DUJOS IR BAKTERIOLOGINIAI GINKLAI
J. SKARDIS
Cheminiai ginklai sudaro labai svarbią dalį sovietų arsenalo, o jų biologiniai ginklai jau irgi yra pakeliui. Kyla klausimas — ar amerikiečiai yra pasiruošę, jei sovietai tuos ginklus panaudotų ir kaip jiems atsikeršytų ? Toliau paduodama visa eilė nelinksmų faktų, atspausdintų viename plačiai skaitomame ir populiariame š. Amerikoje mėnesiniame leidinyje, kurių, kaip pabrėžia straipsnio autorius, negalima ignoruoti ar nedavertinti.
Kai laike II-rojo Pasaulinio karo sąjungininkų armijos įsiveržė Vokietijon, jos atrado tokių dalykų, kad jeigu apie tai būtų anksčiau žinoję, tai būtų turėję kitokius planus Vokietijos invazijai. Ką jie atrado, tai buvo vokiečių sandėliuose laikomos dideliais kiekiais bespalvės ir beveik be kvapo dujos — velniška žudymo priemenė vadinama tabunu. Tabūnas veikdamas žmogaus nervų sistemą nužudo žmogų per 5 min. ar dar greičiau, tačiau jei žmogaus akys ir plaučiai yra apsaugoti (daleiskime, karys yra užsidėjęs dujokaukę) tai tabuno lašeliai greitai persisunkę per žmogaus drabužius, yra skubiai odos sugeriami, ir žmogus miršta per 10 minučių. Visais atvejais tikra mirtis įvyksta neilgesniame kaip dviejų valandų laikotarpyje. Tuo laiku prieš tabuną dar nebuvo jokių priemonių apsiginti ar apsisaugoti.
Hitleris aiškiausiai buvo apsisprendęs masiniai panaudoti šį baisųjį ginklą sąjungininkų invazijai sustabdyti, bet kas jį sulaikė ? Tai galėjo būti faktas, kad sąjungininkai įtardami jog Hitleris gali griebtis cheminių ginklų, pakartotinai įspėjo Vokietiją, kad tokiu atveju jie gausiai atsikeršysią tokiais pačiais ginklais. Ištikrųjų, tuo laiku, sąjungininkai visai neturėjo tokių baisiai veikiančių ar panašių dujų, tačiau vokiečių žvalgyba apie tai nežinojo ir tokiu būdu milžiniški tabuno kiekiai pasiliko nepanaudoti. Labai gaila, kad, tabuno istorija čia nesibaigia. Kada šios baisiosios dujos buvo atrastos, tai amerikiečiai ir anglai pasiėmę savo didelę dalį, paskandino jūroje. Sovietai gi pasiėmę savo dalį tabuno kartu su išmontuotomis laboratorijomis, kur šios dujos buvo gaminamos ir dar susigaudę ten dirbusius specialistus, toliau tęsė šio baisaus ginklo gamybą Sov. Sąjungoje. Vakariečių žvalgybos daviniais sovietai šiuo laiku yra pasiekę nemaža naujų laimėjimų, savo rūšies patobulinimų naujų išradimų ir prasilaužimų cheminių bei biologinių ginklų srityje.
Sovietų vadai nekartą yra aiškiai pasisakę, kad būsimame kare jie naudosią šiuos naujuosius ginklus. 1957 lapkričio mėn. Nikita Chruščiovas pareiškė amerikiečių žurnalistams, kad galimo ginkluoto konflikto atveju, sovietai naudosią tarpkontinentines vairuojamas balistines raketas, povandeninių laivų leidžiamas vairuojamas raketas ir visas kitokias karines priemones, kurios dabar žinomos ir egzistuoja, nes tai yra karo logika. Praslinkus keletai dienų po šio Chruščiovo pareiškimo, Sovietų gynybos ministeris Malinovskis viešai paskelbė, kad sovietų karinės jėgos yra intensyviai ruošiamos cheminių ginklų naudojimui.
Šiuo laiku yra tikrai žinoma, kad apie 15% sovietų karinių jėgų Rytų Europoje yra ginkluotos cheminiais ginklais ir gerai parengtos, kaip tuos ginklus naudoti. Kiekvienas sovietų karys su savim nešiojasi medicinos paketėlį, kuriame yra speciali adata pripildyta dviem miligramais atropino — vienintelės priemonės, kuri manoma, bent dalinai, efektyvi prieš nervų dujas.
“Rusai žino, kad mes neginkluojame savo karinių dalinių ir nerengiame jų naudoti nervų dujas”, sako generolas Arthur G. Trudeau amerikiečių armijos mokslinių tyrinėjimų šefas: “sovietai nešiojasi tas adatas apsisaugojimui nuo jų pačių dujų-”
Korėjos karui įpusėjus raudonųjų propagandos mašina užvertė visą pasauli su smulkmeniškai išgalvotais, bet visai neatitinkančiais tiesą reportais, kad amerikiečių ginkluotos jėgos vartojančios bakteriologinius ginklus šiaurės Korėjoje. Tos išgalvotos ir nepagrįstos istorijos tęsėsi pastoviai ilgą laiką. Kokiu tikslu sovietai tai darė?
“Sovietai paruošia savo žmones, o taip pat ir daugelį neišmanėlių pasaulyje, kai jie patys turi tokius ginklus, po ranka parengtyje” aiškina šį reikalą amerikiečių gynybos departamento tyrinėjimų ir inžinerijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas dr. Howard Wilcox, kuris dar pabrėžia, kad “sovietai labai sunkiai dirba stengdamiesi įsitvirtinti tokioje pozicijoje iš kurios jie galėtų panaudoti šiuos ginklus būdami nepasmerkti pasaulio viešosios opinijos. Jie gali panaudoti šiuos ginklus ir sa kyti, kad jie buvo priversti tai padarvti besigindami.”
Tikra tiesa, kad nuo I-mojo Pasaulinio karo nei J.A.V. nei kiti vakariečių sąjungininkai niekuomet nevartojo nuodingų dujų nei bakteriologinių ginklų, ir net neruošė tokiems veiksmams savo karinių jėgų. Cheminiai ir bakteriologiniai ginklai J. A.V. yra laikomi nedaleidžiamai barbariškais ginklais, kurie niekuomet nebus naudojami, išskyrus atsikeršyjimą. Šis prileidimas yra labai lengva suprasti — jeigu bus turima ginklai kuriais galima būtų atsikeršyti. Amerikiečių viešoji nuomonė taip šlykštisi chemininiais ir bakteriologiniais ginklais, kad net nedaro reikalingų tyrinėjimų.
"Kada raudonųjų propaganda apgaudinėja ir klaidina pasaulį apie mūsų veiklą chemijos ir bakteriologijos srityje, mes, amerikiečiai, dar apgaudinėjame patys save mūsų pačių propaganda.” pareiškė gen. mjr. Marshall Stubbs, amerikiečių armijos cheminio korpo šefas. “Mes buvome stačiai pritrenkti ir stengėmės, kad visas pasaulis bijotųsi ir biaurėtųsi tokių dalykų po to kai vokiečiai I-mame Pasauliniame kare pavartojo garstyčių dujas. Mes leidome išplisti mitui, kad tik nedaug žmonių apnuodintų garstyčių dujomis išliko gyvi, o tie kurie išliko niekuomet pilnai nepasveiko. Tačiau, faktinai yra visai kitaip. Tikrai, kad garstyčių dujų efektas yra baisus, bet remiantis amerikiečių armijos statistiniais daviniais iš 73,000 vyrų, cheminio karo paliestų, tiktai 2% mirė ir 7% atleisti kaipo netinkami karinei tarnybai, o likusieji—67.000 vyrų visai pasveiko. Tuo pačiu laiku, jeigu paimsime amerikiečių karinius nuostolius — ne cheminiame kare — tai 25% visų sužeistųjų mirė, o labai didelis skaičius pasiliko invalidais visam gyvenimui. Tačiau amerikiečių viešoji nuomonė, kuri galutinėje išvadoje, padeda nustatyti kaip ir kuriems dalykams J.A.V. gynybai skiriami doleriai išleidžiami, pasiliko labai nusistačiusi prieš cheminio —: bakteriologinio karoidėją.” Įvairių amerikiečių laiškai plaukia į Baltuosius Rūmus, į Kongresą ir į Pentagoną, šiuose laiškuos įpykę amerikiečiai atrodo nustebinti sužinoję kad amerikiečių armija turi netgi chemijos korpą.
1959m. birželio 16-tą dieną amerikiečių kongreso komitetas mokslui ir astronautikos reikalams, kurio smalsumą sukėlė viename žurnale straipsnis parašytas buvusio cheminio korpo šefo gen. mjr. W.M. Creasy, iššaukė generolus Creasy, Stubbs ir kitus vyriausius cheminio korpo karininkus ir mokslininkus. Ten pravestuose parodomuosiuose bandymuose su katėmis ir šunimis ir su žmonėmis, kurie buvo amerikiečiai kareiviai — savanoriai, prieš bandymus atlikę stropų fizinį ir psichinį sveikatos patikrinimą, komitetas pamatė ką galima su naujais chemikalais atsiekti.
Naujausia amerikiečių dujokaukė, apsauganti netik nuo dujų ir bakterijų, bet ir nuo radioaktyvių kritulių.
Po šių bandymų komitetas rekomendavo, kad amerikiečių atstovai įvairiose nusiginklavimo konferencijose turėtų įsikalę galvose ir didžiulį cheminių-baktericloginių ginklų galingumą. Šitas pats komitetas rekomendavo, kad cheminio korpo 40 milionų dolerių biudžetas būtų padidintas ir kad amerikiečių žmonės būtų užtikrintai įspėjami apie didėjantį cheminių ir bakteriologinių ginklų karo pavojų.
Koki gi yra tie nauji ginklai ir koks yra prieš šiuos ginklus apsigynimas ?
Naujausia chemikalų rūšis, kuri dabar yra studijuojama yra tokia kuri neužmuša žmonių ir net nesusirgdina jų, bet panaikina žmogaus sugebėjimą bei pajėgumą veikti ir atlikti pareigas. Vieni iš šių chemikalų yra vadinami psichochemikalai, jie gali padaryti žmogų bailiu arba sukelia žmogui savotiška aptingusią apatiją, kurios įtakoje žmogus atsisako reaguoti net į tokius dalykus kaip priešo puolimus ar kitokius pavojus. Antroji grupė chemikalų paverčia žmogų, be jokių skausmų, nepajėgiu fiziniai. Trečioji chemikalų grupė paverčia žmogų nesugebančiu skaičiuoti — nustatyti laiko bei atstumo, o tai reiškia, kad žmogus negali vairuoti bet kokią važiavimo priemenę ir negali tinkamai aptarnauti jam patikėtą ginklą. Dar gali būti chemikalų kurie laikinai, bet labai giliai užmigdo žmogų arba net tokių chemikalų, kurie savo auką paraližuos ar padarys aklą ar kurčią. Visi šie chemikalai išskyrus atvejus, kai bus jų pavartota labai dideli kiekiai, yra nemirtini. Jie yra be kvapo ir bespalviai. Kai kurie savanoriai ant kurių šie chamikalai buvo išbandyti netgi apie tai nežinojo ar nesuprato. Jie tapo pilnai normaliais žmonėmis po dviejų dienų.
Patys mirtingiausieji ir baisiausieji chemikalai yra nervų ir kraujo dujos. Anksčiau minėtas tabūnas, reikia patikėti, yra pagrindinės sovietų nervų dujos. Amerikiečių nervų dujos yra vadinamos sarinas, kuris yra be kvapo ir dar galingesnis, Štai, kaip sarinas veikia: Normaliai žmogaus kūno raumenys susitraukia ir atsileidžia panašiai kaip kvėpuojant. Susitraukimo procesą iššaukia cheminė medžiaga vadinama aetilcholinu, o atsileidimas iššaukiamas proteinu vadinamu cholinesteraze, kuris sunaikina aetilcholiną. Sarinas kaip tik užblokuoja ir sustabdo žmogaus kūne esančios cholinesterazės veikimą, taip kaip visas kūno muskulų sistemas, įskaitant tas kurios valdo širdį ir plaučius, pasilieka susitraukę ir sustingusioje padėtyje. Sarinas gali būti nugabentas priešui artilerijos sviediniais, bombomis, raketomis ar įvairiais švirkštimo bei laistymo prietaisais. Jis gali būti paskleistas garų pavidale, kad priešas įkvėptų, arba bespalviais mikroskopiškais skysčio lašeliais, kuriuos galima įkvėpti arba jie persisunks per paprastus drabužius ar uniformas ir bus žmogaus odos sugerti.
Dviejų rūšių kraujo dujos vadinamos vandenilio cianu (cianidu) ir cianogeno chloridu veikia taip pat greitai kaip ir nervų dujos. Kraujo dujos gali pasiekti priešą tokiu pat būdu kaip ir nervų dujos, o tai pat būti nusviedžiamos pavienio kovotojo rankine granata. Šios kraujo dujos stačiai užsmaugia žmogaus kūną per 15 minučių jas įkvepiant, nes jos sulaiko deguonį žmogaus kraujo apytakoje neleisdamos deguoniui persikelti į kūno audinius-narvelius. Trečioji kraujo dujų rūšis yra aršinas, taip pat bespalvės, bet truputį česnaku atsiduodančios dujos. Aršinas yra lėtesnio, arba pavėluoto veikimo dujos, kurios sunaikina inkstus ir kepenis nutraukdamos joms kraują. Nuo aršino koncentracijos priklausys mirties greitumas, o tai gali tęstis nuo 2 valandų ligi 11-kos dienų. Dar kita rūšis priklauso pūslinių dujų kategorijai, o tai bus distiliuoti garstyčiai, azotiniai garstyčiai ir liuizitas. Šios rūšies chemikalai lengvai sugeriami nesaugojamos odos, o jeigu įkvėpiami tai degina kvėpuojamus bei virškinamus kanalus, plaučių audinius ir kitus vidinius organus, kuriuos tik jie pasiekia. Pūslinės dujos yra lengva pažinti. Distiliuoti garstyčiai kvepia česnakais, o kartais ir galima matyti kaip melsvai gelsvus garus. Azotiniai garstyčiai turi žuvų kvapą, o liuizitas kvepia kaip geranijaus gėlės. Abu paskutinieji yra tamsios spalvos.
Dusinančios ar smaugiančios dujos, kurios buvo pavartotos I-ma-me Pasauliniame kare — fosgenas ir difosgenas dar ir šiandien skaitomos ne antraeilės. Kaip fosgenas, taip ir difosgenas yra bespalviai ir turi šviežiai nupjauto šieno kvapą. Abejos šios dujos degina žmogaus plaučius ir gerklę, staigiai susirgdydamos žmogų net labai nemaloniai su tampančiomis kūną konvulsijomis ir vėmimu. Nors paprastai apsinuodiję fcsgenu ar difosgenu pagyja, bet didelis šių dujų kiekis gali būti mirtinas. Toki yra pagrindiniai karo reikalams vartojami chemikalai.
Dabar peržiūrėkime kai kuriuos biologinius ginklus.
Bakterijos gali užkrėsti žmones karbunkla (piktybinė odos votis), bakterine dizinterija, karštlige, cholera, difteritu, tularemija (kralikų karštlige) kirkšnių sutinimo liga, šiltine ir džiova. Toki kaip bakterijos mikro-organizmai dažniausiai nešiojami utėlių ir erkių, gali užkrėsti Įvairių rūšių šiltine (tifusu) ir, vadinama, Rocky kalnų dėmėtąja šiltine. Įvairių rūšių virusai gali būti priežastimi visokių smegenų ligų, raupų, geltligės ir kepenų uždegimo. Botulinumo toksinas iššaukia botulizmo ligą, kuri pasireiškia pradžioje galvos svaigimu ir bendru nusilpimu, o toliau vokų užkritimu, regėjimo sutrikimu, negalėjimu praryti maisto, balso netekimu ir vidurių sulaikymu. Dėl šios ligos dažniausia mirštama per 10-tį dienų dėl kvėpuojamų organų centrų paraližo. šios rūšies ginklai, pavidale smulkių, panašių į miglų debesį, miltelių ar dulkių paleidžiami pavėjui į priešo teritoriją ar pozicijas. Gali jie būti per mesti priešui ir paprastais artilerijos sviedimais, o daugelis iš jų gali būti paleisti į vandenį kurį priešas gers ar kuriame maudysis. Jais užkrėsti gyvūnai, kaip triušiai, žiurkės ir įvairios parazitų rūšys, gali būti numetamos parašiutais ar balionais į priešo teritoriją net labai toli nuo karo veiksmų zonos, arba net kokiais kitokiais būdais, slaptai pergabenami.
Chemikalai daro priešui nuostolius tuojau pat, o šie biologiniai ginklai, kurie negali būti matomi ar suuodžiami ir jaučiami, veikia ilgą laiką ir gali išlikti pavojingi net visą eilę metų.
Sovietų Sąjunga neabejotinai žino cheminių ir biologinių ginklų vertę ir jų ryškią karinę pirmenybę prieš paprastus ir atominius ginklus, šių ginklų vartotojas sutaupo daug pinigų. nes čia nereikės atstatyti šių ginklų paliestą teritoriją ar atlikti kitokias reabilitacijas, šie ginklai turi puikų ir didelį pasirinkimą pagal savo veikimą: neapsaugoti kariuomenės daliniai gali būti sunaikinti, arba tik laikinai padaryti neveiksmingais (“išvesti iš rikiuotės”), arba susirgdinti. Cheminiai — biologiniai ginklai gali būti panaudoti taikiniam labai plačiose teritorijose ir prasiskverbti per didžiausias įsitvirtinimo linijas, o dauguma iš jų, būdami sunkesni už orą, leisis žemyn ir skverbsis į karių apkasus, bunkerius ir slėptuves. Cheminiais — biologiniais ginklais vedamas karas kaštuotų mažiau pinigų negu karas vedamas bet kuriomis kitomis karo priemonėmis.
Jungt. Amerikos Valstybių chemijos korpas pasigamino lengvo svorio dujokaukę, kuri apsaugo kovotoją nuo cheminių ginklų galinčių paliesti žmogų per akis, nosį ar burną. Atropinui įleisti adata, kurią turės kiekvienas amerikiečių karys, jau ir gi baigiama gaminti, o jeigu tas kovotojas šią adatą pamestų ar laiku atropino neįsileistų, tai jis dar vis-tiek greičiausiai bus išgelbėtas specialiu gaivinimo aparatu, kuriuo vienas sanitarijos pareigūnas dali daryti dirbtiną kvėpavimą iškarto 12 žmonių. Amerikiečiai yra dar išradę vadinamą difuzijos aparatą kuris būtų naudojamas apkasuose ir slėptuvėse ir kuris koštų užterštą orą ar tai dujomis ar skysčių lašeliais, ar nuodingais garais. Amerikiečiai jau yra išradę ir specialią kovotojams aprangą.
Žmonės gali būti padaryti atspariais arba įgauti savo rūšies imunitetą prieš daugelį biologinių karo priemonių. štai, sovietai, kurie neslepia nuo savo žmonių cheminio bakteriologio ir biologinio karo galimumų, ne tik kad imunizavo savo armijas, bet taip pat pradėjo masyvią imunizacijos programą civiliniams gyventojams. Milionai sovietų žmonių jau yra lėtai praėję didžiules patalpas apkrėstas susilpnintos veiklos chemikalais. Keletas gilių šių chemikalų įkvėpimų imunizuoja žmogų— daro jį atspariu prieš ligas kuriomis jis nuo tų chemikalų susirgtų. Be to, apsaugai prieš nuodingus chemikalus kiekvienas sovietų pilietis gali nusipirkti puikią dujokaukę kuri amerikiečių pinigais kaštuoja apie $14.00. Kiekvienas sovietų pilietis privalo praeiti 20-ties valandų specialią apmokymo programą prieš cheminius bei bakteriologinius ginklus.
Skleidžiami gandai, pigiai ir prastai informuotos spaudos, kad kelios dešimtys gramų tam tikrų chemikalų gali nužudyti milionus žmonių, arba kad biologiniai ginklai gali sukelti baisiausias epidemijas tirštai apgyvendintose vietovėse yra gryna nesąmonė. Nėra tokių chemikalų, kurie tuojau užmuštų žmogų jeigu tas žmogus tuojau bus gydomas ar imsis iš anksto tam tikrų apsisaugojimo priemonių. Ginkluotos karinės jėgos, pasiruošę cheminiam-bakteriologiniam kariui, turėtų tik labai mažai nuostolių tokio karo atveju. Reikia prisiminti, kad cheminiai, bakteriologiniai ir biologiniai ginklai niekuomet neatstos ar neužims paprastų ar atominių ginklų vietos, nes jie yra tik tų ginklų padėjėjai, ar geri priedai.
Tačiau vakariečiai sąjungininkai negali leisti sau prabangos ignoruoti tokius ginklus. Reikia apie tokius ginklus mokytis ir suprasti, o kas svarbiausia, tai žiūrėti ir stengtis, kad tokių ginklų vakariečių priešai nevartotų jokiame ateities kare.
Generolas Stubbs yra pasakęs, kad “pats tikriausias būdas sulaikyti priešą nuo cheminių, bakteriologiniu ir biologinių ginklų naudojimo yra mums patiems susidaryti tokį didelį ir stiprų šių ginklų arsenalą, kad mūsų priešai, bijodami galimo atsikeršyjimo, niekuomet tokių, ginklų nenaudotų.”
* * *
Izraelis yra vienintelė valstybė Artimuose Rytuose kuri oficialiai pripažįsta komunistų partiją ir jos narius skiria į augštas valstybines vietas. A.M.
“Kartą aš nusakiau liberalą esant žmogų, kuris atmeta konservatyvių žmonių persekiojimą. Ko mums trūksta šiandien, tai žmonių, kurie protestuotų prieš bet kokį persekiojimą. Aš visada su malonumu prisimenu, kad nutraukiau slidinėjimo kalnuose ryšius su naciais, dalinai dėl to, kad jie persekiojo žydus. Norėčiau, kad augštų pareigūnų tarpe būtų daugiau žydų, kurie būtų tiek pat veiklūs protestuodami prieš katalikų persekiojimus, kaip kad katalikų vyskupai yra, protestuodami prieš antisemizmą”.
Sir Arnold Lunn.