais dabartinis negimusiųjų žudymas mane verčia tolintis nuo vaikžudžių.
Taigi tėvų pareigos savo vaikams yra trejopos:
1) tinkamai pagimdyti kūną;
2) išugdyti protą, pasaulėjautą ir asmenybę;
3) sukurti tokiam ugdymui reikiamą aplinką savo pavyzdžiu.
Nesvarbu, kaip jie šį svarbiausią darbą atliks, įskaitant ir Montesori pagalbą. Vaikas rutuliojasi, kaip ir kiekvienas gyvis, pats savo prigimtinėmis jėgomis. Tik netrukdykime, o padėkime jam pačiame svarbiausiame jo darbe. Visi suaugusieji, susitvarkykime - tada vaikų tvarkyti nė nereikės. Taip, ir nė per plauką kitaip!
