Kronika
PAREIŠKIMAS SPAUDAI
Šių metų vasario men. 3 d. Stamford, Conn., Amerikos Lietuvių Prieš-komunistinės Grupes iniciatyva įvyko artimų lietuvių kolonijų veikėjų pasitarimas tikslu surasti ir išryškinti būdus ir priemones Amerikos lietuvių prieškomunistinei veiklai sustiprinti. Programoje — V. Bražėno paskaita “Amerikos prieškomunistinis judėjimas ir mes” ir dalyvių pareiškimai, pasiūlymai bei diskusijos. Pirmininkavo Z. Strazdas iš Hartford, Conn., sekretoriavo L. Bražėnaitė iš Barnard College, New York. Paskaitoje ir diskusijose iškilo kaip vadovaujančios šios pagrindinės mintys ir pasiūlymai lietuviškosios visuomenės dėmesiui:
Amerikos lietuviai, o ypač tremtiniai, turi dvigubą pareigą dalyvauti prieškomunistinėje kovoje: pavergtosios Lietuvos išlaisvinimui ir JAV laisvės apsaugojimui. Veikla, siekiant vieno iš šių tikslų savame patarnauja kitam tikslui, turint omeny, jog kaip Lietuvos išlaisvinimas taip ir Amerikos laisvės užtikrinimas įmanomas tik per pasaulinio komunizmo sąmokslo sunaikinimą.
Komunizmo sunaikinimas neįmanomas tol, kol Vakarai o ypač JAV, nepasistatys to savo pasaulinės politikos tikslu, atsisakant ligšiolinės nuolaidų ir pataikavimo Sovietams linijos, kuri vyravo nuo pat pasaulinio karo pradžios, nežiūrint partijų ir valdžių pasikeitimo Washingtone. Nuolaidų politika neišvengiamai veda prie tautų pardavimo vergijon ir, kaip istorija įrodė, prie pasaulinio karo. Todėl lietuviai Amerikos piliečiai turėtų aktyviai ir energingai remti, nežiūrint priklausomumo politinei partijai, tuos politikus ir valstybės vyrus, kurie aiškiai siekia komunizmo sunaikinimo ir Vakarų pergalės šaltajame kare. Laiškai ir peticijos būtų viena iš priemonių tai paramai pareikšti, neskaitant balsavimo teisės panaudojimo.
Amerikos didžioji spauda, televizija ir radijas, su mažomis išimtimis, yra šališki ir prieškomunistinei kovai neprielankūs. Jų teikiama informacija nepakankama ir neišbalansuota. Efektingai prieškomunistinei kovai reikalinga informacija jieškotina vis gausėjančių ir stiprėjančių prieškomunistinių organizacijų literatūroje, jų periodinėje spaudoje ir specialiose, tam skirtose, radijo ir T.V. programose.
Lietuviai, kurie turi galimybes įsijungti į jiems priimtinas amerikiečių prieškomunistines organizacijas turėtų jose aktyviai pasireikšti. Tuom sustiprintų jų eiles ir būtų ryšininkais tarp veikliosios lietuvių išeivijos ir kovingosios amerikiečių tautos dalies. Taipogi kiekvienas lietuvis, kaipo toks, pagal savo sugebėjimą turėtų veikliai pasireikšti prieškomunistinėje kovoje, arba pavieniui, arba kur tai įmanoma, organizuotai, pritaikant esamas lietuviškas organizacijas, šalia lietuvybės išlaikymo tremtyje, Lietuvos vadavimui nukreipta prieškomunistinė veikla yra vienintelis lietuviškosios tremties pateisinimas. Ta veikla turėtų dvigubą tikslą: tiesioginiai Amerikos lietuvių pilietines teises panaudoti ir, per plačiosios visuomenės informavimą, Amerikos viešąją nuomonę paveikti.
Išeivijos organizacijų prieškomunistinė veikla nepakankama dėl šių pagrindinių ydų: nuolatinio planavimo stokos, vadovų atitrūkimo nuo plačiosios visuomenės, privačios iniciatyvos neišnaudojimo ir net atgrasymo, centralizuoto informavimo gyvybiniais prieškomunistines veiklos klausimais trūkumo, jaunosios kartos potencialo neišnaudojimo. Pareikšta viltis, kad mūsų vadovaujantieji veiksniai pasiims iniciatyvą šiai veiklai sustiprinti ir vadovauti. Taip pat pareikšta viltis, jog toks konkretus ir svarbus darbas paskatins užbaigti vadovybių susiskaldymą, kuris dalinai atsakingas už trūkumus mūsų prieškomunistinėje kovoje ir todėl neleistinas. Su pasitenkinimu pastebėta nekuriu asmenų ir organizacijų pareikšta iniciatyva. Užgirta Kuchel-Lipscomb rezoliucijos parama. Pasidžiaugta dalyje mūsų spaudos prieškomunistines kovos klausimo dažnesnių kėlimu. Išreikštas pageidavimas, kad lietuviškoji spauda dar labiau užpildytų prieškomunistinės informacijos spragą, kurią palieka amerikiečių informacijos didžiosios institucijos, šioje, prieškomunistinėje veikloje, kaip jau yra faktais įrodyta, bendrą platformą darbui galės surasti ne tik mūsų vyresnioji karta ir jaunimas, bet ir lietuviškosios išeivijos čia gimusi, antroji, karta.
Amerikos Lietuvių Prieškomunistinė Grupė
114 Old Barn Rd., Stamford, Conn. 1962 m. vasario 9 d.
RAMYBĖ MŪSŲ MIRUSIEMS
Prieš kelioliką ir keliasdešimt metų didelis geriausių mūsų karių ir partizanų skaičius paaukojo brangiausi savo turtą — gyvybę ant laisvės aukuro. Kita dalis mūsų karių buvo audros išblaškyti po visą pasaulį, ir kasmet retėja jų eilės. Treti liko Lietuvoje ir ten žūva arba miršta. Ne apie visus mūsų žuvusius ar mirusius karius randame parašyta spaudoje. Čia paduodu keliasdešimt mirusių karių kuriuos šiuo metų surinkti man pavyko. Čia pažymiu tik po 1944 metų mirusius. Jųjų vardai ne visų buvo atžymėti mūsų žurnale “Karys”:
Bliumfeldas, Vytautas sav. -kūr. 1960.8.9 Wor-cestery, JAV.
Berentas, Robertas kpt. 1960. Vokietijoje. Čepliauskas, Vincas karo techn. 1955.3.11. Adelaidėje, Australijoje.
Chadakauskas, Tadas kpt. 1959.4.2 Vilniuje Daukantas, Teodoras gen. 1960.4.10. Argentinoje Eigelis, Adolfas psk. karo inv. 1952.12.16 Philadelphijoje, JAV
Kavaliauskas, Juozas viršila 1960.7.10. Worcestery, JAV.
Krikščiūnas, Matas kpt. 1960. Chicagoje, JAV. Jatulis, Izidorius kpt. 1960.2.10. New Jersey, Jakubauskas, Aleksas ltn. 1957.10.26 Chicagoje, Leonas, Silvestras plk. 1959.11.17. Kaune Miškinis, Vladas karo lak. psk. 1959.818 Anglijoje
Musteikis, Ignas plk 1960.2.5 Clevelande, JAV. Matulevičius, Andrius kar. gyd. 1959.10.5 Kaune. Matiukinas, Vincas sav.-kūr. 1959.7.21 Chicagoje, JAV
Meškauskas, Juozas kanauninkas karo kapelionas 1958.11.30. New Yorke, JAV.
Norvaišas, Apolinaras sav-kūr. 1955.3.14. Chicagoje, JAV
Naujalis, Juozas ltn. 1960.2.3 Chicagoje, JAV Norkus, Nikalojus sav.-kūr. kar. farmac. 1958, Chicagoje, JAV.
Nemeikša, Juozas karo gyd. 1958.12.12. Kaune Oželis, Kazys plk. karo gyd. 1960.3.3 Chicagoje. Pulkaunikas, Bronius mjr. 1959.8.19 Chicagoje. Paulavičius, J. lakūnas 1960. Argentinoje Pečiulionis, Matas gen. 1960.1.26. Kaune. Rimančius, Kazys sav-kūr. 1960.2.2 Detroite. Rimančius, Kazys sav.-kūr. 1960.2.2., Detroite. Stankūnas, Domas ltn. 1947.1230 Ščarbakove, Rusijoje.
Steponaitis, Vytautas plk. ltn. 1959.10.12. Kaune, antrasis “Kario” redaktorius.
Sližys, Balys plk. ltn. 1959.7.25. Bostone, JAV. Trečiokas, Juozas plk. 1960.7.17 Chicagoje, JAV. Matiejūnas-Valavičius Jonas mjr. 1959.11.13 d. Vilniuje
Židonis, Pranas ltn. 1960.3.20 Clevelande, JAV Zaranka, Pranas karo-vald. 1956.5.27. Norwood, Žilius, Jonas kpt. 1958.1.14. New Yorke, JAV.
Sibire nukankinti:
Velykis, Mykolas gen.
Papečkis, Juozas plk. ltn.
Kalnėnas, Jonas sav-kūr., “Trimito” redaktorius.
Ruscekas, Petras mjr., pirmasis “Kario” redaktorius.
Surinko: POV. DIRKIS.
D.L.K. Birutės p. birutietė.
MAIRONIO METAI — LIETUVIŲ KULTŪROS METAI
PLB Valdyba 1962 metus paskelbė Maironio metais. Didžiojo mūsų poeto 100 metų sukaktis verta tokios garbės. Pritardami LB iniciatyvai, Lietuvių Rašytojų Draugijos vardu drįstame Maironio metus pavadinti lietuvių kultūros metais. Prie minėjimų iškilmingumo pridėkime dabarties gyvenimo turinį ir pareigas savajai kultūrai.
Maironis yra ne tik didelis poetas, bet ir tautos prisikėlimo vadas. Jis iškilmingai ir su giliu įsitikinimu skelbė kultūrinės kovos šūkius ir idėjas: “Paimsme arklą, knygą, lyrą ir eisme Lietuvos keliu!”
Maironio metais visa jėga atsigręžkime veidu į lietuviškąją kultūrą: dėmesys lietuviškai knygai, dailininko paveikslui, lietuviui kompozitoriui. Mūsų parengimai ir pramogos šiais metais turėtų būti ypatingai kruopštūs, ne tuščiaviduriai. Ypatingas dėmesys jaunimui. Jo įaugimas į lietuvišką kultūrą tebūna mūsų visų gyvybinė pareiga.
Lietuvių Rašytojų Draugija visur, kur tik galėdama, talkins Maironio pagerbimui ir kultūrinei veiklai. Tačiau LB, kaip visur lietuvius jungianti kultūrinė visuomeninė organizacija, turėtų stoti Maironio metų kultūrinės veiklos priekyje, derinti vietose kitų organizacijų iniciatyvą, planuoti kultūrinius šių metų darbus ir budėti, kad Maironio metai nepasiliktų tik eiliniais, nieku neatžymėtais metais. LRD vardu prašome JAV LB Centro Valdybą į-steigti nuolatinę metinę lietuvių literatūros premiją.
LRD Valdyba: Pranas Naujokaitis, Algirdas Landsbergis, Paulius Jurkus, Kotryna Grigaitytė, Leonardas Žitkevičius.
LIETUVIŲ ISTORIJOS DRAUGIJA
Mes, lietuviai išeiviai, ypač čia JAV gyveną, turime eilę įvairių organizacijų: ideologinių, profesinių,visuomeninių ir eilę visokios rūšies klubų. Vienos iš jų jau randasi mirties agonijoje, o kitos pradeda dar tik klestėti. Pastarųjų skaičiuje yra Lietuvių Istorijos Draugija su nuolatine buveine Chicagoje. Ta draugija išvydo pasaulį vos prieš tris metus. Ji yra žymiai skirtinga nuo visų kitų organizacijų. Lietuvių Istorijos dr-ja yra vienintelė laisvajame pasaulyje organizacija, kurios nariai yra išsimėtę po visus žemės kontinentus. Jos nariais gali būti ne tik kvalifikuoti istorikai, bet ir mėgėjai. Draugijos tikslas — rinkti Lietuvos praeities istorinius įvykius, kultūrinius laimėjimus ir juos fiksuoti dr-jos leidžiamame žurnale “Tautos Praeitis”, kurio I tomo jau trys knygos išleistos, apimančios apie 1,000 puslapių. Nors pati draugija nėra finansiniai stipri ir nariais gausi, bet savo darbais ryški.
šiemet, sausio 28 d., Alicijos Rūgytės bute įvyko Lietuvių Istorijos Draugijos visuotinis narių susirinkimas, kurį atydarė kun. Dr. Matulaitis. Susirinkimui vadovavo Inž. J. Rugis ir VI. Adomkavičius. Svarbiausias dienotvarkės punktas buvo paskaita: “Lietuvos metraštis, arba Bychovco Kronika”. Skaitė kun. Matulaitis. Prelegentas tikrai išnagrinėjo metraščio autentiškumą, kas ir kada jį parašė. Pareikšta pagrįsta nuomonė, kad jis parašytas baigiantis XIII a. ar pradžioje XIV a., bet ne vėlesniais amžiais. Prie paskaitos buvo prijungtas ir lietuviškas metraštis-vertimas, kurį atliko pats prelegentas. Išvadoje gavosi, kad metraštis parašytas Narbuto, pagal Bychovcą, nėra sufalsifikuotas. Paskaita buvo paruošta labai kruopščiai ir paremta kronikinėmis žiniomis. Ją dalyviai su dideliu įdomumu išklausė ir prašė, kad ji tilptų draugijos žurnale “Tautos Praeityje”.
Draugija turės sekciją II kultūros kongrese. Ją organizuoti susirinkimas įgaliavo Vincą Liulevičių — Pasaulio Lietuvių Archyvo direktorių.
Dabartinę Draugijos valdybą sudaro: kun. dr. K. Matulaitis-pirminin-kas, istorikas M. Nauburas-vice-pirmininkas, kasininkė-pedagogė Alicija Rūgytė, visuomenininkas Pov. Dirkis-sekretorius ir žurnalo “Tautos Praeitis” redaktorius C. Grince-vičius. Draugijos adresas: 57463 so. Justine Avė., Chicago 36, Illinois.
Paulius Erdvys.
L.V.S. Ramovės Chicagos sk. 1961 m. valdyba; iš k.: Jonas Gaižutis—pirm., Zenonas Samuolis—ižd., Jurgis Stankūnas—sekr., L. Balzaras—vicepirm.
Prie a.a. plk. K. Žuko karsto Lietuvos Budžiai neša garbės sargybą. Iš k.: Al. Mackevičius, A. Dailidė, dr. K. Pautienius, P. žukienė ir J. Vencius.
MIRĖ PULK. KOSTAS ŽUKAS
Sausio 22 d. naktį Clevelande mirė plk. K. Žukas, buvęs Lietuvos steigiamojo seimo narys, krašto apsaugos ministeris, žymus karo pedagogas, kūrėjas-savanoris, visuomenininkas ir knygos “žvilgsnis į praeitį” autorius.
Plk. Žuko vardas tampriai surištas su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Pačiais sunkiaisiais metais jam teko būti krašto apsaugos ministeriu. Tuo laikotarpiu vyko lemiamos Širvintų-Giedraičių kautynės, Suvalkų sutartis, lenkų raitelių isiveržimas ir kovos Suvalkijos fronte. Be to, buvo tęsiamas kariuomenės dalių organizacinis darbas.
Jisai buvo gimęs neturtingoje miestiečių šeimoje 1884 m. gruodžio 17 d. Kaune. Dar nepilnų 6 metų amžiaus 1890 m. pradėjo lankyti pradžios mokyklą, o būdamas 15 metų amžiaus apleido Lietuvą, išvykdamas į Sibirą laikyti telegrafisto egzaminų. Juos išlaikęs gavo tarnybą pirma Ačinske, o vėliau Krasnojarske.
Kilus japonų-rusų karui, jis ėjo ir Sibiro telegrafo agentūros red. pareigas.
Krasnojarske, įsisteigus bendrajam revoliuciniam komitetui, ėjo k-to sekr. pareigas.
Už revoliucinę veiklą tenai 8 k-to nariai, tame skaičiuje ir velionis, karo lauko sprendimu buvo nuteisti mirti, bet Žukui pavyko išvengti suėmimo.
1906 m. Žukas sugrįžo Lietuvon, Kaune išlaikė gimn. egzaminus II rūšies savanorio teisei įgyti ir stojo savanoriu į 110 Kamos pulką Šančiuose.
1907 m. išlaikė egzaminus į Vilniaus karo mokyklą ir po trejų metų ją baigė. Karininku tarnavo 121 pėst. pulke. I Pas. karo metu dalyvavo kautynėse austrų fronte kaip divizijos štabo ryšių viršininkas.
1918 m. grįžo į Raseinius, čia organizavo vietos apsaugą. 1919 m. vas. 7 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 1 p. pulke ryšių komandos viršininku ir bataliono vadu. Vėliau batalionas pavadintas 1 Atsargos batalionu. Nuo bal. 15 d. paskirtas Suvalkijos fronto vadu. Išrinktas į steigiamąjį seimą soc. liaudininkų sąrašu. Dr. K. Griniaus kabinete buvo krašto apsaugos min.
1921 m. kar. gen. štabo virš. pad.,
1922 m. paskirtas IV Pasienio div. vadu, vėliau II Karo apyg. št. viršininku.
Įsisteigus Karo mokslo d-jai, pakviestas prezidiumo nariu. Iki 1928 m. lektoriavo Karo Mokykloje ir Augštuosiuose karininkų kursuose. Dėstė statutus, karo pedagogiką ir psichologiją.
Kaip kūrėjui - savanoriui vyriausybė jam buvo paskyrusi 8 ha žemės buv. Armališkės dv., prie V forto. Ten velionis ir gyveno iki pasitraukimo Vokietijon.
Atvykęs į JAV, gyveno Clevelande. Aktyviai reiškėsi lietuvių gyvenime. Dalyvavo spaudoje. Gyveno iš kuklios pensijos.
Sausio 25 d. vakare Jakubs laidotuvių namuose clevelandiečiai atidavė jam paskutinę pagarbą. Kalbėjo: S. Barzdukas, L. Leknickas, A. Šemeta, K. žiedonis. Giminių vardu — P. Stravinskas, giedojo Čiurlionio vyrų choras, ved. A. Mikulskio.
Palaidotas po pamaldų, kurios įvyko šv. Jurgio par. bažnyčioje. Pamaldas laikė ir pamokslą pasakė kun. P. Dzėgoraitis, giedojo solistė Juzė Krištolaitytė-Daugėlienė. Į kapines velionį palydėjo didelis būrys tautiečių. Atsisveikinimo kalbą pasakė gen. Tallat-Kelpša.
O. Žadvydas
A.A. KŪR.-SAV. B. KVEČAS
Bronius Kvečas gimė prieš 64 metus Nevarėnuose, Telšių aps. Įstojęs savanoriu į atgimstančios Lietuvos kariuomenę, jis dalyvavo Nepriklausomybės kovose ir kovėsi fronte su lenkais. Patekęs nelaisvėn, jis sugebėjo iš jos pabėgti.
Nepriklausomoje Lietuvoje B. Kvečas vertėsi prekyba ir buvo gavęs žemės kaip kūr. savanoris.
Pirmosios bolševikų okupacijos metu slapstėsi nuo suėmimo. Antrą kartą bolševikams užėjus pasitraukė į Rytprūsius, kur gyveno kurį laiką apsimetęs vokiečiu, nes ir Rytprūsiai liko bolševikų okupuoti.
Lenkams perėmus Rytprūsius, jis, kaip “vokietis”, buvo iškeltas į vak. Vokietiją, kartu su visa savo šeima iš 4 dukterų ir 2 sūnų.
Atvykęs į JAV sudarė sąlygas apie 20 žmonių atvykti į Ameriką.
B. Kvečas mirė Chicagoje, vasario 16 d. po sunkios ir ilgos ligos (leukemijos). Kaimynas.
RAMOVĖNAI LIETUVOS GENERALINIO KONSULO DR. PETRO DAUŽVARDŽIO PAGERBTUVĖSE.
Lietuvių išeivių sostinėje Čikagoje, š.m. kovo 18 d. 5 vai. po pietų, Jaunimo Centro didžioje salėje, įvyko įspūdingas pagerbimas-aktas Lietuvos generalinio konsulo Dr. P. Daužvardžio 35 metų konsularinės-diplomatinės tarnybos ir 25 metų tos tarnybos Čikagoje sukakčių proga. Pagerbimą surengė tarporganizacinis komitetas. Į iškilmes atvyko iš Washingtono Lietuvos atstovas Juozas Rajeckas. Susirinko virš 400 konsulo gerbėjų. Čia buvo dvasiš-kija su vyskupu V. Brizgiu priešakyje, asmeniški konsulo bičiuliai, į-vairių lietuvių organizacijų, meno ansamblių, grupių, chorų ir spaudos atstovai su foto ir filmų aparatais. Ponų Daužvardžių atžalynas-vaikai ir anūkai, susėdę prie atskiro stalo, arti garbės prezidiumo, kreipė visų dėmesį. Rengimo k-to pirm. K. Drun ga, trumpu sveikinimo žodžiu atidarė konsulo pagerbimo banketą-aktą. Iškilmių programą gražiai ir gyvai vedė dr. S. Biežis. Programa pradėta JAV ir Lietuvos Himnais, kuriuos sugiedojo solistas A. Brazis, pritariant publikai. Invokaciją skaitė vysk. V. Brizgys.
Šiose nepaprastose iškilmėse gausiai dalyvavo ir Čikagos veteranai-ramovėnai su centro valdybos pirm. prof. S. Dirmantu. Ramovėnai konsulą pasveikino šio turinio laišku:
“Lietuvos Generaliniam Konsului Dr. Petrui Daužvardžiui.
Didžiai Gerbiamas Pone Konsule!
Laikome sau didele garbe ir malone pareiga visų veteranų ramovė-nų vardu pareikšti Tamstai, didžiai gerbiamas Pone Konsule, karščiausius ir nuoširdžiausius mūsų sveikinimus ir linkėjimus Tamstos 35 metų diplomatinės-konsularinės tarnybos ir 25 metų tarnybos Čikagoje sukakčių proga.
Šią Nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybą Tamsta vykdei ir vykdai su dideliu pareigos jausmo supratimu, su visišku atsidavimu mūsų tautos reikalams, su pilna, neišsekama, energija, su nuostabiu taktu ir sugebėjimu. Todėl lai mums busleista šia nepaprasta proga pareikšti Tamstai lietuvio kario nuoširdžią lietuvišką padėką.
Negalime nepasidžiaugti faktu, kad ir šio krašto Vyriausybė, įvertindama Tamstos darbą, praeitais metais suteikė Tamstai generalinio konsulo titulą.
Lietuvių išeivių sostinei Čikagai yra didelė garbė turėti šiame poste Tamstą taip nuoširdžiai darbui atsidavusį, taip šauniai Lietuvos reikalus atstovaujantį ir laisvės bylą sumaniai ginantį.
Linkime Tamstai sveikatos, ilgiausių metų, sėkmės ateities darbuose ir Augščiausiojo palaimos.”
Sveikinimą pasirašė L.V.S. Ramovės centro v-bos pirm. prof. S. Dir-mantas ir sekr. A. Rėklaitis. Atskirą sveikinimą įteikė ir ramovėnų Čikagos skyrius.
Iškilmingo akto metu konsulo žmonai, poniai Juzei Daužvardienei, jos vardinių išvakarėse, Čikagos ramovėnų vardu A. Rėklaitis, asistuojamas birutininkės G. Musteikienės, įteikė raudonų rožių puokštę.
Pagrindinę kalbą pasakė didysis visuomenininkas R. Skipitis. Be jo, kalbėjo St. Pieža, čia gimęs lietuvis, vienas iš Chicago’s American laikraščio redaktorių, ALTo pirm. L. Šimutis ir Amerikos LB pirm. J. Jasaitis.
Lietuvos atstovas Juozas Rajeckas, tardamas ilgesnį žodį, vaizdžiai ir taikliai apibudino jubiliato dr. P. Daužvardžio asmenybę ir jo pasišventimą tarnybai ir Lietuvos reikalams. Kalbėtojas pabrėžė, kad Dr.
P. Daužvardis yra ne tik konsulas, diplomatas, bet gilus ir nuoširdus lietuvis patriotas, pasišventęs visuomenininkas. Per savo kietą darbą ir nepalaužiamą energiją jis, čia, šiame krašte, baigė augštuosius mokslus ir turi teisių daktaro laipsnį. Jis dirba pasišventęs Lietuvos labui ir garbei, sau nesiekdamas nei garbės, nei pagyrimo. Jis yra nuoširdus visų lietuviškų reikalų įkvėpėjas ir rėmėjas. Santikiuose su visuomene, kartais labai sunkiose, nervuojančiose sąlygose, jis sugeba šaltai laikytis. Jis kuklus ir visuomet taktiškas. Jį pažįsta visų svarbesnių amerikiečių laikraščių redaktoriai bei spaudos atstovai. Konsulas greit ir taikliai reaguoja į visas spaudoje pasirodančias iškraipytas ir tendencingas žinias apie Lietuvą. Jo straipsniai tokiais atvejais randa vietą amerikiečių, ypač Čikagos, dienraščių puslapiuose.
Dr. D. Daužvardis įsigijo įvertinimą ir pagarbą ne tik plačios lietuvių visuomenės bet ir kitataučių. Konsulo žmona, ponia J. Daužvar-dienė, yra žinoma uoli lietuvių tautos tradicijų ir kultūros skleidėja amerikiečių tarpe. Ji taip pat yra konsulo dešinioji ranka tarnybiniuose reikaluose. Kalbėjusieji labai gražiai apibūdino ir įvertino jos puikią ir nuoširdžią veiklą Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės baruose.
Meninę pagerbtuvių programą atliko solistai R. Mastienė ir A. Brazis. Pianinu palydėjo muz. J. Byanskas.
Jubiliatas, savo ir ponios vardu, nuoširdžiai padėkojo už suruoštas pagerbtuves, visiems už atsilankymą, o sveikinusiems už sveikinimus ir linkėjimus.
Pabaigoje Jaunimo Centro direktorius tėvas dr. J. Kubilius, S.J. akcentavo mintį, kad jėzuitai sutartinai dirba su dr. P. Daužvardžiu ir lietuviškomis patriotinėmis organizacijomis lietuvybės išlaikymo darbą. Linkėjo sėkmės ateičiai.
Tai buvo tikrai kultūringas ir augšto lygio mūsų gerbiamo gen. Konsulo dr. P. Daužvardžio ir jo ponios pagerbimas. Jubiliatas gavo didžiausius glėbius sveikinimo laiškų bei telegramų iš atstovybių, konsulatų, įvairių organizacijų, bei paskirų asmenų šio krašto ir užsienio.
A.R.
PASKAITA NEW YORKO RAMOVĖNŲ SUSIRINKIME
Kovo 24 d. L.A. Piliečių Klube Brooklyne įvyko mėnesinis ramovėnų susirinkimas. Eilę klausimų aptarus, buvo išrinkti atstovai į Ramovės suvažiavimą: skyriaus p-kas J. Šlepetys ir Z. Raulinaitis.
Svečias, p. Stasys Jakštas skaitė paskaitą iš lietuvių ir lenkų kovų pietinėje Sūduvoje 1920 m. S. Jakštas ta tema rašo studiją KARIUI ir yra surinkęs apsčiai medžiagos tam, Lietuvai taip pražūtingam, įvykiui nušviesti. Verta pažymėti, jog paskaitininkas ne vien tik sužymėjo chronologinius įvykius ir jų pasekmes, bet nagrinėjo ir jų priežastis. Jo studija bus bene pirma didesnio masto apie, taip vadinamas, Suvalkų Operacijas, mėginant nustatyti tas pagrindines priežastis, kurios privedė prie Sūduvos netekimo ir, to pasėkoje, net, galimas dalykas, ir Vilniaus. Studija žada apimti politinę, strateginę ir taktines situacijas.
S. Jakštas, be literatūrinių šaltinių, naudojasi ir lietuvių, bei lenkų gyvųjų, tų įvykių, liudininkų parodymais.
