Partizanai: Istorija ir dabartis

Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis, 1561 Holmes Av., Racine, Wise.

SUKAKTUVINIAI METAI

Įžengėme į 1964 metus, kurie mums šauliams yra itin reikšmingi. 1919 m. birželio mėn. 27 d. buvo įkurta Lietuvos Šaulių Sąjunga. Tų pačių metų rugsėjo mėn. 20 d. išrinkta pirmoji CV, į kurią įėjo: Vl. Putvinskis — pirm., M. Šalčius, V. Stašinskas, M. Mikalkevičius ir T. Ivanauskas. Lapkričio mėn. 12 d. vyr. karo vadas gen. S. Žukauskas davė sutikimą steigti LŠS-gą, pagal paruoštus įstatus, o lapkričio mėn. 15 d. krašto apsaugos min. Pov. Žadeikis juos patvirtino. Taigi, prieš 45 metus, Lietuvos laisvės kovų įkarštyje, gimė ir įsipilietino LŠS-ga. Nekalbėsime apie jos nuopelnus lietuvių tautai ir valstybei dabar. Prie to teks grįžti kitais kartais. Čia norisi priminti ir kitą sukaktį, liečiančią šaulių veiklą už savos valstybės ribų, po to, kai Lietuvos suverenumas buvo laikinai nutrauktas.

1954 m. kovo mėn. 7 d., Čikagoje, minint Vl. Pūtvio 25-ias mirties metines, buvo paskelbta, kad atkuriama Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje, pagal tuos pačius organizacinius pagrindus. Vėliau paruoštas statutas, pritaikintas šaulių veiklai laisvajame pasaulyje. Atkūrimo iniciatyva priklauso š. V. A. Mantautui, A. Mantautui, Alf. Vaitkaičiui ir kit. Pirmuoju CV pirm. buvo š. A. Mantautas, dabartinis š. J. Giedrikas. LŠST, pradėdama švęsti pirmąjį veiklos dešimtmetį, turi JAV ir Kanadoje 10 padalinių su apie 500 narių.

Tremties šaulių padaliniai ir jų pavieniai nariai aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje.

Tačiau šie metai pareikalaus daugiau pasišventimo iš šaulių, nes tas dvi mums brangias sukaktis ruošiamasi atžymėti ne tik minėjimais, bet ir konkrečiu darbu, apie kurį šaulių padaliniai jau buvo painformuoti. CV yra nutarusi išleisti leidinį — knygą, kurioje bus dvi dalys: pirmojoje memuarinė medžiaga apie LŠS-gą ir antroje tilps tremties šaulių veiklos aprašymas. Kad toji knyga išeitų laiku ir būtų įdomi bei naudinga, tai jau mūsų šaulių garbės reikalas, kurį tik vieningu darbu ir sutartine talka galėsime įgyvendinti.

Reikia priminti, kad tai ne vienintelis mūsų siekimas ar užsibrėžimas. Vl. Pūtvio monografijai jau turima pakankamai medžiagos ir artimiausioje ateityje teks nustatyti knygos puslapių kiekį ir tiražo dydį, kurie tampriai surišti su mūsų finansiniu pajėgumu.

Šio skyriaus globėjas “Karys” taip pat kviečia šaulius į talką padėti išleisti dr. K. Jurgėlos parašytą platų veikalą apie 1863 m. sukilimą, kuriame sutelkta daug istorinės medžiagos.

Malonu klausyti gražių ir liaupsinančių žodžių, kurių nesigailima paberti minėjimuose, tačiau žodžiai tik laikinė paguoda. Reikia darbų, kurių turime apsčiai. Pavyzdingai paminėsime mums brangias sukaktis, jei įvykdysime užsibrėžtus tikslus. Jie nėra nenugalimi, jei nesusirgsime lietuviško ir šauliško darbo nostalgija.

ŠAULIAI DOMISI VISUOMENINE VEIKLA

Vytauto Didžiojo Čikagos šaulių kuopos susirinkimą, įvykusį lapkričio mėn. 15 d. Lietuvių auditorijoje, atidarė š. Vl. Išganaitis ir jam pirmininkavo, talkinamas sekretoriaus š. Alf. Valatkaičio.

Paskaitą “Tėvynės meilės ilgesys tremtyje” skaitė š. Vl. Išganaitis, kurioje priminė savo gimtąjį kraštą, meilę savo gimtinei ir pareigą tėvynei. Išsamiai buvo paaiškinta, kodėl mums reikia mylėti savo tėvų žemę, ją branginti ir dėl jos kovoti. Ypač jaunimas atidžiai paskaitos klausėsi ir ja domėjosi ir, reikia tikėtis, kad tai sustiprino jo širdyse meilę Lietuvai.

Susirinkime dalyvavo penki LŠST Centro Valdybos nariai, įskaitant š.adv. R. Skpitį su žmona, ir apie 50 jaunimo atstovų — meno kuopelės narių bei tautinių šokių šokėjų. Viso susirinkime dalyvavo virš šimto narių, kurie klausėsi pranešimų, o vėliau stebėjo šauliškojo gyvenimo filmuotas apžvalgas, bei kronikas, ku rias paruošė savo lėšomis š. J. Petrauskas, talkinamas sūnaus š. Kęst. Petrausko. Apžvalga apėmė trijų metų laikotarpį iš šaulių veiklos Čikagoje, Racine ir kitur, daugiausiai kur tik jaunimas pasirodydavo išpildyti programų. Grupės vadovas š. K. Ulevičius pareiškė, kad tik šių metų bėgyje teko išpildyti 28 programas ir pasirodyti televizijoje, McCormick Place, Racine, Rockforde ir kitur.

Jaunimas nutarė dalyvauti 1964 m. tarptautinėje pasaulinėje parodoje New Yorke, todėl jam reikalingos lėšos kelionei. Jau turima mecenatų, kurie pažadėjo 300 dol., tačiau išlaidos suksis apie pilną tūkstantinę, todėl nutarta ruošti N. Metų sutikimą Hoolywood salėje. Šaulių jaunimas ir senimas pasižadėjo mielai sutikime dalyvauti. Laisvas vietas sutiko užpildyti Tauragės klubo nariai. Sutikimui pravesti sudaryta plati komisija, kuri rūpinsis visais reikalais.

Buvo surasta BALFO rinkliavai pravesti talkininkų visuose Čikagos rajonuose, kalbėta apie dešimtmečio veiklos ir LŠS-gos įsikūrimo darbo ir veiklos leidinį bei atstovų suvažiavimą, kuris turi įvykti 1964 m. Nutarta dalyvauti Jaunimo Centro vakarienėje, įvykstančioje gruodžio 2 d., tačiau ne kaip organizuotas vienetas, o privačiai.

Susirinkimas buvo trumpas, gyvas ir įdomus, o po to buvo minėtų spalvotų filmų rodymas iš šaulių gyvenimo.    Antanas Gintneris

Apdovanojimai

Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST I-jo Lietuvos Kareivio St. Butkaus Detroito šaulių kuopos nariai, tos kuopos penkerių metų veiklos sukakties proga, apdovanoti Šaulių žvaigždės ordinu ar šaulių žvaigždės medaliu:

I-sis LŠST CV vicepirm. š. Alf. Valatkaitis turėjo sudėtingą akies operaciją, po kurios sėkmingai sveiksta, tačiau dar negali dirbti kasdieninio ir visuomeninio darbo. Broliui Valatkaičiaui linkime, kad jis kuo greičiau pasveiktų ir įsijungtų į jo taip mėgiamą šauliškąjį darbą.

ŠAULIŲ VEIKLA

DLK Kęstučio šaulių kuopa suruo- 3 še Lietuvos kariuomenės šventės minėjimą šv. Petro parapijos svetainėje, Kenosha, Wis. Minėjimas buvo atkeltas iš lapk. 24 d. į lapk. 30 d. dėl JAV prezidento John F. Kennedy nužudymo ir tautinio gedulo.

Minėjimą atidarė ir pravedė š. M. Kasparaitis, 1. e. kuopos pirmininko pareigas. Po JAV Himno, kurį sugiedojo Ida Tamulėnienė, ir invokacijos, kurią perskaitė kun. dr. V. Andriuška, MIC, šv. Petro parapijos klebonas, tylos minute buvo pagerbtas tragiškau žuvęs prezidentas Kennedy. Kondensuotą paskaitą apie Lietuvos kariuomenės kelią skaitė š. plk. J. Kazitėnas, buvęs LŠS-gos karinio parengimo viršininkas.

Meninę programą išpildė Rockfordo Lietuvių Vyrų Choras, vadovaujamas muziko Liūdo Jarošeko, sudainuodamas skambių kariškų dainų, kurios buvo palydimos audringais plojimais. Kai kurias dainas, kaip Ramovėnų maršą, teko kartoti. Rokfordiečiai jau antrą kartą talkina Wisconsino šauliams ir pageidautina, kad tas bendradarbiavimas būtų tęsiamas.

ĮĮ Dainininkus ir kitus svečius pavaišino sesės šaulės, vadovaujamos š. Mary Wedeikis. Minėjimas praėjo palikdamas įspūdį, kad jo dalyviai buvo susirinkę į didelės šeimos metinę šventę.

Brocktono Martyno Jankaus šaulių kuopa, vadovaujama š. inž. J. Stašaičio, lapkr. 10 d. pravedė mažojo kalibro šautuvų prizinį šaudymą. Pirmą vietą laimėjo Jonas Gailiūnas, buvęs Lietuvos šaudymo rinktinėje ir Šveicarijoje laimėjęs 5-tą vietą pasaulinėse pirmenybėse. Iš 300 galimų taškų jis surinko 276. Antrą vietą laimėjo Algis Makaitis — 261 t. ir trečią vietą — Rimantas Pauliukonis — 250 t. Visi laimėtojai buvo apdovanoti gražiomis dovanomis. Šaudymo sportui vadovauja pats kuopos pirmininkas, kuris yra Lietuvos kariuomenės ats. karininkas.

Veiklus Vytauto Didžiojo šaulių kuopos meno kuopelės narys š. Kęstutis Petrauskas išvyko atlikti karinės prievolės. Lapkričio 9 d. Lietuvių Auditorijoje jam buvo suruoštos išleistuvės, kuriose dalyvavo apie 50 asmenų. Vaišes suruošė Kęstučio tėveliai, Salomėja ir Juozas Petrauskai, aktyvūs ir nuoširdūs šauliai. Brolis J. Petrauskas jau kelinti metai yra meno kuopelės vadovas ir sūnaus Kęstučio padedamas filmuoja visus svarbesnius šauliškojo gyvenimo įvykius savo lėšomis.

Vaišes pradėjo š. kun. Ant. Šeštokas, Vytauto Didžiojo š. kp. pirmininkas, apibūdindamas jaunojo šaulio 5-rių metų veiklą bei palinkėdamas sėkmės kario gyvenime. Toliau kalbėjo LŠST CV narys ir Jaunimo vadovas š. Vl. Išganaitis ir “Šaulės Tremtyje” redaktorė š. Emilija Petrauskaitė. Šokių vadovas š. K. Ulevičius nuoširdžiai padėkojo už stropų dalyvavimą tautinių šokių grupės veikloje.

Motina, š. S. Petrauskienė, padėkojo visiems už atsilankymą į atsisveikinimo vaišes, o pats Kęstutis pasidžiaugė, kad teko kartu dirbti su draugais ir paragino visus darbą tęsti toliau, pažymėdamas, kad lietuvybės ir šaulių niekur neišsižadės, nes tai yra dalis jo paties gyvenimo.

Antanas Gintneris

TĖVYNĖS MEILĖ

VLADAS IŠGANAITIS,  LŠST Jaunimo Vadovas

“Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę..

Maironis

Lietuva — tėvų žemė. Ji tėvynė tiems, kurie išgirdo jos padangėje pirmą vyturio giesmę. Ji tėvynė ir tiems, kurie gimė ne Lietuvoje, bet iš savo motinų išmoko tarti pirmuosius žodžius lietuviškai. Be abejo, gimtasis kraštas pasidaro artimas ir mielas, tačiau tai neatpalaiduoja svetur gimusio lietuviškojo jaunimo nuo pareigos ir meilės jausmo savo tėvų žemei. Svetimose apystovose, ypač jaunimui, yra nelengva išsaugoti tėvynės meilės jausmą stiprų ir tyrą, nors jis toks išlaikytas turtina asmens būdą ir sielą. Būti patrijotu galima visur ir visada.

Ką reiškia mylėti tėvynę? Tai nėra taip lengva apibūdinti. Tačiau pirmoji sąlyga tai meilei pareikšti yra prisiminimas, kad visada ir visur esi lietuvis, kuris didžiuojasi savo kilme, savo tauta, jos istorija, jos kultūra, papročiais ir t.t. Tik toks lietuvis visada gali išlikti lietuviu. Gal šito ir nebereikėtų šauliams priminti, nes į jų eiles stoja lietuviai, apsisprendę dirbti Lietuvos ir savo tautos gerovei. Darbas, kurį šauliai dirba yra komplikuotas, nes tenka susidurti su nematomu priešu ir kovoti su juo ne ugniniais, bet tautiniais ir kultūriniais ginklais. Todėl toji kova turi būti vedama tvirtų asmenų, kurie yra giliai persiėmę tėvynės meilės jausmu. Giliai tikiu, kad šauliai atstovauja pastaruosius. Pareigos vykdymas, patrijotiškumas ir vienybės idėjos skleidimas lietuvių tarpe yra pirmasis dabartinis šaulių uždavinys, skatinąs puoselėti tėvynės meilę. Kilmė, kalba ir papročiai visus mus riša ir, kol mes jų laikysimės, lietuviškumas mumyse ir mūsų šeimose bus gyvas.

“Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę. . .” žodžiai tegul būna visuomet gyvi kiekvieno šaulio-ės širdyje.

Delhi šaulių būrio nariai išsirikiavę eiti į pamaldas Lietuvos kariuomenės minėjimo proga 1963 m. lapkričio mėn. 23 d. Prie vėliavos š. G. Rugienis. Pirmas iš dešinės būrio pirm. š. Stepas Jakubickas.