LIETUVOS KARIUOMENĖS LAIKRAŠTIS KARYS
(Prisimenant laikraštininką Stasį Butkų)
Petras Tarvydas
Pirmaisiais savo gyvavimo metais KARYS buvo leidžiamas ir redaguojamas negausių jėgų, bet pasireiškė dvasiniu gyvumu ir užsitarnavo savo skaitytojų didelę meilę. Tais laikais, kai dar buvo Lietuvos kariuomenėje stipri pirmųjų savanorių dvasia, KARYS ryžosi laikytis atitinkamos krypties, kad jo puslapiai sutaptų su karžygiškomis epochos nuotaikomis.
Vyriausiojo Štabo didžiųjų rūmų dešiniame sparne buvo nedidelis kambarys, kuriame tilpo visas vadinamas Literatūros skyrius ir jo tvarkomas laikraštis KARYS. Trumpą laiką jis turėjo “Kariškių žodžio” vardą, kuris greitai buvo pakeistas į KARĮ, toliau vis labiau taikomą kariniam auklėjimui ir specialiai karinėms problemoms spręsti.
Lietuvos jaunimas, gilūs savo tėvynės patriotai - savanoriai, KARYJE rado jų dvasią stiprinančius žodžius. Pirmieji KARIO skaitytojai tampriai buvo susiję su gimtuoju kaimu, iš kur jų dauguma buvo ir kilusi. Todėl KARYJE jo pirmaisiais leidimo metais atsispindėjo ne tik kariniai reikalai, bet lygiai ir visos šalies tuometinė būklė. Atsiminkime, kad tuo metu dar vyko karo veiksmai ir visos kariuomenės jėgos buvo nukeripiamos į esančius frontus, karžygiškai gynusius savo šalį nuo gausių priešų. Pirmasis KARIO redaktorius, majoras P. Ruseckas, turėjęs tuo metu platesnius uždavinius, ypatingai kai buvo rengiamasi šaukti Steigiamąjį Seimą, savo pirmam pagelbininkui perleido didžiąją savo darbo dalį. O vėliau taip ir atsitiko, kad jaunas vyrukas, pirmuosius žingsnius spaudos darbe darydamas, netrukus atsidūrė, nors ir neoficialaus, redaktoriaus bei laikraščio reikalų tvarkytojo padėtyje.
Tačiau Lietuvos kariuomenė vis giliau siekdama karinį savo pajėgumą stiprinti, buvo priversta pertvarkyti savo svarbiuosius švietimo ir auklėjimo reikalus. Buvo įsteigtas Karo Mokslo skyrius su atskiromis, jau plačiau organizuotomis dalimis. Vyriausio Štabo rūmai pasirodė permaži išsiplėtusiam darbui ir sutelktam personalui. Karo Mokslo skyrius buvo perkeltas į Laisvės Alėją — senus ir aptriušusius namus, tiesiog priešais Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Šios patalpos buvo žymiai platesnės. Be pirmojo kariuomenės laikraščio KARIO, buvo įsteigtas iliustruotas žurnalas “Atspindžiai” ir, pagaliau, karo mokslo bei istorijos žurnalas “Mūsų Žinynas”. Mūsų valstybės kūrimosi pradžioje, kai dar nebuvo pasireiškusi platesnė kultūrinė kūrybinė veikla, šiam skyriui teko atlikti, kaip matome, bendrus kultūrinius uždavinius mūsų kariuomenėje sutelktoms jėgoms.
Jau pertvarkytoje, vadinamoje Literatūros dalyje, dirbo visa eilė žymių kultūrininkų. Didokame kambaryje, kur buvo KARIO redakcija, dar dirbo pakviesti rengti karinius statutus (ypatingą dėmesį kreipiant į lietuvių kalbos grynumą) toki asmenys, kaip dabartinis kompozitorius V. K. Banaitis, poetas Salys Šemerys, architektas Vladas Švipas; vėliau pulkininkas J. Balčiūnas -Švaistas, amerikietis, dabar Garso redaktorius, Matas Zujus ir eilė kitų. Atsakingose to skyriaus pareigose buvo prof. V. Biržiška, prof. K. Šleževičius, maj. J. Laurinaitis, ltn. K. Kepalas ir visa eilė kitų kultūrininkų. Čia yra gera proga prisiminti mirusį Stasį Butkų, kurį vieną dieną prie redaktoriaus stalo privedė Literatūros dalies viršininkas Vytautas Steponaitis, saulėtos šypsenos asmenybė, didžiai nusipelnęs ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir bendrai mūsų šalies kultūrinei kūrybai veikėjas. Jo žodžiais, pirmu žvilgsniu nedrąsus kareivis Stasys Butkus galėjo būti naudingas KARIO redakcijos bendradarbis ir pasiūlė “pamėginti”. Iš 5-to pulko atvykęs Stasys Butkus, įpratęs prie rikiuotės dalinio drausmės, laikėsi pabrėžtinai formaliai, o redakciniame darbe to formalumo ne taip griežtai buvo paisoma. Tad redaktorius, prieš save pasisodinęs naujai pasiūlytą bendradarbį ir siekdamas, taip tariant, “pralaužti ledus”, juokomis jį paklausė:— Na, o rašyt moki? Bet kuklus žmogus, Stasys Butkus juoko nesuprato ir visu rimtumu atsakė: “Moku”. Čia tenka pažymėti, jog Stasys Butkus visą gyvenimą neužmiršo šio jauno redaktoriaus šposo ir tą epizodą visada, žinoma, geraširdiškai atsimindavo.
Kaip ten bebuvo, bet tas pasiūlytas “pamėginimas” nusisekė puikiausiai. Stasys Butkus pasirodė ne tik pilnai tinkamas redakciniam darbui, bet ir savo nuoširdžiu uolumu, bei giliais sugebėjimais pasidarė KARIUI nepakeičiamas ir pastoviai reikalingas. Bėgo metai, keitėsi vienas po kito KARIO redaktoriai, o redaktorių pagelbininkas Stasys Butkus pasilikdavo savo vietoje,nesjis per ilgus metus pažino ir įsisavino redakcinį darbą, atlikdamas jame įvairius svarbius uždavinius.
Pats pirmas Stasio Butkaus darbas buvo taisyti korespondencijas. O kiekvienas Lietuvos laikraštininkas puikiai žino, kad korespondencijos, tai savotiškos liaudies sąmojaus, gyvenimiškų “deimančiukų” kasyklos, iš kurių galima surinkti daug vertingų eilučių savo laikraščiui. Mūsų laikraščiai tikrai praturtindavo ir pagyvindavo savo puslapius savanoriškų korespondencijų raštais. Tad kiekvienas redaktorius labai uoliai ir atsidėjęs skaitė korespondencijas ir jų geras sutvarkymas labai daug reiškė visame redakciniame darbe. Net ir šiame pradiniame darbe Stasys Butkus pasirodė neabejotinai atsakingas redakcijos darbininkas. Gerai žinoma, kaip jautrūs esti korespondentai dėl jų raštų braukymo. Jie greitai įsižeidžia, kai iškreipiama jų mintis, ar praleidžiamos, iš tolo žiūrint, nesvarbios detalės. Reikalingas didelis taktas ir mokėjimas įsigilinti į korespondento, kartais tikrai nesklandžiai, išdėstytus posakius. Dažnai reikia mokėti atspėti ką toks nepatyręs korespondentas turėjo savo galvoje ir mėgino pasakyti. Tad ir šiam darbui reikalingos geros laikraštininko savybės. Ir dabar, nesenai Maspethe miręs Stasys Butkus, šias taurias laikraštininko savybes turėjo, o jo kruopštumas dar papildė jo darbo vertingumą.
Žinoma, Stasiui Btukui teko per tiek daug metų atlikti visus redakcinius darbus. Ir jis viską pavyzdingai sugebėjo padaryti, jau vėlesniais laikais išdirbęs savitą literatūrinį stilių. Jo straipsniai, jo atsiminimai ir svarbiais reikalais pasisakymai pasižymėjo tuo sklandumu ir vaizdumu, kurs lengvai pasiekdavo skaitytoją ir darė autoriaus pageidaujamą įtaigą.
Asmeniniai pasižymėjęs įsidėmėtinu kuklumu, Stasys Butkus, ilgainiui pasidarė tikrai žymus mūsų laikraštininkas, kurio kūrybiniai darbai niekada nebus užmiršti.
