JUNGTINĖS TAUTOS Į SAVUS RŪMUS
SEPTYNERI METAI PILSTANT IŠ TUŠČIO Į DYKĄ
Beskaitydamas ilgus spaudos pranešimus apie Jungtinių Tautų posėdžius, Rytams besiginčijant su Vakarais nusiginklavimo klausimais, dažnas save paklausia: “Kur gi čia tas šuva pakastas? Pasaulyje oras įkaitęs iki raudonumo, net sunku kvėpuoti, visų šalių sunkioji pramonė 24 val. į parą mala karo reikalams, o čia žmonės, aplink stalus susėdę, kone špygas vienas kitam kišenėse rodydami, kalbasi apie nusiginklavimą."
Bet, atrodo. Jungtinių Tautų delegatams patinka diskutuoti. Gen. Carlos Romulo, Filipinų ambasadorius JAV ir Jungtinėms Tautoms, visiškai pateisina tą kalbėjimo politiką, anot jo, juo daugiau kalbama, tuo labiau klausimas išlukštenamas: “Ten, kur yra diskusijos, kur susikerta idėjos, reikia džiaugtis; kur diskutuojama, kariaujama žodžiais, o ne šoviniais.”
Ir daugelis kitų Jungtinių Tautų vyrų, balta ar geltona veido spalva, pritaria, jog vistiek yra geriau, kad prie vieno stalo susėdama ir, nors ne visiškai sėkmingai, bet visdėlto dirbama kartu. Girdi, sovietai jau seniai turi sukūrę planą apjungti pasauliui, ir beveik trečdalį jo jau yra pavergę. Jungtinių Tautų tikslas esąs sukurti vieną laisvą pasaulį. Jei Jungtinės Tautos nors šiek tiek nusileistų, atsirastų idėjinė tuštuma, į kurią tuojau pat įsispraustų sovietai.
Kaip bebūtų aiškinama ir teisinama, faktas yra tas, jog šiemet, kai spalio mėn. 19-25 d. Paryžiuje, Romoje, Hagoje, Londone, Berlyne, Belgrade, Vienoje, Oslo, Atėnuose, Rio de Janeiro, Ottavoje, Tel Avive, Karači, New Yorke, New Orleane, Los Angeles ir Washingtone suplevėsuos Jungtinių Tautų vėliavos šalia tautinių ir valstybinių vėliavų, Jungtinės Tautos minės septynerius savo gyvavimo metus.
New Yorkas, kuris tikrai yra vienintelis pasaulyje miestas savo kraštutinumais, jau kuris laikas išdidžiai seka šios organizacijos vyriausiosios būstinės kūrimąsi, kas bus tai, ko šis miestas čia dar neturėjo — miesto mieste. Geriau pasakius, tai tikra nepriklausoma valstybė New Yorko ribose. Jo dangoraižiųpanoramoje labai lengva yra atpažinti, kurioje vietoje ta nauji valstybė kuriasi. Ties pat 42 gatve prie North River tas šviesus, apie 30 aukštų modemus, gelžbetonio siaurai plokščias pastatas yra Jungtinių Tautų sekretariato rūmai, su verandomis, vedančiomis į vandens pusę. Šalia jų keleto aukštų name įrengta gausi biblioteka, o kitoje rūmų pusėje tik ką baigiama statyti Jungtinių Tautų Pilnaties Rūmai.
Kai tarytum vandens siaurumu plaukiant automobiliams gatve, kartais lauki šviesų pasikeitimo, ties ta gatve, gali girdėti, kaip ne vienas praeivis, piktomis akimis, žvelgdamas į statomus mūrus, sumurma: “Pinigų švaistymas! Tai vis mes, vargšai “taksų” mokėtojai, turime atsakyti”.
Nors visos tautos, o jų net šešiasdešimt, moka savo nario mokesčius, bet, žinoma, JAV daugiausia deda. Ką gi darys nedėjusi? Anot tų prancūzų. “noblese oblige”. Ir Irano ambasadorius panašiai galvoja. Pritardamas Argentinos atstovui dr. Munoz, kuris nepyksta, jog didžiosios valstybės čia visur groja pirmuoju smuiku, iranietis sako: “Aš esu realistas. Jie turi jėgą, bet tegul jaučia ir atsakomybę. Jei, pavyzdžiui, JAV išmestų iš Korėjos, tai laisvasis pasaulis, žinoma, ją pasmerktų, jog ji neišlaikė savo tarptautinių pasižadėjimų.”
Todėl JAV deda. Bet pasauliui vis dar rodos, jog to maža. Amerikiečių diplomatų tarpe labai gerai atsimenama trumpas, bet būdingas pasikalbėjimas, kuris vyko tarp JAV ir vieno užsienių atstovo. Kai amerikietis jam pasakojo apie JAV 4 programą (ji apima paramą civilizacijos srityje atsilikusiems kraštams), anas jį paklausė: “Tarp kitko, o kaipgi yra su ta jūsų pirmąja, antrąja ir trečiąja programa?” O pirmoji programa kaip tik ir turi tikslą remti Jungtines Tautas. Ir Višinskis sykį Paryžiuje, puldamas Šiaurės Atlanto Organizaciją, šaukęs: “Sovietų Sąjungos užsienių reikalų ministeris yra Paryžiuje, o kur JAV, Britanija ir Prancūzija? Jie “bumeliuoja” Romoje, tuo tarpu, kai čia mes Paryžiuje taiką kuriame.”
Pilnaties konferencijai kaip tik bus baigti įrengti naujieji rūmai. Salė, kurioje posėdžiaus pilnatis, bus net 636 vietos delegatams, 800 vietų paskirta publikai ir 234 vietos spaudos atstovams. Kai, kaip ir kasmet, šiemet buvo traukiami burtai, norint sužinoti, kuri valstybė užims pirmąją vietą pirmojoje eilėje, keistu atsitiktinumu ji teko sovietams. Po to kai kurie spaudos atstovai ėmė spėlioti ir apie pilnaties darbų sėkmę: “Viena yra aišku, rašo spauda, kad sovietai vadovaus, tik nežinia kokiu
būdu, o gal viską griaudami, kaip buvo pereitą sesiją?” Kaip ten bebūtų, bet šitoks burtų kritimas rodo, kad šiemet pirmojoje eilėje sėdės visos didžiosios valstybės: Sovietai,britai, JAV. Po jų — Urugvajus, Venezuela ir Jugoslavija. O po Jugoslavijos vėl visos sėsis, einant alfabetine tvarka, pradedant Afganistanu ir baigiant Pietų Afrikos Unija.
Faktinasis Jungtinių Tautų viršininkas, jos generalinis sekretorius Trygve Lie dar gerokai prieš sesijos pradžią (ji gi atidaroma spalio 14 d.) paskelbė, kad svarbiausias sesijos darbas bus stengtis išvengti III pas. karo, siekiant sukurti pastovią taiką. Na, tai tas pats, kas buvo visą laiką, tik, deja, tai vis sunkiai vyksta. Tolimesni konkretūs klausimai: Korėja ir su ja susijęs kolektyvinis saugumas; Tunisas ir Vidurinieji Rytai; paskui jau pereitą sesiją įkyrėjęs nusiginklavimas ir naujų narių priėmimas. Visiškai naujas bus taikos sutarties pasirašymo su Austrija klausimas.
Žinoma, generalinis sekretorius dar nieko nepaskelbė apie savo postą, bet aišku kaip dieną, kad jis šios sesijos metu iškils visu aštrumu. Nors Trygve Lie ir keliavo sykį pas Staliną, tikėdamas jo gera valia, bet paskui ir pats pamatė, jog nieko gero neišeis. Tada dar jis turėjo sovietų malonę. Bet jos neteko, vargšas, po to, kai pasisakė už ginkluotą pasipriešinimą prieš komunistų invaziją Korėjoje. Nuo to laiko sovietų atstovai visada balsavo prieš Lie.
Susidarė tokia padėtis, kad jie net veto panaudojo, kai Saugumo Taryba sprendė Generalinio sekretoriaus perrinkimą. Gerai dar, kad Pilnatis pratęsė Lie sekretoriavimą, tai sovietai negalėjo vetuoti, nes Pilnatyje tokios teisės nėra. Bet vistiek sovietai su juo kaip ir nesiskaito; jei turi ko kreiptis, kreipiasi tiesiai į sekretoriatą kaip į įstaigą.
Faktiškai Trygve Lie sekretoriavimo terminas baigiasi 1954 m. vasario 1 d., bet kai kurios spaudos agentūros jau pasiskubino pranešti, jog gen. sekretorius pats prašysiąs atleidžiamas iš pareigų, nes ketinąs grįžti į savo krašto politiką. Tuo metu, kai jis buvo išrinktas pirmajai savo kadencijai, jis buvo Norvegijos užsienių reikalų ministeris. Dabar manoma, kad jis ketinąs šokti net į premjerus.
Šiek tiek atsitiktinai šis jo sumanymas buvo iškeltas aikštėn ir dar kaip tik tuo metu, kai čia lankėsi dabartinis premjeras Oscar Torp. Pastarasis, su žmona atskridęs iš Oslo, neoficialiame Saugumo Tarybos susirinkime dedikavo Norvegijos dailininko paveikslą, kuris atliktas centrinėje Jungtinių Tautų Pilnaties rūmų sienoje. Norvegas dailininkas Per Krohg lygiai dvejus metus piešė šį kūrinį, jame išreikšdamas pagrindines Jungtinių Tautų idėjas: gėris nugali blogį, tiesa ir teisingumas viešpatauja viso pasaulio tautų tarpe.
Vėliau oficialus Jungtinių Tautų kalbėtojas paneigė “tuos prasimanymus" apie gen. sekretoriaus planus, bet tas jau nieko nepadėjo, nes, kai tos pačios popietės metu Nuolatinėje Norvegijos atstovybėje buvo surengtas premjerui priėmimas, daugelis diplomatų, nors viešai nepasidalijo mintimis, bet akimis jau lygino abudu norvegus. Kai kurie net tvirtino, jog tuo atveju, jeigu Trygve Lie išeitų, reikalai Jungtinėse Tautose pasidarytų visiškai keblūs, nes tokią padėtį išnaudotų sovietai, siūlydami saviškį kandidatą. Tuo tarpu gi JAV netvirtintų jokio, išskyrus Trygve Lie arba kitą kurį nors, žinoma, savo pastatytą.
Salomėja Narkėliūnaitė
